Depresija

Proveržio terapija depresijai gydyti

Vaistams atsparios depresijos gydymas

Pastaba: Šis puslapis pasakoja apie naujoves depresijos gydyme. Tai yra informacinis projektas, jokiu būdu nenaudotinas kaip alternatyva profesionaliai mediko konsultacijai, diagnozei ir kvalifikuotai pagalbai. 

Lietuvoje oficialiai depresija serga stebėtinai mažas skaičius asmenų, tačiau šalis pirmauja savižudybių, alkoholio ir benzodiazepino suvartojimo statistikose. Beveik pusei sunkia depresijos forma sergančių pacientų nepadeda gydymas medikamentais ir psichoterapija. Be to, daugelis sergančiųjų nenori, kad ligos diagnozė atsidurtų jų ligos istorijoje: dėl ligos stigmatizacijos ir socialinių pasekmių (pavyzdžiui gydymo metu negalima gauti vairuotojo teisių).

Sunkia depresijos forma Lietuvoje turėtų sirgti apie 105300 asmenų (Eurostat duomenimis). Gydant diagnozuotą sunkią depresijos formą medikamentai padeda pasveikti tik 55% asmenų. Likusiai daliai gali būti diagnozuota vaistams atsparios depresijos forma. Kas gali padėti jiems?

Daugėja tyrimų, įrodančių transkranijinės magnetinės stimuliacijos efektyvumą gydant vaistams atsparią depresiją. Dabartiniais duomenimis ši terapija padėtų 37.1% visų pacientų. Likusi dalis vaistams atsparia depresijos forma sergančiųjų – 62,9% liktų be efektyvios pagalbos. Lietuvoje tai sudarytų net 51000 žmonių. Žmonių, kuriems šiuolaikinė tradicinė medicina negali padėti. Toks asmenų be vilties išgyti skaičius tėra hipotetinis, darant prielaidą, kad visiems sergantiesiems, liga yra diagnozuota ir gydoma. Realybėje jis gali būti ženkliai didesnis. Transkranijinė magnetinė stimuliacija nėra vienintelis būdas jiems padėti.

Šiuo metu vykdomi moksliniai psilocibino naudojimo sunkiai depresijos formai gydyti tyrimai. Klinikinį, atsitiktinių imčių dvigubai aklą II fazės (iš IV, pagal JAV federalinės maisto ir vaistų administracijos klasifikaciją) tyrimą “Psilocibinas sunkiam depresijos sutrikimui” su 80’čia dalyvių vykdo Usonos institutas. Planuojama tyrimo pabaiga: 2021 m. vasario mėnuo.

Klinikinį, atsitiktinių imčių, dvigubai aklą II fazės psilocibino tyrimą “Psilocibino saugumas ir efektyvumas vaistams atspariai depresijai gydyti” su 216 dalyvių vykdo “Compass pathways” kompanija. Planuojama tyrimo pabaiga: 2020 m. gruodžio mėnuo. Pastarajam klinikiniam tyrimui JAV Federalinė maisto ir vaistų administracija suteikė Proveržio terapijos statusą. Jis reiškia, kad ankstyvi ir preliminarūs tiriamosios terapijos, skirtos gydyti pavojų gyvybei keliančius sutrikimus tyrimai rodo didelį potencialą.

Psichodelinių narkotikų potencialas gydant gydymui atsparią depresiją

Psichologinis lankstumas gali paaiškinti klasikinių psichodelikų efektyvumą mažinant depresijos ir nerimo simptomus, tačiau tikslus poveikio mechanizmas dar tiriamas. Vieno iš psichodelikų tyrimų vadovas, Hohns Hopkins universiteto profesorius Alan K. Davis teigia, kad psichologinis lankstumas yra svarbi teorija, galinti patobulinti klinikinę psichodelikų padedamos terapijos praktiką. Psichologinis lankstumas yra savybė, leidžianti susitelkti į dabarties akimirką valdant jausmus. Mokslininkai apklausė 2120 individų, naudojusių vieną iš klasikinių psichodelinių narkotikų LSD, psilocibiną ar DMT. 985 tyrimo dalyviai informavo apie teigiamus pasikeitimus depresijos ir nerimo požymiuose. Asmenys, kuriems psichodelinė patirtis atvėrė prasmingas psichologines įžvalgas (pvz. kaip dabarties jausmai susiję su praeities įvykiais) pasižymėjo padidėjusiu psichologinių lankstumu, kuris slopino depresijos ir nerimo simptomus.

Psichodelikus tyrinėjantys neurologai mano, kad haliucionogeniniai narkotikai padidina smegenų aktyvumą ir visą sistemą stumteli link kritinio taško tarp smegenų tvarkos ir chaoso. Unikali sąmonės būsena sukelta haliuciogeninių narkotikų gali padėti atskleisti kaip konkretūs smegenų pakitimai susiję su pasaulio suvokimu ir minčių šablonais.

Ankstyvi haliucionogeninių narkotikų tyrimai rodo, kad net ir viena psilocibino ar LSD dozė keičia žmogaus pažinimo ir neigiamų emocijų šablonus, kelia nuotaiką, veikia raminančiai ir slopina depresijos požymius. Kadangi pastebėtas depresijos ir smegenų migdolinės liaukos (smegenų pavojaus vertinimo centro) aktyvumo ryšys, seratonino sistemoje veikiančių psichodelinių narkotikų savybė slopinti negatyvios reakcijos mechanizmus atrodo daug žadanti.

Depresijos diagnozė ir klasikiniai gydymo būdai

Liūdesys, slogi nuotaika, susidomėjimo bet kokia veikla praradimas – tai nutinka daugėliui iš mūsų. Tačiau jei tai jaučiame ilgą laiką ir tai neigiamai veikia mūsų gyvenimą, tikėtina, kad susirgome depresija. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, depresija yra labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Ji taip pat yra pagrindinė nedarbingumo priežastis. Manoma, kad visame pasaulyje nuo depresijos kenčia net 350 milijonų žmonių.

Diagnozė

Suprasti ar sergama depresija galima tik konsultuojantis su gydytoju ar psichologinės sveikatos specialistu. Tik profesionalai gali tinkamai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymo metodą. Kaip ir įprastai lankantis pas daktarą specialistas gali atlikti fizinę apžiūrą, bandydamas suprasti fiziologines depresijos priežastis. Aškinantis simptomus ar jų trukmę, užduodami klausimai. Yra klausimynų, padedančių nustatyti depresijos stiprumą: pvz. Hamiltono depresijos įvertinimo skalė. Depresija būną įvairių rūšių, jos simptomai varijuoja nuo švelnių (vistiek kenkiančių) iki labai sunkių.

Kas nėra depresija?

Depresija skiriasi nuo nuotaikų svyravimo, kuriuos patiriame visi. Laikinas nuotaikos pablogėjimas dėl kasdienybės iššūkių dar nėra depresija. Net jei užpuola labai stiprios emocijos, tokios kaip gedulas praradus artimą žmogų; tai dar nėra depresija – tai vadinama netekties skausmu. Taip, netektis gali išprovokuoti depresijos simptomus: psichologai tai vadina “sunkia netektimi”.

Depresijos priežastys

  • Genetika
  • Biologiniai neurotransmiterių kiekio pakitimai
  • Aplinkos veiksniai
  • Psicho-sociologiniai veiksniai

Papildomi rizikos faktoriai:

  • Skaudūs gyvenimo įvykiai
  • Asmenybė: mažiau sėkmingos strategijos sunkumams įveikti ar anksčiau įvykusios traumuojančios patirtys
  • Genetika: jei artimi šeimos nariai serga depresija, rizika susirgti didesnė.
  • Vaikystės traumos
  • Tam tikrų receptinių vaistų vartojimas
  • Rekreacinių narkotikų, tokių kaip alkoholis ar amfetaminas vartojimas
  • Galvos trauma
  • Jau pasitaikę depresijos epizodai
  • Chroniško skausmo sindromai

Depresijos gydymo būdai

Mažai tikėtina, kad depresija (tikra depresija o ne nuotaikos svyravimai) paprasčiausiai pasibaigs savaime. Ignoruojama ir negydoma, ji gali tęstis mėnesius, kartais metus. Be jokių abejonių, ši liga labai apsunkina gyvenimą. Kiekvienu atveju gydymas turi būti individualus: gali užtrukti kažkiek laiko, kol surandamas efektyvus būdas padėti konkrečiam pacientui. Skirtingi depresijos tipai reikalauja skirtingo gydymo. Lengvi depresijos simptomai gali būti gydomi:

  • Supratimu apie buklę
  • Gyvenimo būdo pasikeitimais (pvz. reguliarus sportas)
  • Psichologine terapija, atliekama profesionalo.

Vidutinio sunkumo arba sunkios depresijos atvejais gali prireikti gydymo vaistais, derinant juos su kitais terapijos būdais. Bet kokiu atveju pradėti gydytis galima tik susitikus su gydytoju. Gydytojas gali pasiūlyti susitikti su socialiniu darbuotoju, psichologu, konsultantu ar psichiatru.

Pokalbio terapija

Psichologiniai gydymo būdai yra efektyvūs. Jie gali padėti pakeisti mąstymo modelius, pagerinti susitaikymo su aplinkybėmis įgūdžius suteikiant daugiau įrankių įveikti stresą ir konfliktus. Jie ne tik padeda gydytis, tačiau gali padėti išvengti panašių sutrikimų ateityje, išmokus atpažinti ir pakeisti kenksmingas mintis ir elgesio modelius. Yra ne vienas pokalbio terapijos būdas:

  • Kognityvinė elgesio terapija
  • Tarpasmeninė terapija
  • Elgesio terapija
  • Dėmesingumu paremta kognityvinė terapija

Vaistai

Antidepresantai yra receptiniai vaistai. Jie naudojami gydyti vidutinės ir sunkios depresijos formas. Jie netinka vaikams, ir gali būti skyriami labai atsargiai suaugusiems. Depresijai gydyti naudojami šie vaistai:

  • Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
  • Monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriai
  • Tricikliai antidepresantai
  • Netipiniai antidepresantai
  • Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).

Alternatyvios terapijos

Aerobiniai pratimai gali padėti švelniai depresijai: jie didina endorfinų organizme kiekį ir stimuliuoja neurotransmiterį Norepinefriną, kuris susijęs su nuotaikos reguliavimu. Taip pat naudojama stimuliuojanti smegenis elektrokonvulsinė terapija. Pasikartojanti transkranialinė stimuliacija siunčia į smegenis elektromagnetinius impulsus ir gali padėti sunkios depresijos atveju. Ankstyvi klininkiniai tyrimai rodo didelį potencialą gydyti depresiją psichologinę terapiją derinant su klasikiniais psichodeliniais narkotikais.

Vaikščiojimas klinikine virve dideliame aukštyje

Gydymui atspari depresija yra didelis iššūkis klinikinei psichiatrijai. Ji parodo, kad mes žinome labai mažai apie gydymo tinkamumą kiekvienam individualiam atvejui. Gydymui nepasiduoda 45% sunkios depresijos atvejų. Gydymui atsparia vadiname tokią ligos formą, kurios nepalengvina bent 2 skirtingos antidepresantų terapijos. Būtent šios depresijos formos dažnaiu susijusios su suicidinėmis mintimis ar bandymais nusižudyti. 1/3 pacientų pabando atimti sau gyvybę nors kartą per savo gyvenimą. Tai yra dvigubai didesnis skaičius, nei gydymui pasiduodančios depresijos atvejais. Profesionalai turi elgtis labai delikačiai su terapijos skirimu siekdami išvengti papildomo streso pacientams. Nors naujienos pilnos informacijos apie naujus terapijos metodus, sunkiai sergantiems pacientams virtimas bandymų triušiais gali kelti papildomų iššūkių.

 

 

MDMA terapija

Kūnas mena viską ir MDMA

Besselis van der Kolkas (“Kūnas mena viską” autorius), vienas geriausių pasaulyje psichinės traumos ekspertų, buvo skeptiškai nusiteikęs, kai pirmą kartą jo paprašė ištirti psichodelikų poveikį potrauminio streso sutrikimui (PTSS). Tyrimų rezultatai galiausiai įrodė, kad jis suklydo – ir tai nuostabu. Neseniai paskelbto tyrimo išvados pateikia naujų įžvalgų, kaip terapija kartu su MDMA – psichodeliniu junginiu, […]

Read More
Psichodelikai ir seksas

Psichodelikai ir sekso kokybė

Seksualumas yra svarbus gyvenimo aspektas, turintis daug įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei. Ar psichodelikai gali pagerinti seksualinį gyvenimą? Naujo tyrimo duomenimis, psichodelikus vartoję žmonės nurodė, kad jiems labiau patinka seksas, padidėjo susijaudinimas, pasitenkinimas, partnerio patrauklumas, jų pačių suvokiamas savo patrauklumas ir gebėjimas užmegzti ryšį. Tyrėjai beveik 300 respondentų pateikė klausimyną, kuriame jie turėjo pranešti apie […]

Read More

MDMA (ekstazis) porų terapijoje

Prieš “MDA” pridedant antrą raidė “M”, mokslininkai nesugalvojo kaip pritaikyti psichodelikui meskalinui artimą junginį. 1914 m. “Merck” užpatentuotas kaip “metilsafrilaminas”, šis vaistas buvo padėtas į lentyną rinkti dulkėms be aiškios paskirties. Taip buvo tol, kol Kalifornijos farmakologas Gordonas A. Allesas suprato, kad MDA iš tiesų yra gana įdomus. Jis sumanė patyrinėti šį junginį drauge su […]

Read More
Pogimdyvinė depresija

Pogimdyvinės depresijos priežastys ir gydymas

Rugpjūčio pradžioje JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąjį geriamąjį vaistą, skirtą pogimdyvinei depresijai gydyti. Pogimdyvinė depresija yra rimta ir potencialiai gyvybei pavojinga liga, kai moterys jaučia liūdesį, kaltę, bevertiškumą, o sunkiausiais atvejais – net mintis pakenkti sau ar savo vaikui. Kadangi pogimdyvinė depresija gali sutrikdyti motinos ir kūdikio ryšį, ji taip pat gali sukelti […]

Read More
Šizofrenijos gydymas

Šizofrenijos gydymas

Mano merginai kažkodėl nepatinka mano vaistai nuo psichozės. Kiekvieną kartą juos išgėrus, ji kažkur išnyksta. 1951 m. gruodžio 11 d. Prancūzijos farmacijos kompanijos Rhône-Poulenc laboratorijose chemikas Paulas Charpentier sukūrė vaistą, kuris amžiams pakeitė psichiatriją. Charpentier nebandė sukelti revoliucijos; iš tikrųjų jis ketino sukurti geresnį antihistamininį preparatą. Patobulindamas jau buvusį vaistą, vadinamą promazinu, jis sukūrė naują […]

Read More
Kambo

Kambo ceremonija

Turbūt visi vaikystėje skaitėme pasakas apie pabučiuotas varles, virstančias princais. Matyt tokios istorijos nepraeina be pasekmių jau suaugus. Kambô – tai toksiškos išskyros, nugraibomos nuo besiginančios Amazonės varlės Phillomedusa bicolor (dvispalvės beždžionvarlės). Kai kurių Amazonės vietinių gyventojų tradicinėje medicinoje Kambô tepami odos nudeginimai, tam, kad išprovokuoti “organizmo valymąsį”, nors iš pradžių šamanišką ritualą šiaurės Peru […]

Read More
Svaigusis pipiras

Svaigusis pipiras – Kava kava

Pasak chemiko Hamiltono Morriso, nė vienas augalas neturėtų būti draudžiamas, o karas prieš daržoves yra beprotybė. Svaigusis pipiras, vadinamas Kava kava (Piper methysticum), yra dar vienas Lietuvoje draudžiamas papildas, Ramiojo vandenyno salose šimtus metų vartojamas kaip apeiginis gėrimas. Yra teigiančių, kad poveikis šiek tiek primena alkoholį, bet sveikatai keliamos rizikos – gerokai mažesnės. Šaknys kramtomos […]

Read More
Levanda

Psichoaktyvioji levanda

Psichoaktyvus augalas – levanda auga Viduržemio jūros regiono vakarinės Europos dalies šalių kalnuotose vietovėse. Kai pirmieji keliautojai ją parsivežė, levanda gana greitai paplito kitose pasaulio dalyse, o XVI a. jos jau žydėjo Anglijos soduose. Levanda naudojama daugiau kaip 2500 metų, seniau – daugiausiai medicinoje. Biblinės nuorodos į levandas randamos Luko evangelijoje. Senovės Egipte ją naudodavo […]

Read More
Draudžiami papildai

Mucuna pruriens – niežulinė aksompumpė

Lietuvos draudžiamų papildų sąrašą sudarinėjo voratinkliais apaugusi, tik rusiškai ir truputį lietuviškai skaitanti tetulė Juršėno akiniais, iki mėlio suspaustomis lūpomis ir pigiu tušinuku. Ieškant psichinei sveikatai naudingų augalų, Lietuvos draudžiamų papildų sąrašas gali būti tikras lobynas, ir dažnu atveju, papildus galima legaliai atsisiųsti iš kurios nors ES valstybės. Tai nereiškia, kad savigyda yra puiki idėja. […]

Read More
Haliucinacijos

Realybės iliuzija

O kaip jūs haliucinuojate savo dieną? Daugiau nei prieš 300 metų filosofas René Descartes uždavė nerimą keliantį klausimą: kaip atskirti iliuziją nuo tikrovės, jei mūsų pojūčiais ne visada galima pasitikėti? Kodėl mes matome pasakojimą apie pasaulį – istoriją, o ne tikrovę? Ne todėl, kad evoliucija padarė mūsų protus ydingus. Iš tikrųjų tai naudingas evoliucinis prisitaikymas. […]

Read More