Pastaba: Šis puslapis pasakoja apie naujoves depresijos gydyme. Tai yra informacinis projektas, jokiu būdu nenaudotinas kaip alternatyva profesionaliai mediko konsultacijai, diagnozei ir kvalifikuotai pagalbai.
Lietuvoje oficialiai depresija serga stebėtinai mažas skaičius asmenų, tačiau šalis pirmauja savižudybių, alkoholio ir benzodiazepino suvartojimo statistikose. Beveik pusei sunkia depresijos forma sergančių pacientų nepadeda gydymas medikamentais ir psichoterapija. Be to, daugelis sergančiųjų nenori, kad ligos diagnozė atsidurtų jų ligos istorijoje: dėl ligos stigmatizacijos ir socialinių pasekmių (pavyzdžiui gydymo metu negalima gauti vairuotojo teisių).
Sunkia depresijos forma Lietuvoje turėtų sirgti apie 105300 asmenų (Eurostat duomenimis). Gydant diagnozuotą sunkią depresijos formą medikamentai padeda pasveikti tik 55% asmenų. Likusiai daliai gali būti diagnozuota vaistams atsparios depresijos forma. Kas gali padėti jiems?
Daugėja tyrimų, įrodančių transkranijinės magnetinės stimuliacijos efektyvumą gydant vaistams atsparią depresiją. Dabartiniais duomenimis ši terapija padėtų 37.1% visų pacientų. Likusi dalis vaistams atsparia depresijos forma sergančiųjų – 62,9% liktų be efektyvios pagalbos. Lietuvoje tai sudarytų net 51000 žmonių. Žmonių, kuriems šiuolaikinė tradicinė medicina negali padėti. Toks asmenų be vilties išgyti skaičius tėra hipotetinis, darant prielaidą, kad visiems sergantiesiems, liga yra diagnozuota ir gydoma. Realybėje jis gali būti ženkliai didesnis. Transkranijinė magnetinė stimuliacija nėra vienintelis būdas jiems padėti.
Šiuo metu vykdomi moksliniai psilocibino naudojimo sunkiai depresijos formai gydyti tyrimai. Klinikinį, atsitiktinių imčių dvigubai aklą II fazės (iš IV, pagal JAV federalinės maisto ir vaistų administracijos klasifikaciją) tyrimą “Psilocibinas sunkiam depresijos sutrikimui” su 80’čia dalyvių vykdo Usonos institutas. Planuojama tyrimo pabaiga: 2021 m. vasario mėnuo.
Klinikinį, atsitiktinių imčių, dvigubai aklą II fazės psilocibino tyrimą “Psilocibino saugumas ir efektyvumas vaistams atspariai depresijai gydyti” su 216 dalyvių vykdo “Compass pathways” kompanija. Planuojama tyrimo pabaiga: 2020 m. gruodžio mėnuo. Pastarajam klinikiniam tyrimui JAV Federalinė maisto ir vaistų administracija suteikė Proveržio terapijos statusą. Jis reiškia, kad ankstyvi ir preliminarūs tiriamosios terapijos, skirtos gydyti pavojų gyvybei keliančius sutrikimus tyrimai rodo didelį potencialą.
Psichologinis lankstumas gali paaiškinti klasikinių psichodelikų efektyvumą mažinant depresijos ir nerimo simptomus, tačiau tikslus poveikio mechanizmas dar tiriamas. Vieno iš psichodelikų tyrimų vadovas, Hohns Hopkins universiteto profesorius Alan K. Davis teigia, kad psichologinis lankstumas yra svarbi teorija, galinti patobulinti klinikinę psichodelikų padedamos terapijos praktiką. Psichologinis lankstumas yra savybė, leidžianti susitelkti į dabarties akimirką valdant jausmus. Mokslininkai apklausė 2120 individų, naudojusių vieną iš klasikinių psichodelinių narkotikų LSD, psilocibiną ar DMT. 985 tyrimo dalyviai informavo apie teigiamus pasikeitimus depresijos ir nerimo požymiuose. Asmenys, kuriems psichodelinė patirtis atvėrė prasmingas psichologines įžvalgas (pvz. kaip dabarties jausmai susiję su praeities įvykiais) pasižymėjo padidėjusiu psichologinių lankstumu, kuris slopino depresijos ir nerimo simptomus.
Psichodelikus tyrinėjantys neurologai mano, kad haliucionogeniniai narkotikai padidina smegenų aktyvumą ir visą sistemą stumteli link kritinio taško tarp smegenų tvarkos ir chaoso. Unikali sąmonės būsena sukelta haliuciogeninių narkotikų gali padėti atskleisti kaip konkretūs smegenų pakitimai susiję su pasaulio suvokimu ir minčių šablonais.
Ankstyvi haliucionogeninių narkotikų tyrimai rodo, kad net ir viena psilocibino ar LSD dozė keičia žmogaus pažinimo ir neigiamų emocijų šablonus, kelia nuotaiką, veikia raminančiai ir slopina depresijos požymius. Kadangi pastebėtas depresijos ir smegenų migdolinės liaukos (smegenų pavojaus vertinimo centro) aktyvumo ryšys, seratonino sistemoje veikiančių psichodelinių narkotikų savybė slopinti negatyvios reakcijos mechanizmus atrodo daug žadanti.
Liūdesys, slogi nuotaika, susidomėjimo bet kokia veikla praradimas – tai nutinka daugėliui iš mūsų. Tačiau jei tai jaučiame ilgą laiką ir tai neigiamai veikia mūsų gyvenimą, tikėtina, kad susirgome depresija. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, depresija yra labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Ji taip pat yra pagrindinė nedarbingumo priežastis. Manoma, kad visame pasaulyje nuo depresijos kenčia net 350 milijonų žmonių.
Suprasti ar sergama depresija galima tik konsultuojantis su gydytoju ar psichologinės sveikatos specialistu. Tik profesionalai gali tinkamai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymo metodą. Kaip ir įprastai lankantis pas daktarą specialistas gali atlikti fizinę apžiūrą, bandydamas suprasti fiziologines depresijos priežastis. Aškinantis simptomus ar jų trukmę, užduodami klausimai. Yra klausimynų, padedančių nustatyti depresijos stiprumą: pvz. Hamiltono depresijos įvertinimo skalė. Depresija būną įvairių rūšių, jos simptomai varijuoja nuo švelnių (vistiek kenkiančių) iki labai sunkių.
Depresija skiriasi nuo nuotaikų svyravimo, kuriuos patiriame visi. Laikinas nuotaikos pablogėjimas dėl kasdienybės iššūkių dar nėra depresija. Net jei užpuola labai stiprios emocijos, tokios kaip gedulas praradus artimą žmogų; tai dar nėra depresija – tai vadinama netekties skausmu. Taip, netektis gali išprovokuoti depresijos simptomus: psichologai tai vadina “sunkia netektimi”.
Papildomi rizikos faktoriai:
Mažai tikėtina, kad depresija (tikra depresija o ne nuotaikos svyravimai) paprasčiausiai pasibaigs savaime. Ignoruojama ir negydoma, ji gali tęstis mėnesius, kartais metus. Be jokių abejonių, ši liga labai apsunkina gyvenimą. Kiekvienu atveju gydymas turi būti individualus: gali užtrukti kažkiek laiko, kol surandamas efektyvus būdas padėti konkrečiam pacientui. Skirtingi depresijos tipai reikalauja skirtingo gydymo. Lengvi depresijos simptomai gali būti gydomi:
Vidutinio sunkumo arba sunkios depresijos atvejais gali prireikti gydymo vaistais, derinant juos su kitais terapijos būdais. Bet kokiu atveju pradėti gydytis galima tik susitikus su gydytoju. Gydytojas gali pasiūlyti susitikti su socialiniu darbuotoju, psichologu, konsultantu ar psichiatru.
Psichologiniai gydymo būdai yra efektyvūs. Jie gali padėti pakeisti mąstymo modelius, pagerinti susitaikymo su aplinkybėmis įgūdžius suteikiant daugiau įrankių įveikti stresą ir konfliktus. Jie ne tik padeda gydytis, tačiau gali padėti išvengti panašių sutrikimų ateityje, išmokus atpažinti ir pakeisti kenksmingas mintis ir elgesio modelius. Yra ne vienas pokalbio terapijos būdas:
Antidepresantai yra receptiniai vaistai. Jie naudojami gydyti vidutinės ir sunkios depresijos formas. Jie netinka vaikams, ir gali būti skyriami labai atsargiai suaugusiems. Depresijai gydyti naudojami šie vaistai:
Aerobiniai pratimai gali padėti švelniai depresijai: jie didina endorfinų organizme kiekį ir stimuliuoja neurotransmiterį Norepinefriną, kuris susijęs su nuotaikos reguliavimu. Taip pat naudojama stimuliuojanti smegenis elektrokonvulsinė terapija. Pasikartojanti transkranialinė stimuliacija siunčia į smegenis elektromagnetinius impulsus ir gali padėti sunkios depresijos atveju. Ankstyvi klininkiniai tyrimai rodo didelį potencialą gydyti depresiją psichologinę terapiją derinant su klasikiniais psichodeliniais narkotikais.
Gydymui atspari depresija yra didelis iššūkis klinikinei psichiatrijai. Ji parodo, kad mes žinome labai mažai apie gydymo tinkamumą kiekvienam individualiam atvejui. Gydymui nepasiduoda 45% sunkios depresijos atvejų. Gydymui atsparia vadiname tokią ligos formą, kurios nepalengvina bent 2 skirtingos antidepresantų terapijos. Būtent šios depresijos formos dažnaiu susijusios su suicidinėmis mintimis ar bandymais nusižudyti. 1/3 pacientų pabando atimti sau gyvybę nors kartą per savo gyvenimą. Tai yra dvigubai didesnis skaičius, nei gydymui pasiduodančios depresijos atvejais. Profesionalai turi elgtis labai delikačiai su terapijos skirimu siekdami išvengti papildomo streso pacientams. Nors naujienos pilnos informacijos apie naujus terapijos metodus, sunkiai sergantiems pacientams virtimas bandymų triušiais gali kelti papildomų iššūkių.
Egipto mitologijoje mėlynasis lotosas užima ypatingą vietą – stulbinanti vandens lelija yra kai kurių svarbiausių archeologinių atradimų žvaigždė. Jos žiedlapius mokslininkai rado ant karaliaus Tutho kūno, kai 1922 m. atidarė jo kapą, o šios lelijos žiedai dažnai puošia senovinius papirusų ritinius. Mokslininkai jau seniai iškėlė hipotezę, kad lelijos, pamirkytos vyne, pasižymi psichodelinėmis savybėmis, kurios buvo […]
Read More ›
Kodėl mums neverta iki galo pasitikėti savo smegenimis Dabartinė „Unreal Engine“ versija yra labai didelė programinės įrangos sistema, kurią per 25 metus sukūrė tūkstančiai skirtingų kūrėjų, todėl vienam žmogui iš esmės neįmanoma jos visiškai suprasti. „Suprasti“, reiškia gebėjimą sukurti išsamų mentalinį modelį, kaip veikia kiekvienas modulis ir kaip jie visi sąveikauja tarpusavyje. Žmogaus smegenys yra […]
Read More ›
Nauji tyrimai nustatė skirtingas nervų grandines, lemiančias psichodelikų poveikį nuo nerimo ir jų haliucinogeninį poveikį. Naudodami psichodeliką DOI pelėms, mokslininkai įrodė, kad nerimas sumažėja ilgam, išnykus haliucinacijoms. Sudarydami suaktyvintų smegenų ląstelių žemėlapį su molekuliniu žymėjimu ir jas pakartotinai aktyvuodami šviesa, tyrėjai nustatė konkrečius prefrontalinės žievės neuronus, atsakingus už nerimo sumažėjimą. Išvados leidžia manyti, kad gali […]
Read More ›
Alkoholis, o ne psichodelikai medžiagos, susijęs su didesne trauma išgyvenusiems išpuolį prieš Izraelio festivalio lankytojus Izraelio mokslininkai nustebo nustatę, kad atlikus tyrimą Šebos medicinos centro ir Ben-Guriono Negevo universitete paaiškėjo, alkoholio vartojimas, palyginti su psichodelinėmis medžiagomis, labiau prisidėjo prie 2023 m. spalio 7 d. muzikos festivalio „Nova“ išpuolį išgyvenusių žmonių psichologinių problemų. Tyrimas buvo paskelbtas […]
Read More ›
Didesnis reikšmingumo neuroninis tinklas smegenyse susijęs su depresijos rizika Neseniai žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime mokslininkai, naudodami pažangius smegenų vaizdavimo metodus, ištyrė, kaip skiriasi tam tikri depresija sergančių žmonių smegenų neuroniniai tinklai nuo nesergančių. Jie nustatė, kad tam tikras neuronų tinklas, vadinamas „reikšmingumo tinklu“ (salience network), yra vidutiniškai dvigubai didesnis pas sergančius depresija. Reikšmingumo tinklas vaidina […]
Read More ›
Nustatyta, kad mažai žinomas psichodelikas jau po vienos dozės daro įspūdingą poveikį kognityviniam lankstumui Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Molecular Psychiatry“, atskleista, kad vienkartinė psichodelinio vaisto DOI (2,5-dimetoksi-4-jodamfetamino) dozė gali lemti ilgalaikius pelių smegenų struktūros ir kognityvinio lankstumo pokyčius. Tyrėjai nustatė, kad DOI paveiktos pelės tapo pastabesnėmis anksčiau nepastebėtoms užuominoms, todėl jos galėjo veiksmingiau mokytis iš […]
Read More ›
Psichodeliniai vaistai yra labai perspektyvūs gydant įvairias psichikos sveikatos būkles – nuo potrauminio streso sutrikimo iki depresijos, tačiau jie turi ir nemažai trūkumų. Psichodelikus vartojantys žmonės gali patirti psichologinių iššūkių, nemalonių ar pavojingų šalutinių poveikių, be to, šių vaistų vartojimo sesijos gali ilgai trukti. Šie junginiai yra „labai veiksmingi, bet jie baugina, yra chaotiški ir […]
Read More ›
Besselis van der Kolkas (“Kūnas mena viską” autorius), vienas geriausių pasaulyje psichinės traumos ekspertų, buvo skeptiškai nusiteikęs, kai pirmą kartą jo paprašė ištirti psichodelikų poveikį potrauminio streso sutrikimui (PTSS). Tyrimų rezultatai galiausiai įrodė, kad jis suklydo – ir tai nuostabu. Neseniai paskelbto tyrimo išvados pateikia naujų įžvalgų, kaip terapija kartu su MDMA – psichodeliniu junginiu, […]
Read More ›
Seksualumas yra svarbus gyvenimo aspektas, turintis daug įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei. Ar psichodelikai gali pagerinti seksualinį gyvenimą? Naujo tyrimo duomenimis, psichodelikus vartoję žmonės nurodė, kad jiems labiau patinka seksas, padidėjo susijaudinimas, pasitenkinimas, partnerio patrauklumas, jų pačių suvokiamas savo patrauklumas ir gebėjimas užmegzti ryšį. Tyrėjai beveik 300 respondentų pateikė klausimyną, kuriame jie turėjo pranešti apie […]
Read More ›
Prieš “MDA” pridedant antrą raidė “M”, mokslininkai nesugalvojo kaip pritaikyti psichodelikui meskalinui artimą junginį. 1914 m. “Merck” užpatentuotas kaip “metilsafrilaminas”, šis vaistas buvo padėtas į lentyną rinkti dulkėms be aiškios paskirties. Taip buvo tol, kol Kalifornijos farmakologas Gordonas A. Allesas suprato, kad MDA iš tiesų yra gana įdomus. Jis sumanė patyrinėti šį junginį drauge su […]
Read More ›