Depresija

Proveržio terapija depresijai gydyti

Vaistams atsparios depresijos gydymas

Pastaba: Šis puslapis pasakoja apie naujoves depresijos gydyme. Tai yra informacinis projektas, jokiu būdu nenaudotinas kaip alternatyva profesionaliai mediko konsultacijai, diagnozei ir kvalifikuotai pagalbai. 

Lietuvoje oficialiai depresija serga stebėtinai mažas skaičius asmenų, tačiau šalis pirmauja savižudybių, alkoholio ir benzodiazepino suvartojimo statistikose. Beveik pusei sunkia depresijos forma sergančių pacientų nepadeda gydymas medikamentais ir psichoterapija. Be to, daugelis sergančiųjų nenori, kad ligos diagnozė atsidurtų jų ligos istorijoje: dėl ligos stigmatizacijos ir socialinių pasekmių (pavyzdžiui gydymo metu negalima gauti vairuotojo teisių).

Sunkia depresijos forma Lietuvoje turėtų sirgti apie 105300 asmenų (Eurostat duomenimis). Gydant diagnozuotą sunkią depresijos formą medikamentai padeda pasveikti tik 55% asmenų. Likusiai daliai gali būti diagnozuota vaistams atsparios depresijos forma. Kas gali padėti jiems?

Daugėja tyrimų, įrodančių transkranijinės magnetinės stimuliacijos efektyvumą gydant vaistams atsparią depresiją. Dabartiniais duomenimis ši terapija padėtų 37.1% visų pacientų. Likusi dalis vaistams atsparia depresijos forma sergančiųjų – 62,9% liktų be efektyvios pagalbos. Lietuvoje tai sudarytų net 51000 žmonių. Žmonių, kuriems šiuolaikinė tradicinė medicina negali padėti. Toks asmenų be vilties išgyti skaičius tėra hipotetinis, darant prielaidą, kad visiems sergantiesiems, liga yra diagnozuota ir gydoma. Realybėje jis gali būti ženkliai didesnis. Transkranijinė magnetinė stimuliacija nėra vienintelis būdas jiems padėti.

Šiuo metu vykdomi moksliniai psilocibino naudojimo sunkiai depresijos formai gydyti tyrimai. Klinikinį, atsitiktinių imčių dvigubai aklą II fazės (iš IV, pagal JAV federalinės maisto ir vaistų administracijos klasifikaciją) tyrimą “Psilocibinas sunkiam depresijos sutrikimui” su 80’čia dalyvių vykdo Usonos institutas. Planuojama tyrimo pabaiga: 2021 m. vasario mėnuo.

Klinikinį, atsitiktinių imčių, dvigubai aklą II fazės psilocibino tyrimą “Psilocibino saugumas ir efektyvumas vaistams atspariai depresijai gydyti” su 216 dalyvių vykdo “Compass pathways” kompanija. Planuojama tyrimo pabaiga: 2020 m. gruodžio mėnuo. Pastarajam klinikiniam tyrimui JAV Federalinė maisto ir vaistų administracija suteikė Proveržio terapijos statusą. Jis reiškia, kad ankstyvi ir preliminarūs tiriamosios terapijos, skirtos gydyti pavojų gyvybei keliančius sutrikimus tyrimai rodo didelį potencialą.

Psichodelinių narkotikų potencialas gydant gydymui atsparią depresiją

Psichologinis lankstumas gali paaiškinti klasikinių psichodelikų efektyvumą mažinant depresijos ir nerimo simptomus, tačiau tikslus poveikio mechanizmas dar tiriamas. Vieno iš psichodelikų tyrimų vadovas, Hohns Hopkins universiteto profesorius Alan K. Davis teigia, kad psichologinis lankstumas yra svarbi teorija, galinti patobulinti klinikinę psichodelikų padedamos terapijos praktiką. Psichologinis lankstumas yra savybė, leidžianti susitelkti į dabarties akimirką valdant jausmus. Mokslininkai apklausė 2120 individų, naudojusių vieną iš klasikinių psichodelinių narkotikų LSD, psilocibiną ar DMT. 985 tyrimo dalyviai informavo apie teigiamus pasikeitimus depresijos ir nerimo požymiuose. Asmenys, kuriems psichodelinė patirtis atvėrė prasmingas psichologines įžvalgas (pvz. kaip dabarties jausmai susiję su praeities įvykiais) pasižymėjo padidėjusiu psichologinių lankstumu, kuris slopino depresijos ir nerimo simptomus.

Psichodelikus tyrinėjantys neurologai mano, kad haliucionogeniniai narkotikai padidina smegenų aktyvumą ir visą sistemą stumteli link kritinio taško tarp smegenų tvarkos ir chaoso. Unikali sąmonės būsena sukelta haliuciogeninių narkotikų gali padėti atskleisti kaip konkretūs smegenų pakitimai susiję su pasaulio suvokimu ir minčių šablonais.

Ankstyvi haliucionogeninių narkotikų tyrimai rodo, kad net ir viena psilocibino ar LSD dozė keičia žmogaus pažinimo ir neigiamų emocijų šablonus, kelia nuotaiką, veikia raminančiai ir slopina depresijos požymius. Kadangi pastebėtas depresijos ir smegenų migdolinės liaukos (smegenų pavojaus vertinimo centro) aktyvumo ryšys, seratonino sistemoje veikiančių psichodelinių narkotikų savybė slopinti negatyvios reakcijos mechanizmus atrodo daug žadanti.

Depresijos diagnozė ir klasikiniai gydymo būdai

Liūdesys, slogi nuotaika, susidomėjimo bet kokia veikla praradimas – tai nutinka daugėliui iš mūsų. Tačiau jei tai jaučiame ilgą laiką ir tai neigiamai veikia mūsų gyvenimą, tikėtina, kad susirgome depresija. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, depresija yra labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Ji taip pat yra pagrindinė nedarbingumo priežastis. Manoma, kad visame pasaulyje nuo depresijos kenčia net 350 milijonų žmonių.

Diagnozė

Suprasti ar sergama depresija galima tik konsultuojantis su gydytoju ar psichologinės sveikatos specialistu. Tik profesionalai gali tinkamai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymo metodą. Kaip ir įprastai lankantis pas daktarą specialistas gali atlikti fizinę apžiūrą, bandydamas suprasti fiziologines depresijos priežastis. Aškinantis simptomus ar jų trukmę, užduodami klausimai. Yra klausimynų, padedančių nustatyti depresijos stiprumą: pvz. Hamiltono depresijos įvertinimo skalė. Depresija būną įvairių rūšių, jos simptomai varijuoja nuo švelnių (vistiek kenkiančių) iki labai sunkių.

Kas nėra depresija?

Depresija skiriasi nuo nuotaikų svyravimo, kuriuos patiriame visi. Laikinas nuotaikos pablogėjimas dėl kasdienybės iššūkių dar nėra depresija. Net jei užpuola labai stiprios emocijos, tokios kaip gedulas praradus artimą žmogų; tai dar nėra depresija – tai vadinama netekties skausmu. Taip, netektis gali išprovokuoti depresijos simptomus: psichologai tai vadina “sunkia netektimi”.

Depresijos priežastys

  • Genetika
  • Biologiniai neurotransmiterių kiekio pakitimai
  • Aplinkos veiksniai
  • Psicho-sociologiniai veiksniai

Papildomi rizikos faktoriai:

  • Skaudūs gyvenimo įvykiai
  • Asmenybė: mažiau sėkmingos strategijos sunkumams įveikti ar anksčiau įvykusios traumuojančios patirtys
  • Genetika: jei artimi šeimos nariai serga depresija, rizika susirgti didesnė.
  • Vaikystės traumos
  • Tam tikrų receptinių vaistų vartojimas
  • Rekreacinių narkotikų, tokių kaip alkoholis ar amfetaminas vartojimas
  • Galvos trauma
  • Jau pasitaikę depresijos epizodai
  • Chroniško skausmo sindromai

Depresijos gydymo būdai

Mažai tikėtina, kad depresija (tikra depresija o ne nuotaikos svyravimai) paprasčiausiai pasibaigs savaime. Ignoruojama ir negydoma, ji gali tęstis mėnesius, kartais metus. Be jokių abejonių, ši liga labai apsunkina gyvenimą. Kiekvienu atveju gydymas turi būti individualus: gali užtrukti kažkiek laiko, kol surandamas efektyvus būdas padėti konkrečiam pacientui. Skirtingi depresijos tipai reikalauja skirtingo gydymo. Lengvi depresijos simptomai gali būti gydomi:

  • Supratimu apie buklę
  • Gyvenimo būdo pasikeitimais (pvz. reguliarus sportas)
  • Psichologine terapija, atliekama profesionalo.

Vidutinio sunkumo arba sunkios depresijos atvejais gali prireikti gydymo vaistais, derinant juos su kitais terapijos būdais. Bet kokiu atveju pradėti gydytis galima tik susitikus su gydytoju. Gydytojas gali pasiūlyti susitikti su socialiniu darbuotoju, psichologu, konsultantu ar psichiatru.

Pokalbio terapija

Psichologiniai gydymo būdai yra efektyvūs. Jie gali padėti pakeisti mąstymo modelius, pagerinti susitaikymo su aplinkybėmis įgūdžius suteikiant daugiau įrankių įveikti stresą ir konfliktus. Jie ne tik padeda gydytis, tačiau gali padėti išvengti panašių sutrikimų ateityje, išmokus atpažinti ir pakeisti kenksmingas mintis ir elgesio modelius. Yra ne vienas pokalbio terapijos būdas:

  • Kognityvinė elgesio terapija
  • Tarpasmeninė terapija
  • Elgesio terapija
  • Dėmesingumu paremta kognityvinė terapija

Vaistai

Antidepresantai yra receptiniai vaistai. Jie naudojami gydyti vidutinės ir sunkios depresijos formas. Jie netinka vaikams, ir gali būti skyriami labai atsargiai suaugusiems. Depresijai gydyti naudojami šie vaistai:

  • Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
  • Monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriai
  • Tricikliai antidepresantai
  • Netipiniai antidepresantai
  • Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).

Alternatyvios terapijos

Aerobiniai pratimai gali padėti švelniai depresijai: jie didina endorfinų organizme kiekį ir stimuliuoja neurotransmiterį Norepinefriną, kuris susijęs su nuotaikos reguliavimu. Taip pat naudojama stimuliuojanti smegenis elektrokonvulsinė terapija. Pasikartojanti transkranialinė stimuliacija siunčia į smegenis elektromagnetinius impulsus ir gali padėti sunkios depresijos atveju. Ankstyvi klininkiniai tyrimai rodo didelį potencialą gydyti depresiją psichologinę terapiją derinant su klasikiniais psichodeliniais narkotikais.

Vaikščiojimas klinikine virve dideliame aukštyje

Gydymui atspari depresija yra didelis iššūkis klinikinei psichiatrijai. Ji parodo, kad mes žinome labai mažai apie gydymo tinkamumą kiekvienam individualiam atvejui. Gydymui nepasiduoda 45% sunkios depresijos atvejų. Gydymui atsparia vadiname tokią ligos formą, kurios nepalengvina bent 2 skirtingos antidepresantų terapijos. Būtent šios depresijos formos dažnaiu susijusios su suicidinėmis mintimis ar bandymais nusižudyti. 1/3 pacientų pabando atimti sau gyvybę nors kartą per savo gyvenimą. Tai yra dvigubai didesnis skaičius, nei gydymui pasiduodančios depresijos atvejais. Profesionalai turi elgtis labai delikačiai su terapijos skirimu siekdami išvengti papildomo streso pacientams. Nors naujienos pilnos informacijos apie naujus terapijos metodus, sunkiai sergantiems pacientams virtimas bandymų triušiais gali kelti papildomų iššūkių.

 

 

Atida (mindfulness) vietoje psichodelikų mikrodozavimo

Psichodelikų mikrodozavimas labai išpopuliarėjo ir daugelis mano, kad jis gali pagerinti gyvenimą. Tai yra dažnas mažytės psichodelikų dozės vartojimas, siekiant pagerinti gyvenimo ar darbo kokybę, nepatiriant haliucinacijų ar kito, su psichodeliniais narkotikais susijusio, pašalinio poveikio. Dauguma mikrodozavimo entuziastų vartoja LSD aba Psilocibino grybus – haliucinogeninius narkotikus, sukeliančius smarkiai sustiprintus pojūčius ir giliai pakitusią sąmonės būseną. […]

Read More

Meskalinas

Farmakologai atidžiai ištyrinėjo meskaliną XX a. pradžioje ir viduryje, kai atrodė, kad madingas haliucinogeninis narkotikas gali būti paverstas terapijos įrankiu. Žinoma, kad meskalinas stipriai paveikia žmogaus kūną ir šimtmečius buvo naudojamas Amerikoje, kaip vartai į dvasinę ir ritualinę patirtį. Deja, šis psichoaktyvus alkaloidas taip ir nebuvo pritaikytas klinikiniam naudojimui. 1950-aisiais biomedicinos mokslininkai dėmesį nuo meskalino […]

Read More

Ar smegenų uždegimas sukelia depresiją?

Depresija ir imuninė sistema Specialios imuninės ląstelės – mikroglijos randamos smegenyse, vaidina pagrindinį vaidmenį procesuose, susijusiuose su uždegimais. Jos atsakingos ir už blogą nuotaiką, kurią sukelia kai kurios neuroninės ligos ir, galbūt, depresija. Davido Engblomo Linköping Universiteto mokslininkų grupė praleido daug metų bandydama suprasti, kodėl uždegimai kūne, kuriuos dažnai išprovokuoja peršalimas ar gripas, priverčia mus […]

Read More

Sergant bipoliniu sutrikimu, antidepresantai gali pasunkinti maniją

Naujas mokslinis tyrimas, publikuotas Klinikinės psichiatrijos žurnale  atskleidė, kad antidepresantai neveikia geriau už placebą gydant I ir II tipo bipolinį sutrikimą. Atvirkščiai, antidepresantų vartojimas padidino manijos intensyvumą po vienerių metų. Mokslininkai, kuriems vadovavo psichiatras S. Nassir Ghaemi, iš Tuftso medicininio centro rašo: “Citalopramas, pridėtas prie tradicinių nuotaikos stabilizatorių, neatnešė jokios kliniškai reikšmingos naudos, lyginant su […]

Read More

Psichodelikų sukelta psichozė

Ar klasikiniai pasichodelikai gali sukelti psichozę? Lizergo rūgšties diatilamidas (LSD), haliucinogeniniai grybai, 3,4-Metiledoximetamfetaminas (MDMA, arba ekstazis), dimetiltriptaminas ir Meskalinas yra tik keli iš skirtingų psichodelinių narkotikų. Jais paprastai vadiname psichoaktyvius junginius,  kurie pakeičia individo realybės suvokimą. Jie gali išprovokuoti neįprastas mintis, vizualinio ir garsinio suvokimo pakitimus, pakylėtą sąmonės būseną. Šios medžiagos išpopuliarėjo kaip rekreacinis narkotikas […]

Read More

Dirbtinis intelektas padės suprasti psichodelinę sąmonės būseną

Naujausios mašininio mokymosi dirbtinio intelekto technologijos galėtų padėti mokslininkams geriau suprasti vizualines patirtis, sukeltas tokių junginių kaip dimetiltriptaminas (DMT), teigiama naujame moksliniame straipsnyje, publikuotame moksliniame žurnale Sąmonės neuromokslas. Mokslininkai atskleidė, kad klasikiniai psichodeliniai junginiai, tokie kaip DMT, LSD ar psilocibinas, selektyviai pakeičia serotonino receptorių funkcijas centrinėje nervų sistemoje. Tačiau teks dar daug išmokti apie priežastis, […]

Read More

Mikrodozavimas ir makrodozavimas

Haliucinogenų mikrodozavimas yra mažytės, nekeliančios haliucinacijų psichodelikų dozės reguliarus vartojimas, bandant pagerinti dvasinę svaijautą ar kognityvinius sugebėjimus. Toks būdas naudoti psichodelikus tapo populiaria tendencija technologijų pasaulyje, tačiau, ar gali būti taip, kad būtent didelė psichodelikų dozė yra naudingesnė? Ar norėtumėte lašelio LSD savo rytinėje arbatoje, arba psilocibino kapsulės kartu su kasdieniais vitaminais? Taip elgiasi bendruomenė, […]

Read More

Kaip pakeisti savo elgesį

Kritinę sąmonės būseną apibūdina naujas, pribloškiantis mokslinis tyrimas, paaiškinantis, kaip galima išvesti žmones iš psichologinių akligatvių. Mokslininkai į dienos šviesą ištraukė sąmonės būseną, kuri, jų manymu, gali padėti žmonėms išeiti iš psichologinių krizių. Ji pasiekiama psichodelinių junginių pagalba. Mokslinėje apžvalgoje, publikuotoje Psichofarmakologijos žurnale, Robin Carhart – Harris, vienas iš pačių žymiausių psichodelinės medicinos mokslininkų, teigia, […]

Read More

Khaliya Aga Khan. Kai matome tik pusę pasaulio.

Mano vardas Khalya, ir kaip minėjau, esu Kolumbijos universitą baigusi visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti psichinės sveikatos srityje. Kas yra psichinė sveikata? Jei keliais žodžiais, psichinė sveikata yra dvasinės ligos nebuvimas. Lygiai taip pat: būti sveikam reiškia nesirgti. Fizinės sveikatos būsenos nėra tik sirgimas ir buvimas sveiku: galima būti sužeistam, galima gyti. Dvasinės sveikatos srityje tokių […]

Read More

Muskatas vakarėliams netinka

Muskato istorija Šis prieskonis yra paslaptingas ir įdomus. Barstydami jį ant ryžių, maišydami į latę ar kepdami prieskoningus sausainius nesusimąstome apie jo psichoaktyvias savybes ar krauju aplaistytą istoriją. Bandydami monopolizuoti prekybą muskatu, olandų prekeiviai terorizavo ir žudė Banda salų žmones Indonezijoje. 1600-aisiais muskatas buvo labai madingas turtingųjų tarpe. Jis buvo egzotiškas ir pakankamai stiprus, kad […]

Read More