Narkotikai festivalyje
Tave mergina pakviečia ją palydėti į elektroninės muzikos festivalį, o tu nelabai ten nori, ir šiaip festivaliai nėra tau įprasta aplinka. Bandydamas suprasti, kodėl ten nesiverži, pasidarai MADRS depresijos sunkumo vertinimo testą ir sau formaliai diagnozuoji lengvą depresiją. Tai gal tiek to šį kartą, bet sprendimą vis tik atidėlioji. Likus kelioms dienoms iki festivalio dienos, kartą matytas žmogus parašo: “man patinka jūsų veikla, turiu tau bilietą”, o tu jo paprašai, kad leistų pagalvoti iki rytojaus.
Rytojaus dieną vis dar jautiesi panašiai, bet lyg transcendencija susižavėjęs psichonautas pasakai sau: “man gi visata atsiuntė jau du signalus, kad reikia važiuoti”. Paskubom superki iškylavimo įrangą, ir vis dar abejodamas visatos rekomendacijomis tempi pernelyg didelį krepšį kelis kilometrus nuo parkingo iki festo vietos miškuose. Apsaugos darbuotojai patikrina tavo daiktus, ieškodami draudžiamų psichoaktyvių medžiagų, bet tu visiškai ramus, nes dar vakar užtikrinai savo kolegę – psichoterapeutę iš Brazilijos, kad tikrai neketini nieko vartoti, nes kai tiek rašai ir skaitai apie psichodelikus, jų ir taip pernelyg daug gyvenime. Bus tik gamta ir muzika.
Su mergina įsirengiate stovyklaviete nuošalioje vietoje ir aptariate vakaro planą. Ji gudriai primerkia savo skvarbias akis ir sako, kad iš medicinos profesionalų gavo farmacinio grynumo MDMA. Mintyse perbėgi visus apie emkę perskaitytus straipsnius, tada prisimeni, kad ką tik anapilin išėjo Ann Shulgin, erotinės – mokslinės knygos “PiHKAL: A chemical love story” bendraautorė, kartu su vyru sudėjusi pagrindus ateities terapiniam junginio vartojimui. Ta moteris nusipelno pagarbos ir visata atsiunčia dar vieną signalą: Ann Shulgin vaizduotėje padrąsinančiai mirkteli.
Tyrinėjant festivalio scenas ir veiklas, bendraujant su sutiktais pažįstamais, nejučia ateina vakaras. Su pakeleive grįžtate į stovyklą, aptariate MDMA rizikas, galimus kūno temperatūros pokyčius, būtinybę gerti optimalų kiekį vandens, pažadate vienas kitu rūpintis ir nepaleisti iš akių. Skonis bjaurus.
Sutemus aplankote kelias scenas ir kolegė rekomenduoja pakankamai intensyvius techno ritmus. Tu nesi reiveris ir turbūt artimiausia, ką tu klausai yra NU JAZZ arba Amon Tobin’as. Kaip bebūtų, fiziologinis muzikos ritmas ir žemo dažnio virpesiai įtraukia. Šokant vienas kito klausiate apie savijautą. Abiem viskas gerai, ir šiaip gera, kai tavimi rūpinasi.
Palengva užplūsta fizinės ir emocinės šilumos banga. Muzika jau nėra tik elektroninis bumsas ar kaukolę ritmingai daužančios oro molekulės. Vėliau partnerė pasakos, kad muzikos garsai, aplinka ir emocijos susijungė į vientisą srautą. Sunku su ja nesutikti: net ir tu pradedi suprasti reiverius. Taip atrodo cheminė meilė. Nesvarbu, kad cheminė, vis tiek meilė. Tu pasakodamas apie psichodelikus dažnai kartoji, kad molekulės nekuria galvoje naujos infrastruktūros, viskas jau turime, todėl dovanomis galime naudotis ir be cheminių priemonių.
O jūs jau vienas kito iš rankų nepaleidžiat, valandų valandas leidžiatės vedami muzikos, o tavo MDMA šamanė kas 15 minučių pasiūlo gurkšnį vandens. Jūs rūpinatės vienas kitu ir labai gerai vienas kitą jaučiate. Kiekvienas prisilietimas kūnus panardina oksitocino jūroje. Tu mąstai, kaip tas dovanas perkelti į savo kasdienybę ir prisimeni, kad jau esi tai jautęs, nes tai savaime suprantama. Visiems mums reikia daug meilės.
Panašu, kad jūsų intymios emocinės paslaptys ne tokios ir intymios, nes aplinkiniai, atkreipę dėmesį į jūsų šokį prie scenos pradeda klausinėti, iš kur gavot emkės. Matyt pavirtote dviem susipynusiais serotonino, dopamino, ir noradrenalino švyturiais. Taip norėtųsi pasidalinti jausmais, bet atsargų pakaks tik nedideliam jūsų pačių patirties prailginimui. Nejučia prašvinta, jaučiate nuovargį žandikauliuose (šalutinis poveikis), bet dar mėgaujatės mintimis apie neseniai patirtų jausmų intensyvumą. Neskubėdami, susikabinę už rankų einate ilsėtis ir išsiskirstote po savo palapines. Jūs ne tik kartu šokote bet ir daug kalbėjotės apie savo pojūčius.
Ann Shulgin su vyru kažkur aukštybėse jumis didžiuojasi.
Vėlyvą rytą išsiriti iš palapinės ir gerdamas kavą vaikščioji po festivalio teritoriją ir tyrinėji žmonių veidus. Nesimato jokios pagirių kančios, visi plačiai šypsosi, net jei miego kiek ir trūksta. Sutinki narkotikų žalos mažinimo specialistą, jis tave informuoja, kad kažkur prie baro galima nusipirkti 5-HTP (serotonino prekursorius).
Mokslininkai David Nutt su Ben Sessa yra publikavę straipsnį, kuriame teigiama, kad vadinamosios MDMA pagirios arba comedown’as greičiausiai nesusiję su junginio išeikvotais neurotransmiteriais smegenyse. Pasak teksto autorių, po MDMA užklumpantis depresijos epizodas greičiausiai susijęs su dehidratacija, perkaitimu, miego stoka ir psichoaktyvių medžiagų maišymu.
Dėl visa ko partnerei į palapinę nuneši vandens – citrinos kokteilį su triptofanu (5-HTP). Sudalyvauji keliose paskaitose ir diskusijose apie psichodelikus, jauti nedidelį fizinį nuovargį, bet emocinė būsena puiki. Dviese surandate maisto, bendraujate su festivalyje sutiktais mokslininkais (matyt iš tiesų mokslo festivalis) ir nejučia imate su kolege planuoti savo ateinančios nakties dietą.
Po MDMA naudojimo kuriam laikui išsivysto tolerancija, todėl nesusidaro fizinės priklausomybės spąstai, kita vertus, junginio keliama psichologinė priklausomybė nekelia abejonių. Kolegė iš buvusios bendradarbės gauna mėlynų tablečių. Susirandate Be Safe Lab psichoaktyvių medžiagų tikrinimo punktą, pasiimate MDMA ir katinonų reagentus. Deja, pogrindinės narkotikų laboratorijos nelabai rūpinasi vartotojų sveikata ir gerove, todėl jų patraukliai atrodanti produkcija gali nustebinti. Nuostaba tikrai sustiprėtų išgyvenus reanimacijoje.
Psichoaktyvių medžiagų tikrinimo konsultantai primena, kad esate pernelyg atsipalaidavę, nes aplink gali zuiti policininkai be uniformų, todėl (beveik) laboratorinius testus derėtų atlikinėti krūmuose.
Antrasis reagentas sudėtyje parodo 3,4-metilenedioxi-N-metilkatinoną (metiloną). Ėch… katinonas. O galėjo niekšai tiesiog kofeino įdėti. 45 minutes telefonu analizuojate rastą mokslinę literatūrą apie medžiagos keliamus pavojus ir poveikio mechanizmus. Gal nelabai festivalinė veikla, bet su partnere pažadėjote vienas kitu rūpintis. Pasirodo, junginį atrado Sasha Shulginas, Ann Shulgin vyras. Medžiagos apie metiloną internete yra, bet į savo kūnus ir smegenis žiūrite su meile, todėl pasigaunate praeinantį narkotikų žalos mažinimo organizacijos direktorių ir įveliate jį į diskusiją apie katinonus. Reiverių renginys kažkoks labai geek’iškas.
Bandymas pakartoti vakarykštį cheminį meilės romaną nepavyksta; akivaizdu, kad tolerancija MDMA padidėjusi. Nors pas tave atsiranda vakarykščių emocijų užuomazgos, partnerė jaučia fiziologinį poveikį, jus apninka šioks toks nusivylimas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas reikalauja atidžiai sudaryto plano, todėl bet kokios improvizacijos nuvils tik geriausiu atveju; blogesniu atveju galima rimtai nukentėti. Nubalsuojate, kad visata liepė jums pailsėti, ir einate miegoti anksčiau nei vakar. Miegate pakankamai ilgai, antras rytas toks pat malonus kaip ir pirmas. Šypsenos nuo aplinkinių ir jūsų veidų nedingusios. Po kelių kavos gerimo sesijų ir malonių pašnekesių, vėl sutiktas nevyriausybinės organizacijos dyrikas jums abiems į nosis rituališkai pripučia šamaniško Rapė tabako. Nemalonius jausmus gleivinėje pakeičia ramybės ir atsipalaidavimo būsena, trunkantį valandžiukę.
Jūsų psichoaktyvių medžiagų kelionę užbaigia GBL, kuris kūne metabolizuojasi į GHB. Deja, šis junginys kelia didelę grėsmę gyvybei, padarius klaidą mililitruose arba sumaišius su alkoholiu ar kitais depresantais. Jis ilga laiką buvo draudžiamas Europoje, tačiau gaminamas dideliais kiekiais Lietuvoje ir eksportuojamas. Jūs tikrai nenorite, kad tuos mililitrus skaičiuotų įsilinksminęs reiveris, ir tikrai nenorite, kad vakarėlio metu kažkas pasiūlytų GBL ar GHB su jau paskaičiuota doze, nes savo gyvybę ir patikėsite tam lašintojui.
Dėl nervų sistemą slopinančių savybių ir šiek tiek MDMA primenančio poveikio, junginys naudojamas kaip prievartavimų narkotikas, todėl apdairios moterys neturėtų paleisti savo gėrimo taurės iš akių pirmo pasimatymo metu.
Kaip sakė vienas reiveris, vardu Paracelsas, vaistą nuo nuodo skiria tik vienas lašas. Į rankas pakliuvo tik viena dozė, todėl nusprendžiate, kad medžiagą išbandys tavo MDMA šamanė ir nuosekliai pasakos apie savo būseną, o tu ją atidžiai stebėsi. Neilgai trukus partnerė pasidaro labai kalbi ir ima atvirauti apie savo gyvenimą. Jos kūną užplūsta lengvumas, labai nestipriai ima svaigti galva. Jausmus apibūdina kaip malonius, tarp jūsų padaugėja fizinio kontakto, jos kalba išlieka rišli, motorika nesutrikus, vyzdžiai išsiplėtę nedaug. Po pusantros valandos poveikis baigiasi, be nepageidaujamų fizinių reiškinių.
MDMA šamanė buvo saugi, nes mokslo festivalyje medžiagas dozuoja mokslininkai. Jūsų vaikų vakarėliuose mokslininkai pasitaikys rečiau.
Techno muzikos aidas dar girdisi ausyse, o atsiminimai apie išgyventus jausmus vis dar šildo. MDMA comedown’o dar nejaučiate. Kas jums kėlė didžiausią pavojų? Tikrai ne psichoaktyvios medžiagos, o pareigūnai, kurie turėtų ginti, saugoti, padėti. Lengva depresija? Jos nebėra. Ar MDMA sukėlė priklausomybę? Tikrai taip: turbūt pakartosite, po kokių metų, viską atidžiai suplanavę. Iki to laiko ieškosite jausmų kasdienybėje, nes cheminė meilė tikra ir gali būti labai naudinga, bet ji ne tokia tvari.
Visa istorija yra tikrai išgalvota, parašyta edukaciniais tikslais, bet koks sutapimas su tikrais festivaliais, įvykiais ar žmonėmis yra grynas atsitiktinumas – jokiu būdu neskatiname vartoti draudžiamų psichoaktyvių medžiagų.
