Ar mes žinome pakankamai, kad juos legalizuotumėm?
Daugeliui Michael Pollan yra mitų apie psichodelikus griovėjas; kitiems, žvelgiantiems į šiuos junginius su nepasitikėjimu – sveiko proto balsas. Šeštoji šio žurnalisto knyga “Kaip pakeisti protą” tapo lydere New York Times perkamiausių knygų sąraše. Joje galima susipažinti su psichodelikų istorija, kultūra ir moksliniais tyrimais. Žurnalas “Time” Micheal’ą Pollan’ą pripažino vienu iš šimto įtakingiausių pasaulio žmonių, o renginiai, kuriuose jis dalyvauja susilaukia milžiniško populiarumo. Psichodelikai tapo svarbia diskusijų tema ne tik dėl ypač populiarių podkastų su Joe Rogan ar Tim Ferris, bet ir vis didėjančio psichodelinės terapijos mokslinių tyrimų skaičiaus ir reguliuojančių institucijų rodomų ženklų apie galima jų legalizavimą medicininiams tikslams. Australų organizacijos Studentai už protingą narkotikų politiką steigėjas Ash Blackwell nusivylė Michael Pollan vedamuoju “New York Times” gegužės mėnesio straipsniu apie magiškųjų grybų dekriminalizavimą Denveryje.
Pollanas rašė: “Kad ir kaip legalaus psilocibino remėjai tikisi sekti politiniu keliu, kuris žaibiškai pakeitė kanapių statusą pastaraisiais metais; jie turi suprasti, kad psilocibinas yra viškai kitoks narkotikas ir jis netinka visiems. Būtų gaila, jei visuomenė būtų įkalbėta priimti ankstyvus sprendimus, mokslininkams dar nepabaigus savo darbo.” Straipsnio antraštė skelbė: “Ne taip greitai su psichodeliniais grybais”.
Daugėlis entuziastų perskaitę straipsnį pasijuto išduoti. Blackwell’as mano, kad straipsnis perdaug didaktinis. “Psichodelinis judėjimas – kaip ir betkoks socialinis judėjimas – turi savo maištininkus ir reformatus”: sako jis. “Aš manau, kad Micheal’as prisiemė reformato vaidmenį, ir pamiršo kitos pusės atliktą darbą ir sukauptas žinias”. Tinklapis Psymposia, skelbiantis naujienas apie psichodelikų tyrimus ir narkotikų įstatymų reformas, paskelbė podkastą pavadinimu “Mes tikimės, kad Michael Pollan pakeis savo protą”, kuriame diskutavo apie Pollano lėtinamą psichodelikų dekriminalizaciją.
Kai Melburno miesto rotušėje Michael Pollan’as buvo žurnalistų paklaustas apie psichodelikų dekriminalizavimą, jis jau turėjo paruoštą atsakymą. Šiltas ir šmaikštus istorijų pasakotojas atsiminė, kaip būdamas 58’erių dėl žurnalistinio tyrimo nenorom tapo psichonautu. Prieš pabandydamas psichodelikus jis pasitarė su savo kardiologu. Melburne vykusio renginio metu kažkas auditorijoje šūktelėjo: “Jūs teigėte, kad mes nesame pasiruošę legalizavimui – tai yra rūpestį keliantis požiūris.” Šiek tiek susierzinęs Pollan’as atsakė “Dabar mes nesutariame dėl legalizacijos… Aš remiu dekriminalizaciją“.
Jis teigia, kad psichodelinių junginių legalizavimas reikštų ir jų komercializavimą. “Aš matau kanapių reklamas ir bandymus jas žmonėms įbrukti, kaip visada vyksta kapitalizme. Grįždamas namo po šio renginio, vairuodamas iš Bruklino oro uosto pamatysiu tris ar keturis reklaminius stendus, kuriuos užsakė kompanijos, galinčios man pristatyti marihuaną į namus per dvi valandas nuo užsakymo. Aš nemanau, kad žinome pakankamai, kad galėtumėm legalizuoti psichodelinius narkotikus. Mes turėtumėm juos dekriminalizuoti.” Michael Pollan’as pridūrė, kad idealiame pasaulyje suplanuotos psichodelinės patirtys turėtų būti prieinamos ir sveikiems žmonėms: “Mes visi turime priklausomybių, visiems ateina nerimo ar depresijos periodai ir visi mes mirsime. Šie narkotikai vertingi ir sveikiems žmonėms.”
Tačiau Michael Pollan susirūpinęs, kad Jungtinėse Amerikos Valstijoje nėra susiformavusi tinkama psichodelikų vartojimo kultūra: “Mes turėtumėm mokytis iš kultūrų, kurios juos naudoja tūkstančius metų. Psichodelikai jose visada vartojami labai atsargiai, tam tikrame kultūriniame rezervuare. Jie niekada nenaudojami buitiškai, žmonės jų negeria ar nerūko vieni, visada šalia yra vyresnis išminčius ir tai atliekama su tikslu ar intencija.”
Tiesia, galima rasti ir kontraargumentų: šiuo metų vakarų pasaulyje yra nemažai organizacijų, skirtų psichodelikams; tokių kaip Ash Blackwell įkurta Australijos psichodelikų asociacija, kurios jau vykdo švietėjišką veiklą apie būdus sumažinti šių narkotikų keliamą riziką, taip pat suteikia terapeutų, galinčių padėti integruoti psichodelines patirtis realiame gyvenime sąrašus. Ar šie terapeutai ir yra modernieji šamanai?
Parengta pagal The Guardian.