mikrodozavimas

Haliucionogenų mikrodozavimas

“Produktyvumo gudrybė” arba mikrodozavimas tapo paplitusia Silicio slėnio inžinierių ir verslo lyderių praktika. Jie vartoja ypač mažas LSD arba haliucionogeninių grybų dozes, po kurių neįmanoma patirti haliucinacijų ar pribloškiančios kelionės į savo pasąmonės gelmes. Propaguojantys tokį psichodelinių narkotikų vartojimo būdą sako, kad mažos LSD arba psichodelinių grybų dozės pakelia kūrybiškumą, dėmesio sutelkimą, produktyvumą, padeda emociniams ryšiams, tiesiog pagerina streso kupiną, iššūkių pilną gyvenimą. Entuziastai tiki, kad tai yra gelbėjimosi ratas skaitmeninio triukšmo ir egzistencinio nerimo laikais. Tarsi kavos puodelis su šaukšteliu motyvacijos.

Iki šiol buvo sunku suprasti, kiek tiesos slepiasi šiuose teiginiuose –  jie nebuvo patikrinti moksliniame eksperimente, su placebą vartojančia kontroline grupe. 2018’aisiais metais buvo atliktas pirmas toks žinomas tyrimas. Jis atskleidė, kad LSD mikrodozės pakeitė tyrimo dalyvių laiko suvokimą ir leido jiems geriau prisiminti pasibaigusias laiko atkarpas. Nors tai neįrodo, kad mikrodozės veikia kaip naujoviškas suvokimo stipriklis, tyrimas gali padėti iš dalelių sudėti paveikslą kaip LSD pakeičia smegenų suvokimo ir pažinimo sistemas didesniam kūrybiškumui ir susitelkimui.

XX a. vidurio LSD eksperimentai Kanadoje

Mikrodozavimo idėja brendo dešimtmečiais. 1950-aisiais grupelė psichodelinių terapeutų Saskačevano dvasinės sveikatos įstaigoje bande padėti alkoholikams. Jie padėjo savo pacientams išgyventi didelę, laikinai savo asmenybės suvokimą ištirpdančią LSD dozę. Pasibaigus psichodelinei kelionei daugiau nei pusė pacientų visiškai išgijo nuo alkoholizmo. Kanados valdžia susidomėjo šiais rezultatais ir užsakė griežtesnius tyrimus su kontroline grupe, vartojusia placebą ir be gidų, kurie galėtų įtakoti pacientų emocinę savijautą. Toks tyrimas suveikė kaip spąstai. Po jo psichodelinė terapija daug kam priminė šamanizmą o ne mokslą. Haliuciogeninių narkotikų žinovai supranta, kad saugi aplinka ir tinkamas nusiteikimas yra ne mažiau svarbūs nei patys narkotikai; todėl pastarasis tyrimas buvo beprasmis. Psichodeliniai terapeutai užtikrina tinkamą nusiteikimą, saugią aplinką, apsaugo nuo košmariškos kelionės ir padeda įprasminti patirtį.

Haliuciogeninių narkotikų mikrodozavimo praktika gimė aplinkos ir nusiteikimo mokykloje, padedant James Fadiman. Psichologas, Harvardo ir Stanfordo universitetų absolventas, su haliucionogeninėmis medžiagomis dirba ilgus dešimtmečius, bandydamas atskleisti ir išnaudoti jų potencialą. 2011-aisais jis parašė knygą “Psichodellikų tyrėjo gidas” ir tais pačiais metais pasakė kalbą konferencijoje supažindindamas su mikrodozavimo idėja. Mikrodozavimas – 1/10 haliucinacijas sukeliančios dozės (tai būtų apie 10 LSD mikro gramų) vartojimas kas 3-4 dienas kasdieniniame gyvenime.

Beveik viskas ką žinome apie haliucionogenų mikrodozavimo naudą yra Fadiman’o surinkti praktikuojančių žmonių liudijimai, kuriuose jie atskleidžia kaip ši praktika pakeitė jų gyvenimus. Dažniausiai apjklaustieji teigia, kad mikrodozavimas sunaikino depresiją ir nerimą, o pasiryžimo ir savęs realizacijos jausmai padėjo susilaukti sėkmės karjeroje.

Tokie liudijimai nėra puikus įrodymas, nes neapklausiamos placebą vartojančios kontrolinės grupės, todėl atpasakota nauda gali būti savitaigos o ne psichodelikų naudojimo rezultatas. Pats Fadiman’as pripažįsta, kad jo renkami liudijimai yra labiau paieška o ne mokslinis tyrimas, todėl jų nauda primena liūdnai pagarsėjusį Saskačevano eksperimentą.

Tačiau mikrodozavimas taip išpopuliarėjo, ir mikrodozuotojų teiginiai tokie skambūs, kad mokslininkai atkreipė į šią praktiką dėmesį. Grupė Londono universiteto psichologų 2018-aisiais atliko tyrimą įtraukdami placebą naudojančią kontrolinę grupę. Tyrimo vadovas Devin Terhune atrinko pastaruosius 5 metus LSD nevartojusius savanorius ir juos atsitiktinai paskirstė į placebo ir mikrodozuotojų grupes.

Kaip ypač maža LSD dozė keičia laiko suvokimą

Terhune pradėjo nuo paprasto, bet nelengvo klausimo: ar įmanoma jausti mažą LSD dozę? Dauguma interneto šaltinių mikrodozę apibūdina kaip nejuntamą, todėl toks vartojimas labiau primena tai, kaip geriamas Prozakas (psichotropinis vaistas) o ne kofeinas ar marihuana. Yra teigiančių, kad mikrodozę reikia justi, kitaip ji neveiks. Todėl dalyviams buvo užduotas klausimas “ar jūs pajutote narkotiko poveikį?”. Įodmu tai, kad mokslininkas neįžvelgė statistinio skirtumo tarp grupės vartojusios tikrą narkotiką ir grupės, vartojusios placebą. Nors tyrimo aprėptis buvo ribota, rezultatas pasufleravo, kad LSD mikrodozė nėra juntama.

Tada kyla klausimas, ar smegenų veikla pakeičiama nejuntamai. Yra begalė būdų tai ištirti, tačiau Devid Terhune pasirinko dalyvių laiko suvokimo rodiklius. Dalyviams tam tikrą laiko tarpą ekrane buvo rodomas mėlynas taškas, tada jiems reikėjo tiek pat laiko spausti mygtuką. Paprastai ilgesniose laiko atkarpose žmonės neteisingai įvertina laiką: paprašyti atkartoti tą patį laiko intervalą spaudžia mygtuką trumpiau nei reikia. Tyrimo metu LSD vartojosi grupė laikė mygtuką ilgiau, tiksliau atkartodami laiko intervalą, kuriame buvo rodomas mėlynas taškas.

Ar tai reiškia, kad LSD mikrodozė paverstu mus protingesniais? Mokslininkai buvo atsargūs ir nedarė pernelyg skambių išvadų. Visų pirma nėra aišku, ar teisingesnis laiko suvokimas yra naudingas. Žmogaus smegenys klaidingai suvokia laiką dėl dar nežinomų priežasčių. Koreguoti laiko smegenų laiko suvokimo įgūdžius gali būti naudingą vykdant kasdienes darbines užduotis arba kūrybinius projektus. Ryšys tarp laiko suvokimo ir kognityvinių funkcijų yra neaiškus. Bet tyrimas įrodė, kad LSD gali pakeisti smegenų funkcijas ir be juntamo narkotinio poveikio.

Dimetiltriptamino poveikis žiurkėms

2019 m. kovo mėnesį tyrėjai žengė dar vieną žingsnį bandydami moksliškai suprasti haliuciogeninių narkotikų mikrodozavimo poveikį. Kalifornijos universiteto profesius David Olson tyrė kaip mažos psichodelinių narkotikų dozės veikia gyvūnus. Žiurkių patinėliams ir patelėms buvo duotos nedidelė N,N-dimetiltriptamino (DMT) –  pagrindinės šamaniškos abatos Ajavaskos veiklios medžiagos dozė. Ji buvo kartojama kas tris dienas, du mėnesius. Po dviejų mėnesių buvo tiriama ar pasikeitė žiurkių pažintiniai sugebėjimai ir socialiniai įgūdžiai, tačiau nebuvo pastebėta jokių pokyčių. Tačiau mikrodozės pakeitė jų nerimo ir baimės reakcijas.

Kai žiurkės panardinamos į vandenį, išsigandusios ir nerimastingos paprastai plūduriuoja o ne plaukia. DMT gavusios žiurkės elgėsi panašiai, kaip ir paveiktos antidepresantų: jos ėmė plaukti. Narkotikas padėjo joms įveikti baimę. Tačiau pastebėtas ir nepageidaujamas poveikis žiurkėms: patinėliai priaugo svorio, o patelių neuronai pradėjo irti. Duomenų daryti rimtas išvadas nepakanka, tačiau tyrimas parodė, kiek daug dar reikia sužinoti, siekiant tinkamai moksliškai įvertinti haliucionogenų mikrodozavimą.

 

 

 

 

You may also like