Psichodelikai

Psichiatro požiūris. Psichodelikai ir traumos gydymas

Mokslas progresuoja ne dienomis, mėnesiais ar metais. Jis progresuoja antkapiais.

Teigiama, kad mokslas progresuoja antkapiais, kadangi stiprūs teorinės perspektyvos pokyčiai reikalauja bent vieno, jei ne daugiau, kartų pasikeitimo.

Psichiatrija, priešingai, neseniai atsidūrė ant didelių pokyčių slenksčio: mes patiriame tikrą psichodelinę revoliuciją, nes medžiagos tokios kaip MDMA, psilocibinas ar ketaminas suteikia daug vilčių gydant sunkias dvasines kančias.

Dirbu psichiatru 15 metų ir man teko seniai pripažinti, kad ženkliam procentui pacientų mes nesugebame suteikti palengvėjimo. Mano patirtis rodo, kad jie dažniausiai turi plačią praeities traumų istoriją, tokių kaip skriaudimas ar rūpesčio stoka vaikystėje. Traumos, kurios yra psichoinių problemų šaknys, yra puikios apsimetelės: jos pasirodo kaip depresija, savižudiškos mintys, savęs žalojimas, disociacija ar apatija, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, panika, valgymo sutrikimai arba net impulsyvi agresija.

Psichiatrija ir dvasinės sveikatos gydymas tradiciškai rėmėsi pokalbio terapija ir medikamentais: priemonėmis, kurios dažnai padeda sumažinti daugėlio tipų psichologinį stresą. Tačiau, aš niekada iki galo nesupratau, kodėl mums nepavyksta išgydyti kai kurių pacientų vaistais ir psichoterapija nuo jų traumų, kol nepradėjau dirbti su psichodelikais 2017’aisiais. Mano požiūris į traumos gydymą greitai kinta: vienos psichodelinės sesijos vienam atvejui greičiu.

Psichodelikai, kuriuos sudaro platus skirtingų junginių spektras, reguliojantis sąmonės ciferblatus daugeliu skirtingų būdų, nuo pat jų atradimo pradžios 1950-aisiais ir 1960-aisiais buvo daug žadanti priemonė gydyti dvasines ligas. Griežtas narkotikų draudimas 1971-aisiais juos nustūmė į pogrindį, o psichiatrijos bendruomenė psichodelikus ignoravo iki 1990-ųjų, kai vėl sugrįžo moksliniai tyrimai.

Šiuo metu vykstanti psichodelinio gydymo revoliucija galimai prasidėjo 2006-aisiais metais, kai Carols Zarate JAMA žurnale publikavo straipsnį apie nelauktą ketamino efektyvumą sergantiems depresiją ir turintiems polinkį į savižudybę. Gatvėje specialiuoju K vadinamas narkotikas šiuo metu plačiai prieinamas medicininiam naudojimui Jungtinėse Valstijose ir tampa nepakeičiama depresijos gyydmo dalimi. Kiti du psichodelikai: MDMA ir psilocibinas yra III ir II klinikinių tyrimų stadijose ir gali būti patvirtinti potrauminio streso sindromo ir depresijos gydyme per artimiausius kelis metus.

Aš visada buvau materialistas – “parodykite man įrodymus” tipo asmuo. Mane giliai domino energetiniai ar dvasiniai asmens svekatos elementai, tačiau jie visada atrodydavo kaip tauškalai, kurie nepakankamai moksliški, kad patrauktų dėmesį. Pavyzdžiui, kai dirbau rezidentu, mes niekada nemanėme, kad trauma gali būti saugoma kūne, ar juo labiau dvasioje. Tačiau dabar, psichodelinės psichoterapijos dėka, vis labiau aiškėja, kad traumos iš tiesų saugojamos tiek kūne tiek dvasioje, gyvenimo energijoje, pirminėje sąmonėje, ar kaip tai bepavadintumėte.

Čia slypi priežastis, kodėl tiek daug žmonių, kenčiančių nuo depresijos ir nerimo, priklausomybės ir (arba) gilios psichologinės nevilties, atrado, kad jų dvasinė sveikata nepasiduoda gydymui. Aš manau, kad psichiniai sutrikimai dažniausiai yra susiję su giliai esančia, nepaliesta traumų upe, kuri teka mums nepasekiamoje pasąmonės vietoje.

Somatinių traumų terapeutai, kurie paprastai koncentruojasi į kūno pojūčius, dažai naudojosi šiomis žiniomis, kad apeitų verbalinį – analitinį ego, ir pasiektų giliai tūnančią traumą. Tačiau somatinės traumos terapijos procesas gali būti lėtas, varginantis ar net skausmingas, nes terapeutas ir pacientas stengiasi pasiekti tai, kas yra giliausia ir labiausiai paslėpta kūne bei psichikoje.

Psichodelinis gydymas, panašu, yra mažiau skausmingi vartai, leidžiantys pasiekti pasąmonės ir kūno sasają. Tai labai sunku paaiškinti, bet lengva pamatyti terapijos kambaryje, kuriame žmonės sugeba atsiskleisti ir tyrinėti niekada anksčiau nepaliestas žaizdas, pojūčius ir įžvalgas.

Aš tai atradau gydydamas giliai įsišaknijusią somatinę traumą psichodelikais, kai prisijungiau prie MAPS remiamo MDMA (ekstazio) padedamos terapijos tyrimo, skirto potrauminio streso sutrikimo sindromui gydyti. Dalyvaudamas kaip vienas iš terapeutų šiuose sesijose galėjau stebėti pacientus psichologiškai priartėjančius prie traumos šaltinio ir sugebančius performuoti ir perdirbti savo traumuojančią patirtį be baimės. Naudojant farmaciškai tikslias MDMA dozes kartu su psichoterapijos sesijomis, jie sugebėjo apdoroti savo patirtį šiltoje užuojautos šviesoje, nusivalydami toksišką gėdos purvą, kuris supo patirtą traumą.

MDMA, gatvėje geriau žinomas kaip ekstazis, molė, arba ratai yra į pavojingiausių narkotikų sąrašą įtrauktas nelegalus narkotikas, kuris iki uždraudimo 1985-aisiais buvo naudojamas kai kurių psichoterapeutų, kurie bandydavo savo pacientams padėti pagyti nuo trauminės patirties pasekmių ir kitų psichologinių problemų. Nesiekianti pelno organizacija MAPS (Multidisciplinary Association for Psychedelic Studies) buvo įkurta iškart po MDMA kriminalizacijos tam, kad junginys būtų legalizuotas tyrimams ir gydymui.

Kolkas tyrimai atrodo daug žadantys: 68% MAPS antros pakopos klinikinių tyrimų dalyvių neatitinka PTSD (potrauminio streso sutrikimo sindromo) diagnozės kriterijų praėjus metams po gydymo. 2017-aisiais JAV federalinė maisto ir vaistų administracija suteikė tyrimui proveržio terapijos statusą, reiškiantį, kad ankstyvų klinikinių tyrimų rezultatai rodo potencialą ženkliai pagerinti sunkaus PTSD gydymo efektyvumą.

Mes iki galo nesuprantame kodėl MDMA yra tokia efektyvi priemonė puoselėjant pasitikėjimą ir empatiją, sumažinant baimę, tačiau vienas iš veikiančių mechanizmų gali būti tam tikrų grandinių smegenų migdoliniame kūne – smegenų baimės mazge, slopinimas. Reikia atlikti daugiau tyrimų, todėl MDMA pacientams dar nėra pasiekiamas už laboratorijos ribų.

Tačiau kitas psichodelikas – Ketaminas yra jau pasiekiamas, ir aš jį intensyviai naudoju savo psichiatrijos praktikoje – sunku net prisiminti, kaip aš galėjau dirbti be jo. 50-ies metų amžiaus anestetikas per pastaruosius kelis metus buvo sėkmingai pritaikytas depresijos ir potrauminio streso sutrikimo sindromo gydymui. Nors padėti gali ir nedidelės, nepsichodelinės ketamino dozės, aš, kaip ir daugelis gydytojų atradome, kad visišką disociaciją sukelanti vaisto dozė veikia efektyviausiai. Mažesnės dozės pagerina nuotaiką ir pakelia energijos lygį daugeliui, tačiau paprastai jos nepaveikia somatinės – dvasinės, pasąmoninės sąsajos, kurioje tūno trauma.

Taikant didesnę psichodelikų dozę aš dažnai pamatau paslėptas traumos upes iškylant į paviršių, o tada mes su pacientu galime ištirti tai, kas anksčiau buvo neminima ir nežinoma. Dauguma mūsų būties tūno pasąmonėje, todėl patyrus sunkią psichinę traumą gydymas būtent ten ir turi prasidėti.

Psichodelikai, tokie kaip MDMA, psilocibinas, THC (taip, tetrahidrokanabinolis!), ajavaska ir ketaminas, skiriami su medicinos profesionalo priežiūra derinant juos su psichoterapija, pagreitina prieiga prie plotmių, kurias buvo taip sunku pasiekti ir suprasti. Kai prieiga sukurta, mes pastebime, kad pacientai gali gydytis su petraukomis, kurios dažnai trunka mėnesius ar ilgiau, priešingai nei naudojant standartinius psichiatrijos medikamentus, kurios tenka gerti kasdien, dažnai daug kartų. Magiškų grybų veiklioji medžiaga psilocibinas sumažina depresijos, nerimo ir obscesinio kompulsinio sutrikimo simptomus, o Pietų Amerikos augalų nuoviras Ajavaska gali išgydyti sunkią depresiją.

Psichiatrija gali judėti link modelio, kai daugelis pacientų imsis protarpinės psichodelinės terapijos, į kurią bus įterptos pokalbio ir somatinės terapijos, bet bus atsisakoma kasdienių simptomų valdymui skirtų medikamentų. Pagaliau psichodelikai suteikia mums šansą padėti traumą patyrusiems pacientams su gydymui atspariais blogos nuotaikos ir nerimo simptomais.

Parengta pagal CNN publikuotą psichiatro dr. Graig Heacock tekstą

Susiję įrašai

Psichoterapeutė apie psichodelinius narkotikus

Ketaminas – arklių raminamieji, slopinantys polinkį į savižudybę

Psilocibinas veikia keturis kartus efektyviau už antidepresantus

Legali psichodelinė terapija

Kaip psichodelikai ateina į sveikatos apsaugos sistemą

You may also like