Kambo ceremonija
Turbūt visi vaikystėje skaitėme pasakas apie pabučiuotas varles, virstančias princais. Matyt tokios istorijos nepraeina be pasekmių jau suaugus.
Kambô – tai toksiškos išskyros, nugraibomos nuo besiginančios Amazonės varlės Phillomedusa bicolor (dvispalvės beždžionvarlės). Kai kurių Amazonės vietinių gyventojų tradicinėje medicinoje Kambô tepami odos nudeginimai, tam, kad išprovokuoti “organizmo valymąsį”, nors iš pradžių šamanišką ritualą šiaurės Peru čiabuviai naudojo medžioklės sėkmei užtikrinti.
Pastarąjį dešimtmetį Kambô vis dažniau vartojama ir Vakarų šalių neošamaninėje ir alternatyvioje medicinoje. Daugelis vartotojų teigia, kad po šio gydymo patiria teigiamą poveikį, tačiau buvo pranešta ir apie blogas pasekmes – nuo ilgalaikio vėmimo iki traukulių ar net mirties.
Brazilijoje Kambô pardavinėti draudžiama. Australijoje po kelių mirčių reguliuojančios institucijos įtraukė Kambo į draudžiamų preparatų sąrašą, kuriame toksinas įvardintas “medžiaga, keliančia tokį pavojų sveikatai, kad ją reikia uždrausti parduoti, tiekti ir naudoti”.
Nepaisant to, Kambô vartojimas Vakarų šalyse populiarėja. Taigi, ką veikia Kambô ir ką iš jo gauna vartotojai?
Kambô medžiagos greitai patenka į organizmą per šamano įdegintas odos vietas. Toksinai juda limfine sistema – iš esmės organizmo drenažu, veikiančiu šalia kraujo apytakos sistemos – iš ten patenka į kraujotaką. Fiziologinis poveikis yra sudėtingas, greitas ir kartais paradoksalus.
Paprastai pirmieji simptomai, apie kuriuos pranešama, yra pradinė karščio banga ir veido paraudimas. Pykinimas ir vėmimas dažnai pasireiškia per kelias minutes, kartu su bendru negalavimu, greitu širdies plakimu, galvos svaigimu ir veido patinimu, o kartais ir noru tuštintis.
Neotropinių ir Pietų Amerikos varlių odoje yra virš 100 įvairių peptidų, kurie yra identiški arba labai panašūs į stuburinių gyvūnų hormonus, neuromediatorius ir kitus biologiškai aktyvius peptidus. Varlės išskyrų veikimo mechanizmai nėra iki galo išaiškinti; nustatytas toksinis poveikis įvairių tipų ląstelėms. Be to, kai kurie toksinai plečia kraujagysles ir didina kraujo – smegenų barjero pralaidumą.
Fizinis poveikis paprastai trunka 15-30 minučių. Tačiau individualios reakcijos labai skiriasi, todėl kartais simptomai gali trukti ir kelias valandas.
Kambô sukelia žalą santykinai retai, tačiau pasitaikė ir mirties atvejų. Keliuose pranešimuose aprašomi hepatito, psichozės, ilgalaikio vėmimo, hiponatremijos (mažo natrio kiekio kraujyje), traukulių, stemplės plyšimo ir širdies sustojimo atvejai. Apsinuodyjimas pernelyg dideliu kiekiu išgerto vandens taip pat kelia riziką.
Didelės žalos sveikatai atvejai palyginus reti, turint omenyje galimai didelį skaičių praktikuotojų visame pasaulyje, tiek tradicinėje vietinėje, tiek naujausioje vakarietiškoje aplinkoje. Tikslių duomenų apie vartojimą gauti neįmanoma, tačiau viename akademiniame šaltinyje nurodoma, kad įvairiose uždarose “Facebook” grupėse, skirtose Kambô, yra daugiau kaip 6000 narių, o Tarptautinės Kambô praktikų asociacijos “Facebook” puslapis turi daugiau kaip 2500 sekėjų.
Nors ūmaus Kambo poveikio metu vyrauja stiprios fizinės reakcijos, po kurių pasireiškia padidėjęs susikaupimas, teigiama, kad lengvai psichodelinis poveikis padeda atsipalaiduoti ego barjerams ir sustiprinti ryšį su savimi ir išoriniu pasauliu. Po ūmaus ir nemalonaus fizinio Kambô poveikio jaučiamas energingumas, padidėjusi ištvermė ir minčių aiškumas. Būsena po Kambô šiek tiek sutampa su serotoninerginių psichodelikų poveikiu, nes, kaip teigiama, jaučiamas “pošvytis”.
Tiesiogiai išmatuojamos Kambô naudos sveikatai įrodymų mokslinėje literatūroje yra labai nedaug. Kambô bendruomenės teiginiai apie tariamą naudą iš esmės nėra pagrįsti tyrimais. Gali būti sunku atskirti tikrąją Kambô naudą sveikatai nuo tariamos naudos, susijusios su placebo poveikiu.
Vienas iš svarbių Kambô patirties aspektų yra apsivalymas, ypač vėmimas, bet taip pat ir tuštinimasis. Daugelis šalininkų mano, kad fizinis apsivalymas yra asmeninės transformacijos priemonė ir tai vadina detoksikacija. Taip pat tikima, kad fizinis apsivalymas padeda pašalinti ir įvairius žalingus, neigiamus ar apskritai nepageidaujamus emocinio ir dvasinio pobūdžio aspektus. Dėl didelio kiekio skirtingų varlės išskyrose randamų junginių, jų bendrą poveikį ištirto sunku, bet tyrinėjami ir pavieniai peptidai.
Dermorfinai ir deltorfinai yra į opioidus panašūs peptidai, esantys išskyrose, iš kurių dermorfinai pasižymi dideliu veiksmingumu Mu opioidų receptoriams, o deltorfinai – dideliu veiksmingumu delta opioidų receptoriams. Abi šios peptidų klasės pasižymi stipriomis analgezinėmis, skausmą blokuojančiomis savybėmis ir yra iki 1000 kartų stipresnės už kūne gaminamus endorfinus bei 30-40 kartų stipresnės už morfiną.
Nepaisant stipraus opioidinių receptorių aktyvumo, nei dermorfinas, nei deltorfinas neturi priklausomybės ar piktnaudžiavimo požymių. Tai gali būti susiję su peptidų stiprumu, mažinančiu būtiną dozę . Viename tyrime su žmonėmis dermorfinas, kaip vaistas nuo pooperacinio skausmo, pranoko morfiną. Dermorfinas buvo nelegaliai naudojamas žirgų lenktynėse dėl jo gebėjimo blokuoti sužeistų žirgų skausmą.
Įrodyta, kad deltorfinas pasižymi gastroprotekciniu poveikiu, kuris pasireiškia sąveikaujant su klajokliniu nervu, o tai reiškia, kad šis opioidinis peptidas gali turėti neuroreguliacinių savybių.
Dermaseptinai gali būti patys įdomiausi iš visų Kambô randamų peptidų. Dermaseptinai pasižymi neįtikėtinu antibiotiniu poveikiu ir yra veiksmingi prieš bakterijas, virusus, grybelius ir pirmuonis. Tyrimais ištirtas dermaseptinų gebėjimas kontakto metu sunaikinti tokius patogenus kaip E. coli, salmonelės, gonorėja, herpeso virusai, ŽIV, Candida albicans ir net maliariją sukeliančius pirmuonis. Dermaseptinų, kaip vaistų, ateitis daug žadanti, nes jie geba selektyviai naikinti patogenus, nepakenkdami gyvūnų ląstelėms.
Dermaseptinai taip pat labai veiksmingai naikina vėžines ląsteles ir stabdo jų augimą. Taip pat nustatyta, kad kai kurie dermaseptinai, pavyzdžiui, adrenoregulinas, turi įtakos adenozino agonistų aktyvumui ir gali padidinti kraujo ir smegenų barjero pralaidumą, todėl jie yra įdomus vaistų pristatymo į smegenis įrankis.
Fillomedusinas yra peptidas, kuris sąveikauja su žinduolių tachikinino sistema. Ši sistema svarbi reguliuojant neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, išsiskyrimą. Fillomedusinas taip pat sukelia greitą virškinamojo trakto raumenų susitraukimąa ir yra stiprus kraujagysles plečiantis preparatas, dėl kurio gali padidėti kraujagyslių pralaidumas per hematoencefalinį barjerą.
Filokininas sąveikauja su bradikinino sistema, kuri sukelia lygiųjų raumenų atsipalaidavimą. Jis taip pat yra vazodilatatorius ir gali turėti įtakos kraujo ir smegenų pralaidumui. Šis peptidas sukelia greitą kraujospūdžio sumažėjimą.
Filokaeruleinas stimuliuoja antinksčių žievę ir hipofizę, kartu sukeldamas tulžies pūslės susitraukimus ir skrandžio bei kasos sulčių sekreciją. Filokaeruleinas ir filokininas prisideda prie hipotenzinio kambo poveikio, todėl kai kuriems žmonėms sumažėja kraujospūdis ir dėl to jie alpsta.
Sauvaginas veikia ortozės ir atpalaiduojamojo hormono sistemą ir hipofizės ir antinksčių ašį, kuri svarbi streso, nuotaikos ir impulsyvaus elgesio moduliacijai. Sauvaginas taip pat sukelia intensyvią tachikardiją arba širdies ritmo padažnėjimą.
Nors atlikta keletas tyrimų, kaip peptidai veikia atskirai, nėra tyrimų, kaip jie veikia kartu. Kai kurie mokslininkai spėja, kad vienų peptidų buvimas gali pakeisti kitų peptidų biologinį poveikį. Vienas iš pavyzdžių – teorija, kad bradikininai, pavyzdžiui, filomedusinas ir filokininas, gali keisti kraujagyslių pralaidumą kraujo-smegenų barjerui ir palengvinti kitų peptidų patekimą į smegenis, kurie, vartojami atskirai, paprastai nepraeitų kraujo-smegenų barjero.
Dalis Kambô mistikos ir magijos yra medžiagos sudėtyje esančių peptidų sąveikos su žmogaus organizmu sudėtingumas. Nors bendrovės tikriausiai ir toliau patentuos ir rinkai teiks vaistus, kurių pagrindą sudaro varlės peptidai, jokia laboratorija niekada negalės iš tikrųjų atkurti bendro poveikio sudėtingumo. Sudedamųjų dalių kokteilis yra gerokai rizikingesnis ir jo poveikis mažiau prognozuojamas.
Nors kambo peptidų tyrimai atlikti, dauguma jų apsiriboja įvairiais tyrimais su gyvūnais. Peptidų poveikio žmonėms tyrimų atlikta nedaug, o atskirų junginių poveikis nesutampa su jų kokteilio bendru poveikiu ir sąveika.
Kadangi Vakarų visuomenė Kambô atrado visai neseniai, niekas nežino, koks ilgalaikis vartojimo poveikis. Daugelis kontraindikacijų ir vaistų sąveikos šiuo metu taip pat beveik nežinomos.
Planuojant kambo ritualą svarbu pasiruošti optimalų vandens kiekį. Prieš procesą derėtų gerti ne daugiau kaip 1 litrą vandens, o po jo – ne daugiau kaip 1,5 litro arbatos arba vandens. Per didelio vandens kiekio išgėrimas ritualo metu susijęs su vadinamąja netinkamo antidiurezinio hormono sindromo būkle ir kitomis gyvybei pavojingomis komplikacijomis.
Kambô gali būti ypač pavojinga sergant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, patyrus insultą arba kraujavima į smegenis, aneurizmą, kraujo krešulius, psichikos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, depresija, nerimo sutrikimus ir psichozę, žemą kraujospūdį, epilepsiją ir Adisono ligą.
Geriau pradėti nuo mažos dozės, taip galima įvertinti savo jautrumą toksinams. Didesnės dozės taip pat padidina sunkesnio ir ilgiau trunkančio nepageidaujamo poveikio riziką.
Geriau nemaišyti Kambo su kitomis medžiagomis nei prieš, nei seanso metu. Tai galioja Ayahuascai, Bufo alvarius (Kolorado upės rupūžės) išskyroms ir juremos (mimosa hostilis vartojimas) ritualui.
Australijoje vykusioje ir šešias dienas trukusioje ayahuascos ceremonijos dalyviams vadinamieji prižiūrėtojai nurodė žiūrėti į ritualą atliekantį šamaną, o ne į už kelių metrų nuo jų mirštantį vyrą. Ceremonijoje dalyvavo odontologas Marcusas O’Meara, kuris būdamas medikas, jausdamas Ayahuascos poveikį negalėjo padėti mirštančiam.
Per apklausą paaiškėjo, kad šventyklos centre stovėjo nedideliam festivaliui ir vakarui vadovavęs žmogus – save vadinantis aiškiaregiu – sakralinės muzikos apeigų organizatorius Soulore “Lore” Solaris.
Jarradas Antonovičius mirė, kai programos metu išgėrė Ayahuascos, kuri gaminama iš haliucinogeninių Amazonės augalų, po tą pačią dieną atliktos Kambô ceremonijos.
Odontologas O’Meara tyrimo metu pasakojo, kad tą vakarą jam ir jį lydėjusiam draugui prižiūrėtojai patarė susikoncentruoti į muziką, nepaisant to, kad tyloje tarp dainų girdėjo, kaip akivaizdžiai blogai besijaučiantis Antonovičius, kuris buvo metro atstumu už jų, sunkiai kvėpuoja.
O’Meara, dar jausdamas išgerto haliucinogeninio nuoviro poveikį, atsisuko, nes staiga suprato, kad nebegirdi sunkaus ceremonijos dalyvio kvepavimo. Atsisukęs, jis pamatė du žmones, kurie bandė atlikti dirbtinį kvėpavimą.
Kitas dalyvis Robertas Slabihoudekas pasakojo, kad pagalbininkai keisdavo kibirus žmonėms išsivėmus, atnešdavo servetėlių ir darydavo “viską, ko reikėjo”, įskaitant durų saugojimą. Be to, kad stebėjo žmonių fizinę buvimo vietą, ceremoniją vedę asmenys kelias net kelias valandas žinojo apie Antonovičiaus būseną ir blogėjančią sveikatą.
O’Meara sakė, kad kai pirmą kartą pamatė Antonovičių įžengęs į erdvę, iš karto buvo matyti, kad jis nesveikuoja. Tačiau atrodė, kad kiti rūpinasi sunegalavusiu vyru , todėl jis nesikišo.
Tyrimo metu jis pasakojo, kad kai sužinojo, kokia rimta padėtis, jau buvo per vėlu – Antonovičius buvo miręs. Išgėręs Ayahuascos odontologas “nebuvo tokios būsenos, kad galėtų padėti”, nors ir buvo apmokytas gaivinimo.
Antonovičiaus kaklas kelias valandas buvo patinęs beveik tiek pat, kiek jo žandikaulis, jam buvo sunku kvėpuoti ir jis skundėsi stipriais apatinės nugaros dalies skausmais.
Kitas dalyvis sakė tyrėjams, kad tą rytą apie 10 val. ryto matė Antonovičių dalyvaujant Kambô ceremonijoje. Iš karto po to, kai gavo devynias Kambo dozes, Antonovičius atrodė smarkiai sutrikęs, o vėliau ištino kaip varlė.
Greitoji pagalba buvo iškviesta labai vėlai ir atvykus medikams, Antonovičius jau buvo miręs. Vėliau paramedikai prisiminė, kad jiems atvykus tęsėsi kažkokia “ceremonija”, o moteris apkaltinusi juos, kad jie kišasi į paciento “aurą”, juos nustūmė.
Niekas medikų neinformavo, kad Antonovičius vartojo Kambo ir Ayahuascą. Vietoj to, jiems buvo užsiminta, kad jį ištiko astmos priepuolis, nors iš tiesų plyšo stemplė.
Kita Kambô auka Natasha Lechner 2019 m. kovo 8 d. surengė ceremoniją savo namuose Mullumbimbyje – 20 minučių kelio nuo Australijos pakrantės miesto Byron Bay.
Ji buvo nutukusi ir, norėdama įveikti lėtinį nugaros skausmą, ėmė vartoti alternatyvius vaistus. 39-erių metų mergina buvo pamokyta Kambô praktikos likus vos porai mėnesių iki mirties, tačiau teismas išgirdo, kad ji nebuvo įspėta apie staigios mirties riziką.
Nepaisant to, kad ji buvo su kitu praktikuojančiu asmeniu, kuris pradėjo gaivinimą, J. Lechner nebuvo iškviesta greitoji pagalba, kol po 10 minučių namo grįžo jos sugyventinis ir rado draugę su putomis burnoje. Manoma, kad ji mirė nuo “ūmaus širdies veiklos sutrikimo”.
Moksliniu požiūriu reikia atsakyti į daugybę klausimų apie Kambô poveikį žmogaus sveikatai, todėl prieš bučiuojant varles geriau atidžiai vertinti riziką ir savo bendrą sveikatos būklę, taip pat su ceremonijos vedėjais aptarti galimos krizės vadybą.
