Mikrodozavimas ir makrodozavimas

Haliucinogenų mikrodozavimas yra mažytės, nekeliančios haliucinacijų psichodelikų dozės reguliarus vartojimas, bandant pagerinti dvasinę svaijautą ar kognityvinius sugebėjimus. Toks būdas naudoti psichodelikus tapo populiaria tendencija technologijų pasaulyje, tačiau, ar gali būti taip, kad būtent didelė psichodelikų dozė yra naudingesnė?

Ar norėtumėte lašelio LSD savo rytinėje arbatoje, arba psilocibino kapsulės kartu su kasdieniais vitaminais? Taip elgiasi bendruomenė, mikrodozuojanti psichodelinius narkotikus, kuri dalinasi pasakojimais, kad ši psichodelinė mada smarkiai pagerina gyvenimą. Pastarajį dešimtmetį mokslininkai atkreipė dėmesį į klausimą, ar nedidelis psichodelikų dozavimas padeda gydytis depresiją, traumas, dėmesio sutrikimus ar net fizinį skausmą. Autorius Ayelet Waldman parašė šį judėjimą aptariantį New York Times bestselerį Tikrai gera diena, o mokslininkai, tokie kaip James Fadiman yra vienas gedžiamiausių balsų psichonautų bendruomenėje: jis šviečia jaunąją kartą apie psichodelikos stebuklus, vartojant mažytes, beveik nejuntamo poveikio klasikinių psichodelikų dozes.

Bet ar iš tiesų gali vadintis psichonautu – drąsiu pasąmonės keliautoju, jei mikrodozuodamas nejauti psichodelinio poveikio? Tai šiek tiek primena pasakojimą apie žolės poveikį, išbandžius tik CBD aliejų. Nors vartotojų pasakojimų pilna, tačiau mokslinių duomenų – gerokai mažiau. Kolkas atrodo, kad mikrodozavimas yra efektyvus tik tol, kol jis tęsiamas. Ši praktika gali pagerinti nuotaiką ir sveikatą, elgesį su savimi ir aplinkiniais, tačiau paprastai ji nesukelia stiprių ir ilgalaikių asmenybės pasikeitimų, priešingai nei didelė psichodelikų dozė.

Štai čia ir yra diskusijų apie dozavimą kryžkėlė: kuris kelias yra geresnis ir kodėl? Kokie yra abiejų psichodelikų vartojimo būdų privalumai ir trūkumai? Jei niekada nebadėte psichodelikų, geriau nerti į psichodelinę gelmę drąsiai, ar tik susišlapinti pirštukus?

Dešimtmečius žmonės psichodelikus vartojo didelėmis dozėmis – mikrodozavimas nebuvo populiari tema kultūroje. Tačiau augant tokio psichodelikų vartojimo būdo žinomumui, vis daugiau žmonių išbando pastarajį, nebūdami tikri, ar tikrai nori leistis į tolimą psichodelinę kelionę.

Viskas priklauso nuo intencijos. Kuo didesnė dozė, tuo didesnė tikimybė, kad ego ištirps ir bus patiriamas atsiskyrimo nuo kūno jausmas. Jis gali būti transcedentinis, dvasingas ir gydantis – taip gąsdinantis, ypač be tinkamo konteksto. Psichodelikai nuslopina smegeų dalį, vadinama foninio rėžimo tinklu – kai jis nustoja veikęs; sienos, skiriančios asmenį nuo jį supančio pasaulio sugriūva. Tokioje būsenoje patiriamas mistinis vienybės jausmas, kuris gali lengviau įveikti senus priklausomybių ar negatyvaus mąstymo šablonus. Todėl žinomos akademinės institucijos, tokios kaip Niujorko Universitetas ar Johns Hopkins universitetas klinikiniuose tyrimuose atskleidė įspūdingą psichodelikų potencialą gydyti nerimą, priklausomybes ir kitus sutrikimus.

Kita vertus, be tinkamo konteksto ir žinių, saugios aplinkos ir gero nusiteikimo, didelė dozė daliai žmonių gali būti sunkiai atlaikoma; juk ne kiekvienas psichonautas yra studentas atvirom akim, prisiskaitęs Aldous Huxley ar Baba Ram Dass bei, sakant tiesiai šviesiai, pasirengęs skirsti į stratosferą. Naujokas linkęs elgtis saugiai ir naudotis patyrusios psichodelinės auklės pagalba. Nusiteikimo ir aplinkos kokybė gali pagerinti arba sužlugdyti psichodelinę patirtį, jau nekalbant apie psichozės ar šizofrenijos paskatinimo riziką, jei yra genetinis polinkis šioms ligoms.

Šie dalykai sufleruoja, kad dalis naujų psichonautų nori pradėti atsargiai ir iš lėto. Be to, visada galima padidinti dozę, tačiau jos sumažinti nepavyks. Mikrodozavimas terapijos tikslais taikomas, nes manoma, kad mažos psichodelikų dozės gali pakeisti požiūrį į gyvenimą panašiai, kaip ir didelės, tačiau nereikia paaukoti visos dienos psichodelinei būsenai – dalis žmonių neturi tam laiko, o dalis – tiesiog bijo. Pasak dalies psichonautų, tai gali būti geras būdas prisijaukinti psichodelikus prieš išbandant didelę dozę.

Tyrimų, parodančių kaip mikrodozavimas veikia neurologiją kiekis yra ribotas, tačiau, 1500 liudijimų duomenų bazėje, surinktoje Fadiman’o, žmonės nurodo, kad toks psichodelikų vartojimas gali subtiliai bet reikšmingai įtakoti jų kasdienę būseną – jie teigia, kad jaučiasi geriau, labiau vertina turimus dalykus, tampa geresni stebėtojai, padidėja kūrybiškumas, jaučia daugiau dėkingumo ir kitus teigiamos pokyčius.  Remdamasis šiais liudijimais Fadiman’as pateikia pavyzdį, kad dieną kai mikrodozuojama, iš įpročio galima įsipilti vyno ir atsiplėšti bulvių traškučių pakelį, tačiau staiga ateina mintis, kad geriau jau suvalgyti salotų ir išgerti puodelį arbatos. Mikrodozavimas gali suteikti daugiau savistabos ir lankstumo keičiant nesveikus elgesio šablonus.

Pasak Psichodelinių Seminarų kurėjo ir aktyvsto Mike Margolies, gali būti visas spektras patirčių: “Iš karto imtis didelės dozės gali buti naudinga, tačiau tai priklauso nuo scenarijaus. Jei aš noriu pasinerti į magiškų grybų patirtį terapeutiniais ar gydymosi tikslais, noriu atrasti įžvalgų, turbūt rinkčiausi didesnę dozę, tačiau jei noriu juos naudoti išeidamas į viešumą ir socialiai, valgyčiau tik slenkstinę dozę – 0,25 – 1 gramą, arba tik kiek daugiau nei mikrodozę – tai labiau priimtina.” Jis taip pat primena, kad net ir nedidelė psichodelikų dozė gali paskatinti naujas įžvalgas: “Kai langas vos pravertas, tačiau nejaučiama pilnavertė ir užgožianti mistiška patirtis”.

Taip pat derėtų pabrėžti, kad psichodelikai nėra panacėja: didelė dozė nėra magiška kulka, kaip ir mikrodozė. Sėkmės raktas yra integracija – psichodelinių įžvalgų diegimas kasdieniame gyvenime; tai reikštų  atidos ugdymą medituojant arba bandymą smarkiai pakeisti gyvenimą baigiant santykius ar keičiant karjeros kryptį. O jei norite išbandyti mikrodozavimą, keli psichodelikų trupiniai gal ir gali truputi pagerinti gyvenimo kokybę – tame nėra nieko blogo.

Nors daugelis psichonautų sutinka, kad psichodelinė kelionė yra medicinos forma – tokia patirtis suteikia įžvalgų, kurias kitais būdais pasiekti sunku, nėra vienintelio teisingo atsakymo makrodozavimo ir mikrodozavimo ginče. Tačiau yra niuansas: akcentuojant mikrodozavimą, psichodelinė kultūra gentrifikuojama. Kai išpopuliarėjo CBD aliejus, daugelis džiaugęsi kanapių kultura Jungtinėse Valstijose dar prieš legalizaciją manė, kad kanapės turėtų išlikti subkultūros dalimi. Aišku, kad marihuana neskirta visiems (nors visi gali būti puikiais terapijos kandidatais naudoti CBD ar net mikrodozuoti THC), tačiau tai nereiškia, kad derėtų stigmatizuoti megėjus apsinešti, bandant sterilizuoti kultūra taip, kad ji labiau patiktų masėms. Duomenys rodo, kad makrodozavimas – gili, stipri klasikinė psichodelinė patirtis – gali būti vertingas, ir ilgamečiai psichodelikų gynėjai nenori jo prarasti.

Šiuo metu vaistų kūrimo kompanijos bando smarkiai pakeisti psichodelinę patirtį ir paversti ją labiau prieinama. Jungtinių valstijų kariuomenė finansuoja psichodelinių junginių, nesukeliančius psichodelinės kelionės, kūrimą ir tyrimus o Kanados farmacinė firma MindMed kuria psichodelinės patirties sustabdymo medikamentą. „Egzistuoja ir psichodelinės patirties vengimo kultūra, kuri atsiranda, nes psichodelikai tampa meinstrymu“, sako Margolies. „Sakyčiau, kad mūsų kultūra ne visai supranta pačios psichodelinės patirties vertę. Turėtumėte bijoti psichodelinės patirties – tai esmė! Bet tai nereiškia, kad turėtumėte nuo to bėgti arba vengti. Tai reiškia, kad iš tikrųjų turėtumėte elgtis pagarbiai, nes šie dalykai yra galingi “.

Psichodelikai yra galingi ir verti pagarbos, todėl atsakymas į klausimą rinktis mikrodozavimą ar makrodozavimą yra labai individualus. Jei nusprendėte nautodi psichodelikus, rinkitės tokį būdą, kuris bus saugus ir atneš daugiausiai naudos.

Parengta pagal Rolling Stone

Susiję įrašai

Psichodelinė savigyda

Psichodelikų mikrodozavimas

Sam Harris. Suprasti psichodelinius narkotikus

 

You may also like