Alejandro Jodorowsky psichomagija
Kai Frank Herbert 1959 m. pradėjo kurti “Kopa”, jam buvo beveik 40 metų. Rašytojas daug metų studijavo ekologiją, o jo kompetencija apėmė įvairias sritis – nuo smėlio kopų Oregone iki grybų auginimo.
Pasak garsaus mikologo Paulo Stametso, “Fantastic Fungi” žvaigždės, kuris rašė apie aštuntajame dešimtmetyje susikirtusius kelius su Herbertu, mokslinės fantastikos autorius taip pat buvo “aistringas grybų kolekcionierius”, eksperimentavęs su psilocibinu ir sukūręs savo grybų auginimo metodą.
Herberto knygoje aprašoma civilizacija, apsėsta protą keičiančios, smegenis stiprinančios ir sąmonę plečiančios psichoaktyviosios medžiagos. Šis junginys vadinamas melanžu, arba “prieskoniu”, ir tai yra vertingiausias galaktikos išteklius, nes jis skatina tarpžvaigždines keliones.
Pirmą “Kopos” ekranizaciją sukūręs Tvimpykso režisierius David Lynch anaiptol nesididžiuoja savo kūriniu, nes pasak jo, kūrybinės laisvės trūkumas ir prodiuserių trigrašis visiškai sugadino filmą. Naujausia Denis Villeneuve “Kopos” ekranizacija kritikus ir auditoriją džiugina gerokai labiau, tačiau turbūt stipriausia filmo versija – niekada dienos šviesos neišvydęs, bet pasaulį kiek pakeitęs psichomago Alejandro Jodorowsky filmas.
Alejandro Jodorowsky užaugoTocopilloje, Čilėje, vario kasyklų miestelyje, įsikūrusiame ant kalno šlaito virš Ramiojo vandenyno, už 900 mylių į šiaurę nuo Santjago. Alejandro gimė rusų ir žydų kilmės šeimoje – jo tėvas buvo Staliną mylintis rūstus tipas, vadovavęs universalinei parduotuvei “Casa Ukrania”, o motina nuo jo nutolusi moteris, privertusi sūnų nešioti ilgus plaukus mirusiam tėvui atminti – Alejandri nuo mažens paguodos ieškojo teatre.
Būdamas dvidešimties, jis vadovavo 30 žmonių avangardinių spektaklių trupei. Būdamas 23-ejų, iš Pietų Amerikos persikėlęs į Paryžių, jis susipažino su mimu Marceliu Marceau ir įkūrė naują performansų kolektyvą “Panikos judėjimas”. Tarp kūrinių buvo keturių valandų trukmės “Sakramentinė melodrama”, kurioje Jodorowsky turėjo perpjauti gerkles dviem gyvoms žąsims, manipuliuoti išdarkyta karvės galva ir simboliškai iškastruoti rabiną.
1960 m. jis persikėlė į Meksiką, kur praleido beprotiškai produktyvų dešimtmetį, režisuodamas daugiau nei 100 pjesių, rašydamas kontroversiškus komiksus, mokydamasis pas Zen vienuolį ir režisuodamas savo pirmąjį nesutarimus keliantį filmą “Fando y Lis”, kurį Meksikoje uždraudė.
Netrukus pasirodė jo kurti filmai “El Topo” ir “Šventasis kalnas”, tapęs hitu Europoje. Tuo metu Jodorowsky jau buvo pilnas pasiūlymų, ir jis rado kitą projektą – Franko Herberto mokslinės fantastikos romano “Kopa” kino versiją. Nors režisierius net nebuvo skaitęs knygos, draugas Alejandro informavo, kad ji puiki. Remiamas jauno prancūzų naftos paveldėtojo Michelio Seydoux, Jodorowsky dvejus metus karštligiškai dirbo ir kartu su dailininkų komanda kūrė story board’us ir rinko aktorius, tarp kurių buvo Davidas Carradine’as, Mickas Jaggeris, Orsonas Wellesas ir Salvadoras Dali (pareikalavęs 100 000 JAV dolerių atlyginimo už minutę ekrane). Pink Floyd ir prancūzų progroko grupė Magma pasirašė sutartis dėl muzikos filmui.
Išleidęs daugiau nei 2 mln. dolerių Seydoux pinigų ir taip ir nenufilmavęs nė vieno kadro, Jodorowsky nerado papildomos finansinės paramos projektui. Nors tikėjo, kad jo “Kopa” reikš “meninio, kinematografinio dievo” atėjimą, Holivudas matė tik laužą pinigams deginti.
“Ar jo “Kopa” buvo nesėkmė?” sako dokumentinio filmo apie nebaigtą projektą režisierius Frankas Pavichas. “Nemanau, kad taip. Viskas yra, viskas yra Jodo sukurtoje siužetinėje knygoje – piešiniai, kiekviena scena, kiekvienas dialogas, kiekvienas kameros judesys, viskas. Jo tikslas buvo sukurti filmą, ar pakeisti pasaulį? Na, jei jo tikslas buvo pakeisti pasaulį, tai misija įvykdyta.”
Pavichas tai įrodinėja lygindamas prancūzų komiksų dailininko Moebiuso “Kopos” eskizus su neįtikėtinai panašiais “Žvaigždžių karų”, “Dingusios arkos ieškotojų” ir “Terminatoriaus” fragmentais. Ar George’as Lucasas, Stevenas Spielbergas ir Jamesas Cameronas sėmėsi idėjų iš “Kopos” piešinių, kurių kopijos, kaip pasakojama dokumentiniame filme, buvo paliktos kiekvienai didžiajai studijai? Dokumentinis filmas “Jodorowsky’io kopa” įrodinėja, kad įtaka buvo bent jau pasąmoninga.
Neabejotina, kad filmas davė pradžią Ridlio Skoto “Svetimas”, kurio scenarijaus bendraautoris buvo Danas O’Bannonas, “Kopoje” kūręs specialiuosius efektus, o “Oskarą” už vizualinius efektus pelnė kitas “Kopoje” dirbęs menininkas, šveicarų siurrealistas H. R. Gigeris. Moebiusas ir britų dailininkas Chrisas Fossas, sugalvojęs “Kopa” tarpžvaigždinius erdvėlaivius, buvo šio filmo konsultantai.
Jodorowsky filmus (net tuos, kurių nepavyko pastatyti) vienija psichomagija. Pasak režisieriaus, imdamasis “Kopos” jis norėjo sukurti kažką švento, kas žiurovams sukeltų poveikį, panašų į LSD. Jis norėjo pakeisti visus jaunus pasaulio protus.
Jodorowsky susitinka su bet kuriuo psichologinių sunkumų turinčiu žmogumi, duoda jam laiko geriau suprasti savo genealogines šaknis, o tada nurodo meninį “veiksmą”, kurį jis turi atlikti, kad išsigydytų savo psichikos žaizdas. Tokį terapijos būdą menininkas vadina psichomagija.
Ši magiška terapija yra naujausio Jodorowsky’io avangardinio dokumentinio filmo “Psichomagija: gydymo menas”, kurį jis sukūrė kartu su žmona ir operatore Pascale Montandon-Jodorowsky pagrindas.
Filmo eigoje keletas žmonių, kovojančių su vidiniais demonais, kreipiasi pagalbos į Jodorowsky, o rezultatai yra ir keistoki, ir jaudinantys: vyras, turintis minčių apie savižudybę, išvyksta į dykumą, kad imituotų, jog yra miręs ir palaidotas; moteris, jaučianti išgyvenimo kaltę dėl sužadėtinio mirties, šoka su parašiutu; vyras, norintis įveikti mikčiojimą, nudažo save aukso dažais ir pusnuogis vaikšto gatvėmis.
Jodorowsky pripažįsta, kad psichomagijos nauda yra “placebas”, ir tiek tikintiesiems, tiek jo metodų skeptikams paaiškina, kad jo tikslas – ne suteikti žmonėms stebuklingą vaistą nuo jų problemų, o sukurti patirtį.
Pasak Alejandro, psichoanalizė yra mokslas, o psichomagija – menas. Jo pirminis tikslas buvo išgydyti psichologines problemas savyje, jis nėra gydytojas, o psichomagija nėra nauja industrija, kuri prašo mokėti daug pinigų, kad save išgydytumėte. Jis tai daro nemokamai.
Alejandro žmona Montandon-Jodorowsky teigė: “Gydymo proceso dalis – būti pastebėtam, išklausytam ir kad tavim pasirūpina. Todėl kiekvienam žmogui buvo svarbu žinoti, kad mes apmokėjome jo kelionę, viešbutį ir visa kita. Didelė daugelio šių žmonių problema yra ta, kad jie nesijaučia matomi. Jie nesijaučia taip, tarsi net egzistuotų.”
Savo knygoje “Metagenealogija” Jodorowsky dėsto, kad negalime išgydyti žmogaus, jei neaiškus jo šeimos gyvenimas. Remdamasis tuo, kokią šeimą turi, menininkas nusprendžia, kokį psichomagijos veiksmą skirsis tam žmogui. Toliau ruošiamasi aktuii ir nusprendžiama, kokie dalykai bus svarbūs kiekvienam asmeniui – pavyzdžiui, tinkamas kostiumas.
Režisierius praleido beveik dešimtmetį rekonstruodamas originalią Marselio Tarot kortų išvaizdą ir aiškindamasis jų simbolizmą.
2019-ais Alejandro Jodorowsky teko aiškintis dėl savo paties 50 metų senumo teiginių, kad filmo “El Topo” scenai jis iš tiesų prieš kameras išprievartavo jauną aktorę Mara Lorenzo. Režisierius teigia, kad jis tik bandė šokiruojančiais pareiškimais prasiveržti į Jungtinių Valstijų kino rinką.
Režisieriaus tėvas Jaime kartą apkaltino jo mamą flirtavus su kitu vyru, ją sumušė ir išprievartavo. Alejandro buvo gyvas priminimas mamai apie tave įvykį, todėl ji visada jam kartojo “Aš negaliu tavęs mylėti”.
Jodorowsky atmeta teiginius, kad jo filmai pilni seksualinio smurto. Pasak menininko, tokia kasdienė realybė, kurioje tenka kurti savo dvasinę realybę. Jo filmai tai procesas, prasidedantis žiaurumu ir pasibaigiantis meile.