Ribinis asmenybės sutrikimas ir jo gydymas. Seni ir eksperimentiniai būdai

Ribinis asmenybės sutrikimas yra dvasinė liga, kurią apibūdina daug simptomų: emocinis nestabilumas, sujaukti mąstymo šablonai, impulsyvus elgesys ir dažnai intensyvūs, bet nestabilūs asmeniai santykiai. Šia liga gali sirgti septyni iš tūkstančio žmonių, ji dažniausiai diagnozuojama moterims. Ribinis asmenybės sutrikimas neretai stigmatizuojamas: juo sergantys asmenys vadinami toksiškais, energetiniais vampyrais, manoma, kad jie nesugeba palaikyti funkcionalių santykių. Ši liga paliečia nuo 1% iki 6% visos populiacijos.

Tiems, kas jau kenčia nuo šios sunkios dvasinės ligos, neigiamas visuomenės požiūris gali sukelti dar daugiau streso ir stumti juos į saviizoliaciją. Bendravimas su kitais apie gyvenimą sergant, tikrai padeda jaustis geriau. Instagramas neseniai uždraudė naudoti grotažymę #BPD (borderline personality disorder), kuria žmonės naudojosi ieškodami paramos, bandydami nukreipti mintis, naršydami po memus ar komiškus socialinio tinklo įrašus. Bandant panaudoti šią grotažymę atsiranda pranešimas “Ar galime padėti? Įrašai su ieškomu žodžiu dažnai skatina elgesį, keliantį žalą ir gali išprovokuoti mirtį. Jei patiriate sunkumų, mes norėtumėme padėti”.

Nors grotažymės #BPD įrašus galima peržiūrėti paspaudus mygtuką “parodyti įrašus”, įrašų skaičius smarkiai ribojamas.

Savęs žalojimas ir suicidiniai impulsai yra dažnai pasitaikantys reiškiniai sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau socialinis tinklas jau ir taip blokuoja grotažymes, susijusias su savidestrukciniu elgesiu. Informacinių šaltinių apie šią ligą, galimas priežastis ir jos gydymo būdus ir taip trūksta, todėl toks Instagram elgesys susilaukia daug kritikos. Sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu nėra toksiški ar keisti, jie tiesiog serga ir tai nėra jų kaltė.

Ribinio asmenybės sutrikimo priežastys

Genetika

Iš tėvų paveldėjamas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą ribiniam asmenybės sutrikimui. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga šia liga, net dvejais trečdaliais atvejų, kitas irgi turės tą patį sutrikimą. Į šiuos rezultatus žvelgiama atsargiai, nes nerastas joks už ligą atsakingas genas. Gali būti, kad ribinio asmenybės sutrikimo priežastys – kompleksinės.

Cheminės problemos smegenyse

Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius. Augant mokslinių tyrimų skaičiui, cheminės pusiausvyros teorija kelia vis daugiau abejonių.

Smegenų vystymosi sutrikimai

Mokslininkai tyrinėjo pacientų, sergančių ribiniu asmenybės sutrikimu smegenis, ir nustatė, kad 3 jų smegenų dalys buvo mažesnės ir pasižymėjo nenormaliu aktyvumo lygiu:

  • Migdolinis kūnas – jis atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas; ypač negatyvias, tokias kaip baimė, agresija ir nerimas;
  • Hipokampas – padeda reguliuoti elgesį ir savikontrolę;
  • Orbitofrontalinė žievė – susijusi su planavimu ir sprendimų priėmimu.

Šių smegenų sričių problemos gali sukelti ribinio asmenybės sutrikimo simptomus. Smegenys intensyviausiai vystosi ankstyvoje vaikystėje ir jų anomalijos paaiškina sergančiųjų asmeninių santykių sunkumus.

Aplinkos įtaka

Ribinis asmenybės sutrikimas gali būti susijęs su aplinkos įtaka, tokia kaip: emocinis, seksualinis smurtas, gyvenimas ilgalaikėje baimėje, arba vieno arba abiejų tėvų rūpesčio stoka pirmaisiais gyvenimo metais. Ligą gali išprovokuoti ir gyvenimas su asmeniu, sergančiu bipoliniu sutrikimu ar priklausomu nuo narkotinių medžiagų.

Asmeniniai santykiai su tėvais ar šeima vaikystėje smarkiai daro įtaką asmens požiūriui į pasaulį ir į kitus žmones. Neišspręsta baimė, pyktis ar kudikystėje patirtas stresas gali išprovokuoti negatyvius mąstymo modelius brandžiose smegenyse:

  • Kitų asmenų idealizavimą
  • Tikėjimą, kad aplinkiniai gali atlikti tėvų funkciją
  • Galvojimą, kad aplinkiniai pasirengę tyčiotis
  • Vaikišką elgesį tikint, kad aplinkiniai, o ne sergantysis yra suaugę.
 
Tau protą p*sa tėtis ir mama,
Nelinki blogo, bet padaro.
Savas ydas tau perduoda šeima
Ir prideda dar kitko gero.
 
Jiems irgi protą p*so praeity
Frakuoti seno raugo dėdės:
Tai švankšdavo, salsvumo apimti,
Tai plūdos, riejosi, tai ėdės.
 
Taip sklido skriaudos tarp žmonių toli,
Gilėjo tarsi išgraužos bangų;
Todėl pabėk anksčiau, jei tik gali,
Ir niekad neturėk jokių vaikų.
 
Philip Larkin

Ribinio asmenybės sutrikimo diagnozė

Tarptautiniai kriterijai ribinio asmenybės sutrikimo diagnozei apibrėžia, kad diagnozę galima nustatyti, kai teigiamai atsakoma bent į 5 iš šių klausimų:

  • Ar jaučiate intensyvią baimę likti vienas, o ta baimė priverčia veikti tokiais būdais, kurie prisimenant atrodo ekstremalūs arba nenormalūs, pvz.: pastovus kažko atakavimas telefono skambučiais?
  • Ar jūsų asmeniniai santykiai paprastai intensyvūs ir nestabilūs, besikeičiantys tarp didelės meilės ir manymo, kad kitas asmuo nuostabus bei neapykantos jam ir manymo, kad jis siaubingas?
  • Ar jaučiatės, kad tvirtai nejaučiate savęs ir jūsų savęs suvokimo paveikslas išskydęs?
  • Ar esate įsitraukę į potencialiai žalingas impulsyvias veiklas, tokias kaip nesaugus seksas, piktnaudžiaviams narkotikais, išlaidavimas?
  • Ar esate grasinę sau atimti gyvybę ar bandėte tai padaryti, o gal save žalojote praeityje?
  • Ar patiriate didelius nuotaikų svyravimus, tokius kaip intensyvi depresinė savijauta, stiprus nerimas arba irzlumas, kuris trunka kelias valandas arba dienas?
  • Ar jaučiate ilgalaikį tuštumo arba vienišumo jausmą?
  • Ar patiriate staigius ir intensyvius pykčio ar agresijos jausmus, kuriuos sunku kontroliuoti?
  • Ar atsidūrę įtampą keliančiose situacijose jaučiate paranoją arba jaučiatės atskirti nuo pasaulio, savo kūno, savo elgesio arba minčių?

Ribinio asmenybės sutrikimo gydymas

Sužinojus ribinio asmenybės sutrikimo diagnozę, rekomenduojama apie ją informuoti savo artimiausius draugus, šeimą, ir asmenis, kuriais pasitikite. Taip pat pasirūpinkite, kad jie sužinotų apie ligos simptomus ir susipažintų su elgesio rekomendacijomis. Jie turėtų žinoti, kad Jūsų emocijos ir požiūris į artimuosius primena amerikietiškus kalnelius, todėl krizės metu galite juos įskaudinti.

Daugelis ligos simptomų paveikia asmeninius santykius su artimais žmonėmis, todėl jų įtraukimas į gydymą gali padidinti jo efektyvumą. Artimiesiems lengviau suprasti simptomus, kad Jums prasidėjo krizė, ir jie juos veiks mažiau emociškai, todėl ilgalaikiams asmeniniams santykiams kils mažesnė grėsmė. Jūsų konfidencialumas turi būti gerbiamas, todėl tik patys galite nuspręsti, su kokiais artimaisiais norite dalintis šia informacija.

Nors trumpo – vidutinio laikotarpio trukmės gydymo rezultatai dažnai prasti, yra įrodymų, kad per 10 metų galima pasiekti būseną, kai diagnozės kriterijai nebeatitinkami. Tai nereiškia, kad simptomai dingsta visiškai.

Efektyviausias mokslu įrodytas psichologinės pagalbos būdas yra dialektinė elgesio terapija.

Dialektinė elgesio terapija

Dialektinė elgesio terapija skirta aukštos rizikos, sunkiai gyjantiems pacientams. Dažnai jie turi daugiau nei vieną diagnozę. Šis psichoterapijos būdas buvo sukurtas specialiai ribiniam asmenybės sutrikimui. Terapija skirta gydyti savižudiškius polinkius ir ir kitus negatvyius, su liga susijusius impulsus, tačiau ji buvo pritaikyta padėti ir kitiems pacientams, kenčiantiems nuo sutrikimų, mažinančių jų saugumą, kenkiančių santykiams, darbui ir emocinei gerovei.

Dialiektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos atmaina. Kognityvinė elgesio terapija leidžia identifikuoti ir pakeisti negatyvius mąstymo šablonus skatinant pozityvius elgesio pasikeitimus.  Gydymo metu pacientai mokomi įgūdžių, padedančių tvarkytis su negatyviu elgesiu ir jį keisti.

Žodis dialektinė grįstas idėja, kad dviejų priešingybių gretinimas – pripažinimo ir pokyčių – atneša geresnius rezultatus, nei dirbant su jomis atskirai. Unikalus dialektinės elgesio terapijos bruožas yra individualios paciento patirties naudojimas kaip nuraminimo ir balansavimo įrankis, kuris padeda pakeisti negatyvų elgesį.

Dialektinę elgesio terapiją sudaro 4 dalys:

  • Individuali terapija
  • Grupinės įgūdžių treniruotės
  • Pagalba telefonu, jei kyla krizė tarp sesijų
  • Konsultacinė grupė sveikatos paslaugų teikėjams motyvacijos palaikymui ir diskusijoms apie paciento sveikatos priežiūrą

Pacientai sutinka daryti namų darbus tam, kad tobulintų naujus įgūdžius. Jie pildo dienoraščio korteles, kuriomis seka daugiau nei 40 emocijų, polinkių, elgesio modelių ir įgūdžių.

Nors dialektinės elgesio terapijos efektyvumas yra moksliškai įrodytas, gydymas yra ilgas (dažnai 12 mėnesių arba ilgiau) ir visapusiškas, todėl reikalauja didelių resursų.

Visuomenės sveikatos apsaugos sistemos dažniausiai stinga suteikti resursų ir išlaikyti dialektinės elgesio terapijos programas, todėl didžioji dauguma sergančiųjų lieka be prieigos prie įrodymais grįstos medicinos. Dėl šios priežasties, daugelyje gydymo centrų pasaulyje suteikiamos savitos, sutrumpintos šios terapijos programos, kurioms stinga empirinių efektyvumo įrodymų.

Nedalyvaujant dialektinės elgesio terapijos programoje, galima rinktis psichoterapiją, paremtą atida (mindfulness). Yra įrodymų, kad su atida susijusios veiklos gali padėti išmokti valdyti impulsyvų elgesį .

Medikamentinis ribinio asmenybės sutrikimo gydymas

Moksliniuose straipsniuose išskiriamos trys ribinio asmenybės sutrikimo simptomų grupės: afektyvūs, agresyviai impulsyvūs ir primenantys psichozę. Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (antidepresantai SSRi) pasižymi didžiausiu mokslinių įrodymų kiekiu, gydant afektyvius ir impulsyvius simptomus, todėl dažniausiai skiriami šie antidepresantai. Kognityviniams ir suvokimo simptomams gydyti skiriami antipsichotiniai vaistai. Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip Divalproex taip pat efektyviai gydo afektyvius ir impulsyvius simptomus. Sergantieji  dažniausiai naudoja kelis arba daugiau vaistų, kad palengvintų ligos simptomus.

Moksliniuose straipsniuose yra duomenų, kad benzodiazepinų (tokių kaip Xanax ar Lorazepamas) naudojimas yra griežtai nepatartinas, dėl suicidinių polinkių ir impulsyvumo stiprinimo. Taip pat sergant ribiniu asmenybės sutrikimu benzodiazepinai kelia dar didesnę priklausomybės sukėlimo riziką, kuri, ilguoju laikotarpiu, išsivysčius didelei tolerancijai narkotikui, gali sustiprinti ligos simptomus.

Medikamentai teikia didžiausią naudą tik naudojami kartu su psichoterapija.

Transkranijinė magnetinė stimuliacija

Transkranijinės magnetinės stimuliacijos (TMS) terapija sulaukia vis daugiau pripažinimo, kaip efektyvus įrankis gydyti depresiją, tačiau manoma, kad ji gali padėti ir sergant kitomis ligomis, pavyzdžiui ribiniu asmenybės sutrikimu.

TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų atyvumo lygį. Sergant depresija ar nerimo sutrikimais, migdolinis kūnas tampa pernelyg aktyviu.

Migdolinis kūnas dažnai vadinamas smegenų baimės centru, tačiau toks apibūdinimas nelabai atspindi šio organo sudėtingumą. Du migdoloniai kūnai paslėpti giliai kairiajame ir dešiniajame smegenų pusrutuliuose, yra atsakingi už daugelį mūsų elgesio, minčių ir emocijų aspektų.

Migdolinis kūnas iš tiesų susijęs su baime, ypač jos sąlygojimu – procesu, kuriuo metu mes, kaip daugelis gyvūnų, susiejame neigiamus dirgiklius su su kitais veiksniais. Ši smegenų dalis atsakinga ir už emocinį atsaką į skausmą.

Jis atsakingas ir už kitas emocijas, taip pat ir teigiamas. Moksliniai tyrimai parodė, kad skirtingų tipų dirgikliai sukelia skirtingų migdolinio kūno neuronų atsaką. Bandymų su pėlėmis metu paaiškėjo, kad duodant joms kažką saldaus, organas siunčia signalus į smegenų dalis, atsakingas už emocinį atlygį.

Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus. Kuo ši smegenų dalis mažesnė, tuo aktyviau turi veikti.

Ribinis asmenybės sutrikimas sąlygoja mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą. Ši smegenų dalis padeda racionaliai mąstyti. Ji atsakinga už daugelį funkcijų: dėmesio sukaupimą, savo veiksmų pasėkmių prognozavimą, įvykių aplinkoje numatymą, impulsų valdymą, emocinių reakcijų apdorojimą.

Neurologiniai skirtumai tarp sveikų ir sergančių gali paaiškinti, kodėl ribinio asmenybės sutrikimo pacientai pasižymi didesniu impulsyvumu ir depresijos simptomais.

Smegenų skenavimo tyrimai pademonstravo, kad TMS terapija gali gydyti ne tik depresijos simptomus, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau ir sutrikimo simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą. Skirtingais TMS dažniais galima padidinti arba sumažinti funkcinį neuronų aktyvumą, todėl šia neinvazine technologija galima reguliuoti prefrontalinės neuroninės sistemos veikimą.

Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad transkranijinė magnetinė stimuliacija efektyviai mažina ribinio asmenybės sutrikimo simptomų stiprumą: baimę būti apleistiems, impulsvumą, emocinį nestabilumą ir pyktį. Tai gali padaryti teigiamą įtaką gydant polinkius į savęs žalojimą ar savižudybę.

 

Psichodelikų naudojimas gydyti ribinį asmenybės sutrikimą

Klinikino tyrimo Bazelio (Šveicarija) universitete metu, 39 metų moteris, serganti gydymui atsparia depresija ir kitais simptomais, susijusiais su kompleksišku asmenybės sutrikimu, buvo eksperimentiškai gydoma lizergo rūgšties dietilamidu (LSD). Kai kurie pacientės psichopatologijos bruožai buvo artimi psichozei, o haliucinogeniniai narkotikai, tokie kaip LSD, laikomi potencialiai kenksmingais turint polinkį į psichozę, todėl mokslininkai atidžiai nagrinėjo rizikas, susijusias su pacientės gydymu psichodelikais.

LSD buvo naudojamas kartą per savaitę, didėjančiomis dozėmis. Pacientė patyrė greitą ir reikšmingą pagerėjimą išmatavus depresijos lygį, emocinį nestabilumą, energijos trūkumą ir savižudiškius polinkius.

2019 metais publikuotame moksliniame straipsnyje Nagrinėjamasis tyrimas dėl psichodelikų įtraukimo į intervencijas, susijusias su ribiniu asmenybės sutrikimu rašoma:

“Ribinis asmenybės sutrikimas yra sunki psichiatrinė būklė, kurią charakterizuoja elgesio dereguliacija, emocinė dereguliacija, savęs suvokimo sutrikimai ir socialinio funkcionavimo problemos. Nepaisant įrodymais grįstų psichoterapinių gydymo būdų buvimo, šių metodų efektyvumas yra ribotas. Yra dar mažiau mokslinių įrodymų apie farmakologinio gydymo efektyvumą, todėl matomas didelis poreikis patobulinti dabar naudojamus metodus. Nors psichodelikų naudojimo įvairiems psichikos sutrikimams gydyti moksliniai tyrimai rodo potencialą, mokslininkai dar netyrė psichodelikų efektyvumo gydant ribinį asmenybės sutrikimą. Psichodelikai, tokie kaip psilocibinas, ajavaska, LSD, MDMA ir ketaminas potencialiai gali gydyti platų psichinių sutrikimų spektrą. Be to, tyrimai rodo, kad šie junginiai pozityviai paveikia ribinio asmenybės sutrikimo požymius. Tačiau klinikiniai tyrimai nebuvo taikomi tiesiogiai ribiniam asmenybės sutrikimui. Dėl saugumo užtikrinimo mes rekomenduojame griežtas taisykles, taip pat saugią aplinką ir tinkamą emocinį nusiteikimą dozuojant psichodelikus asmenims, sergantiems ribiniu asmenybės sutrikimu. Norint nustatyti klinikinį psichodelikų efektyvumą gydant ribinį asmenybės sutrikimą, reikia daugiau mokslinių tyrimų.”

Tyrinėjant ribinį asmenybės sutrikimą buvo pastebėta, kad atpažįstant emocijas vyrauja neigiami įsitikinimai: sergantysis neigiamas emocijas įžvelgia net ir neutraliame veide. 2017 metais publikuotame tyrime buvo atskleista, kad LSD sumažina migdolinio kūno (neuroninio baimės centro) aktyvumą, reaguojant į baimės iškreiptas veido išraiškas.

Žurnale “Psychofarmacology” buvo publikuotas nedidelės apimties tyrimas, kuris parodė, kad Ajavaska gali turėti teigiamą terapinį poveikį su atida (mindfulness) susijusiomis savybėms (decentralizavimas, susitaikymas, savivoka, jautrumas meditacijai). Remdamiesi tyrimo rezultatais tyrėjai nustatė, kad Ajavaska gali būti naudojama kliniškai, ribinio asmenybės sutrikimo pacientams.

Šaltiniai

Emotion recognition in borderline personality disorder: effects of emotional information on negative bias
Zooming in on psychedelic therapy for borderline personality disorder
Treatment of a Complex Personality Disorder Using Repeated Doses of LSD—A Case Report on Significant Improvements in the Absence of Acute Drug Effects
Exploring the case for research on incorporating psychedelics within interventions for borderline personality disorder
Acute effects of LSD on amygdala activity during processing of fearful stimuli in healthy subjects
Amygdala hyperreactivity in borderline personality disorder: Implications for emotional dysregulation
TMS in Borderline Personality Disorder Patients
High frequency TMS for the management of Borderline Personality Disorder: a case report
BPD is a type of ‘personality disorder’. It is an illness that makes you struggle with your emotions and this can affect your relationships with other people.
Tripping + Borderline Personality Disorder (BPD) goes horribly wrong
Dialectical Behavioral Therapy
Vice – Instagram Is Censoring a Hashtag for Borderline Personality Disorder

Susiję įrašai

Kognityvinė elgesio terapija 

Psichoterapeutės požiūris į psichodelikus

Gydant depresiją psilocibinas veikia 4 kartus efektyviau už antidepresantus

Psichiatro požiūris į psichodelikus

Ketaminas slopina polinkį į savižudybę

Navigacija psichodelinės savigydos minų lauke

Psichodelikai ateina į sveikatos apsaugos sistemą

Naudingos nuorodos

Atidos (mindfulness) pradžiamokslis

Ribinis asmenybės sutrikimas paauglystėje. Mitai ir faktai

Asmenybės sutrikimai – Nemanienė

TU NESI VIENAS – pagalbos linijos

You may also like