Ketaminas – arklių raminamieji, slopinantys polinkį į savižudybę

Ketaminas yra veterinarijoje naudojami nuskausminamieji, kurie išpopuliarėjo kaip rekreacinis narkotikas. Dažniausiai junginys naudojamas tarp jaunų žmonių, naktiniuose klubuose. Vaistas priklauso disociatyviems anestetikams, pasižymi raminamuoju poveikiu, sukelia pabėgimo iš kūno jausmą, taip pat nutolstama nuo realybės ir supančios aplinkos. Ketaminas sutrikdo garso ir vaizdo suvokimą, gali atsirasti judėjimo sunkumai. Didelė dozė gali sukelti mirtį primenančius jausmus. Dažna palaimos būsena.

Medicinoje ketaminas naudojamas retai, kartais kaip alternatyva įprastiems anestetikams. Kartais kaip nuskausminamasis taikomas gydant stiprius nudegimus.

Ilgalaikis piktnaudžiavimas ketaminu sukelia funkciniu magnetiniu rezonansu įžvelgiamus smegenų ir kitų organų pažeidimus, todėl šis junginys yra pavojingesnis nei klasikiniai psichodelikai.

Ketamino poveikis nėra ilgas ir vystosi tolerancija, todėl galima pradėti jausti priklausomybę nuo narkotiko. Jis nėra įtrauktas į griežčiausiai kontroliuojamų narkotikų sąrašus, tačiau jo įsigyjimas be gydytojo leidimo yra nelegalus. Ketaminas yra dar vienas potencialiai labai naudingo psichoaktyviaus junginio pavyzdys, kurio neatsakingas naudojimas vakarėliuose kenkia juo piktnaudžiaujantiems ir sukuria neigiamą vaisto įvaizdį, kuris apsunkina jo pritaikymą medicinoje.

Ketaminas yra farmakologinė savižudybės prevencijos priemonė

Vienintelė ketamino injekcija yra saugus ir greitai veikiantis būdas padėti savižudiškų minčių persekiojamiems pacientams. 24 moksliniai straipsniai su klinikinių tyrimų duomenimis leidžia manyti, kad intraveniniu būdu naudojami arklių raminamieji smarkiai sumažiną polinkį į savižudybę iš karto.

Joe Wright neabejoja, kad ketaminas išgelbėjo jo gyvybę. 34-ių gimnazijos mokytojas, spausdinimo mašinėle rašantis poezija kentė nuo savižudiškų impulsų metų metus. Mintys apie savižudybę jį persekiojo nuo mokyklos laikų, o suintensyvėjo įstojus į koledžą. Pedagogas teigia, kad jo mintys buvo tarsi vidinis monologas apie egzistavimo beprasmybę, o jo asmenybė buvo tapusi jo paties proto įkaite. Joe pirmą kartą pakėlė prieš save ranką antraisiais vidurinės mokyklos metais: jis išgėrė buteliuką migdomųjų. Tada sekė ilgi metai gydymosi prozaku, zoloftu, velbutrinu ir kitais antidepresantais, tačiau noras atimti sau gyvybę niekada nedingo. Joe pradėjo save pjaustyti su pieštukų drožtuko ašmeniu, kartais save žalodavo smilkstančia cigarete.

Jis atsimena keletą antrojo ir trečiojo bandymo nusižudyti detalių – jie buvo negrabūs: Joe nusigerdavo iki žemės graibymo ir kartą alkoholį sumaišė su Xanaxu. 2016-aisias jis vėl pabandė išeiti iš gyvenimo, sutrindamas vaistų kokteilį į miltus. Dabar jis prisimena, kad jis maišė vaistus su vandeniu, kai jam į glėbį šoko šuo. Tada jis patyrė nušvitimo akimirką, po kurios ėmė ieškoti informacijos ir surado sunkios depresijos ir polinkio į savižudybę farmakologinį tyrimą Kolumbijos universitete. Tyrimo metu pacientams buvo suleidžiama ketamino dozė. Joe ilgai nedelsiant tapo tyrimo bandymų savanoriu. Jo pirmoji ir vienintelė ketamino injekcija sukėlė būseną panašią į sapną – jis jautėsi lengvai pamišęs ir apniko euforija. Jis beveik iš karto pajuto, kad atsirado viltis gyventi, o terapija pradėjo veikti geriau. Mažiau nei po metų Joe vedė.

Šiandien jis teigia, kad sugeba išlaikyti didesnį atstumą nuo savo blogų emocijų ir jos tapo įveikiamomis. Mokytojas nebepatiria savižudiškų minčių.  “Jei jie man būtų pasakę, kad gydymas bus toks efektyvus, nebūčiau patikėjęs”, teigia Joe Wright. “Visiškai nesuprantama, kodėl jis dar nepatvirtintas gydyti suicidinius pacientus”.

Priežastys nėra tik medicininės. Per pastaruosius tris dešimtmečius, farmacijos kompanijos atliko šimtus tyrimų su bent dešimčia antidepresantų gydyti sunkų PMS, socialianio nerimo sutrikimus ir kitus psichologinius sutrikimus, tačiau eksperimentiniai vaistai niekada nebuvo bandomi su labiausiai sergančiais, balansuojančiais ant savižudybės ribos. Viena iš priežasčių – etinė: mokslininkai nenori duoti placebo asmeniui, galinčiam nusižudyti. Kita priežastis –  reputacinė: savižudybė vaisto bandymo metu gali pakenkti būsimiems vaisto pardavimams. Kaštų ir naudos analizė pasikeitė Jungtinėms Valstijoms patiriant savižudybių epidemiją, kai tarp 1999-ųjų ir 2016-ųjų jos išaugo trisdešimčia procentų. Savo gyvybės atėmimas dabar yra antra didžiausia mirties priežastis po avarijų, 10-ies – 34-erių amžiaus grupėje, nors pasaulio mastu savižudybių skaičius mažėja. Auganti ekonominė nelygybė, grįžtantis karo psichologiškai traumuoti veteranai, opioidų krizė ir lengvai įsigijami ginklai sudarė savižudybių skaičiaus augimo JAV priežasčių kokteilį.

Šiuo metu jaučiamas didelis proveržio poreikis gydyti polinkį į savižudybę. Ketaminas yra daugiausiai žadantis farmakologinis produktas, todėl vaistų gamintojai ieško būdų jį pelningai pritaikyti. Johnsons & Johnsons kompanija buvo pirmoji, rinkoje pristačiusi ketamino pagrindo vaistą – Esketaminą Spravato.

Ketamino veikimo mechanizmas gydant depresiją

2020 vasarą atliktas tyrimas atskleidė galimą ketamino veikimo mechanizmą gydant depresiją. Tyrimo dalyviams mokslininkai suleido nesukeliančią anestezijos ketamino dozę, tada jų smegenys buvo tiriamos pozitronų emisijos tomografijos kamera. Moksliniam bandymui vadovavęs dr. Mikael Tiger, dirbantis Karolinska instituto Klinikininio Neuromokslo tyrimų departamente, Švedijos Solna mieste teigia, kad vienteliame tokio tipo tyrime pasaulyje buvo bandomas ne tik poveikio stiprumas, tačiau norima atsakyti į klausimą, ar ketaminas veikia serotonino 1B receptorių. Jie ir kita mokslininkų komanda atliko tyrimus, kurie parodė, kad sergant depresija sumažėja serotonino 1B receptorių kiekis smegenyse.

Prie šių receptorių besijungiantis radioaktyvus žymeklis, pozitronų kameros užfiksuotame vaizde galėjo parodyti kaip ketaminas juos paveikia. Iš 832 savanorių tyrimui buvo atrinkti 30 labaiusiai tinkančių savanorių, kurie sirgo sunkia depresijos forma, nepasidavusia prieš tai taikytiems gydymo metodams, tačiau kitais atžvilgaiis buvo sveiki. Mokslininkai padalino dalyvius į kelias grupes. 20 iš jų buvo gydomi ketaminu, o kiti 10 gavo placebą. Tyrimas buvo atsitiktinės imties, dvigubai aklas, su kontroline placebo grupe – nei dalyviai nei gydytojai nežinojo, kuriai grupei koks dalyvis priklauso. Prieš ketamino injekciją mokslininkai nuskenavo dalyvių smegenis tam, kad nustatytų jų tipinį veikimo būdą. Antras smegenų skenavimas buvo atliktas baigus gydymą, po kelių dienų. Antrai tyrimo daliai 29 dalyvis sutiko naudoti ketaminą du kartus per savaitę, kelias savaites.

Naudodami depresijos vertinimo skales, mokslininkai pamatė, kad ketaminas suveikė 70% pacientų. Studijuodami pozitronų tomografijos vaizdus tyrimo autoriai pamatė, kad junginys veikia smegenis anksčiau nenustatytu būdu – jis mažino serotonino ir didino dopamino, kuris taip pat reguliuoja nuotaiką, kiekį. Kitas tyrimo autorius dr. Johan Lundberg teigia, kad ketaminas padidino serotonino 1B receptorių skaičių.

 

Ketaminas turi pranašumą, nes veikia labai greitai, tačiau tuo pat metu, šis vaistas klasifikuojamas kaip narkotikas ir gali sukelti priklausomybę. Būtų įdomu, ar įmanoma į šį receptorių nusitaikyti naujais, efektyviais vaistais, kurie nepasižymi ketamino šalutiniu poveikiu.

(Dr. Johan Lundberg)

Parengta pagal: Bloomberg, nature.com, medicalnewstoday.com

Susiję įrašai

Ajavaska gali įveikti savižudiškas mintis

Gydant depresiją psilocibinas veikia 4 kartus geriau nei antidepresantai

You may also like