Klasikiniais psichodelikais vadiname istoriškai mums gerai pažįstamus junginius: LSD (lizergo rūgšties dietilamidas), DMT (dimetiltriptaminas) ir Psilocibinas (haliucinogeninių grybų veiklioji medžiaga, kūne virstanti į psilociną). Visi jie, dėl molekulinio panašumo į mūsų kūne gaminamą neurotransmiterį serotoniną, veikia smegenų serotonino sistemoje. Jų poveikis visai nepanašus į daugelį kitų junginių, tiesiogiai įtakojančių žmogaus dopamino (malonumo) centrus: tokių kaip kokainas, heroinas, fentanilis ar opiumas. Klasikiniai psichodelikai nesukelia fizinės priklausomybės ir pasižymi labai mažu toksiškumu. Apsimesdami serotoninu, jie kimba prie 5-HT2A receptoriaus mūsų neuronuose. Šis receptorius sužadina neuroninius tinklus, atsakingus už mistines patirtis, uždegiminių procesų reguliavimą, atmintį ir mokymąsį ir daug kitų funkcijų.

Neurologinis psichodelikų veikimo mechanizmas

Navigacija psichodelinės savigydos minų lauke

Psichodelikų potencialas gydyti depresiją

Psichodelikai ateina į sveikatos apsaugos sistemą

Sam Harris apie psichodelinius narkotikus

Karas prieš narkotikus

LSD

LSD atrado šveicarų farmakologas Albertas Hoffmanas, išskyręs šį junginį iš rugių grybelio. Pradžioje jis paplito mokslinių tyrimų labaratorijose, psichiatrinėse ligoninėse ir psichologų kabinetuose kaip perspektyvi priemonė gydyti psichines sveikatos problemas. Vėliau išplito į JAV gatves ir padarė didžiulę įtaką hipių judėjimui. Kai kurie LSD ir kitus psichodelikus tyrinėję mokslininkai atsisakė mokslinio darbo ir pasidarę dvasiniais guru, bandė šiais junginiais pakeisti pasaulį. Dėl hipių, aktyviai naudojusių LSD, protestų prieš Vietnamo karą ir noro susidoroti su jam politiškai neparankiais juodaodžiais, JAV prezidentas Ričardas Niksonas LSD, kaip ir kitus įvairaus rizikingumo narkotikus uždraudė 1971-aisiais metais. Jis pradėjo pasaulinę kampaniją, kurią dabar vadiname karu prieš narkotikus. Praėjus 50-čiai metų teisėsaugos, priklausomybių ir sveikatos specialistai pripažįsta, kad šis karas pralaimėtas, tačiau jie diskutuoja, kaip turėtų atrodyti taika.

Po griežto LSD ir kitų psichodelikų draudimo tarptautinėse konvensijose, sustojo ir plačios apimties moksliniai tyrimai. Šeštą ir septintą dešimtmetį LSD visame pasaulyje naudojo šimtai psichiatrų, buvo išleista 1000 klinikinių publikacijų, LSD buvo gydomi 40.000 pacientų, buvo surengtos 6 tarptautinės konferencijos ir šiam junginiui skirta 40 knygų. Psichinės sveikatos profesionalai džiaugėsi puikiais rezultatais, LSD naudodami kaip saugią ir efektyvią gydymo priemonę. Po draudimo visas progresas sustojo bent trisdešimčiai metų.

LSD nesukelia fizinės ir dažniausiai psichologinės priklausomybės. Jo toksiškumas labai mažas, mirtina dozė neįmanoma, tačiau narkotikas rizikingas asmenims, linkusiems į psichozę ar šizofreniją. Psichoaktyvios medžiagos gali kenkti besivystančioms smegenims, todėl LSD, kaip ir kitų junginių, geriau vengti jauname amžiuje. Didžiausios šio psichodeliko rizikos kyla dėl psichologinio jo poveikio, vartojimo nekontroliuojamoje aplinkoje (pavyzdžiui gatvėje ar naktiniame klube), arba pavojaus įsigyti visąi kitą, daug pavojingesnį junginį juodoje rinkoje.

Šiuo metu vykstantys klasikinių psichodelikų klinikiniai tyrimai leidžia tikėtis jų legalizacijos sveikatos tikslams ir dekriminalizacijos rekreaciniam naudojimui. Šie junginiai rodo milžinišką potencialą gydyti depresiją, nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą. Mokslinių tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad jie skatina neuroninių ląstelių augimą subrendusiose smegenyse – neurogenezę, todėl gali padėti ir sergant sunkiomis neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsonas ar Alzheimeris.

Trumpas LSD gidas

Apsinešęs kaip kūdikis

LSD, modernioji psichodelikų istorija ir draudimas

Smegenų chaosas ir tvarka

DMT

Dimetiltriptaminas yra pagrindinė šamaniško nuoviro – Ajavaskos arbatos veiklioji medžiaga. Šis, iš skirtingų augalų sumaišytas skystis šimtemčius buvo naudojamas Pietų Amerikos šamanų kaip gydomoji priemonė. Pastaruoju metu dėl dvasinio nušvytimo ar psichologinės pagalbos ieškančių vakariečių antplūdžio Brazilijoje ir Pietų Amerikos šiaurėje atsirado daug lengvo pelno ieškančių šamanų – apsimetelių, todėl renkantis tokią kelionę derėtų būti ypač atsargiems. Dažnai paslaugos teikiamos gamtoje, toli nuo medicininių paslaugų. Pogrindinės Ajavaskos gerimo ceremonijos vyksta ir Lietuvoje.

Dimetiltriptaminas, kaip ir LSD ar Psilocibinas, veikia smegenų serotonino centruose. Jį vartojant nuoviro formoje, kartu su DMT veikia ir kitos psichoaktyvios medžiagos. Kadangi šis junginys natūraliai randamas ne tik kai kuriuose gyvūnuose, bet ir tūkstančiuose augalų, žmogaus kūnas yra prisitaikęs jį labai greitai suskaidyti žarnyne. Kad DMT pasiektų smegenis, nuovire įmaišytas augalas, neleidžiantis suskaidyti dimetiltriptamino. Visos priemaišos provokuoja pykinimą, vėmimą, nuo jų paleidžia vidurius. Šamanai tai vadina ir dvasiniu ir kūnišku apsivalymu. Išgerto narkotiko poveikis gali trukti 8 valandas. Jei rūkomi gryni DMT kristalai, labai spirios haliucinacijos patiriamos tik apie 10 min.

DMT, kaip ir kiti klasikiniai psichodelikai, gali būti taikomas depresijos, nerimo sutrikimų ir priklausomybių gydyme. Yra duomenų, kad junginys skatina neurogenezę.

Šamaniška arbata gali būti proveržis Alzheimerio gydyme

Ajavaska gali įveikti savižudiškas mintis

Sielos molekulė DMT

Ezoterikų – antropoteosofų požiūris į Ajavaską

Psilocibinas

Taip vadinama haliucinogeninių grybų gentis, turinti psichoaktyvią medžiagą – psilocibiną. Šie grybai auga visame pasaulyje. Lietuvoje randama tik smailiakepurė glotniagalvė (Psilocybe semilanceata). Žmogaus kūne psilocibinas pavirsta į psilociną, kuris ir yra veiklioji medžiaga. Daugelio mokslininkų vertinimu, psichodeliniai grybai yra vienas saugiausių rekreacinių narkotikų (nemaišyti su musmirėmis). Šiuo metu vyksta klinikinaii tyrimai, kurių preliminarūs rezultatai rodo, kad psilocibinas, kartu su psichologine pagalba gali tapti pačiu efektyviausiu vaistu gydyti vaistams atsparią depresiją. Taip pat yra daug liudijimų, kad šie grybai padeda įveikti migreną ir klasterinį galvos skausmą.

Psilocibino grybai naudojami religiniams ritualams Pietų Amerikoje nuo senovės iki šių laikų. Daugėja privačių kompanijų, investuojančių į psilocibino (sintetinio ir natūralaus) klinikinius tyrimus. JAV federalinė vaistų ir maisto administracija suteikė proveržio terapijos statusą psilocibino taikymui gydyti vaistams atsparią depresiją , kuris leido labai paspartinti klinikinius tyrimus. Amsterdame įsikūręs Synthesis institutas 13 mėnesių depresijos gydymo programoje, be psichoterapijos, naudoja ir keltiško šamanizmo elementus.

Rizikos kapitalo investicijos į psichodelinę mediciną

Klasterinio galvos skausmo ir migrenos gydymas psilocibinu

Haliucinogeninių grybų antidepresantai

Haliucinogeniniai grybai ir socialinė izoliacija