Alkoholis, o ne psichodelikai sunkina traumos padarinius

Alkoholis, o ne psichodelikai medžiagos, susijęs su didesne trauma išgyvenusiems išpuolį prieš Izraelio festivalio lankytojus

Izraelio mokslininkai nustebo nustatę, kad atlikus tyrimą Šebos medicinos centro ir Ben-Guriono Negevo universitete paaiškėjo, alkoholio vartojimas, palyginti su psichodelinėmis medžiagomis, labiau prisidėjo prie 2023 m. spalio 7 d. muzikos festivalio „Nova“ išpuolį išgyvenusių žmonių psichologinių problemų. Tyrimas buvo paskelbtas spalio mėn. žurnale „World Psychiatry“.

Spalio 7 d. apie 4 000 žmonių dalyvavo Nova muzikos festivalyje Izraelio pietuose, kai anksti ryte „Hamas“ kovotojai įsiveržė į jų stovyklavietę ir ją užpuolė. Žudynės nusinešė beveik 400 festivalyje dalyvavusių žmonių gyvybes, taip pat dar 800 žmonių, gyvenančių aplinkinėse kaimo bendruomenėse ir kariniuose postuose. Apie 250 žmonių, įskaitant apie 40 festivalio dalyvių, „Hamas“ taip pat pagrobė ir išsivežė į Gazą.
Daugelis festivalio dalyvių vartojo įvairius pramoginius junginius ir alkoholį, įskaitant LSD, MDMA, MMC, kanapes ir jų derinius. Jiems teko greitai reaguoti, bėgti ir slėptis, kad išgelbėtų savo gyvybes būnant psichoaktyvių junginių poveikyje.

Tyrėjų grupė norėjo ištirti, kaip psichoaktyvių junginių ir alkoholio vartojimas paveikė dalyvių reakciją į išpuolį, paaiškino profesorius Mark Weiser, Šebos psichiatrijos skyriaus pirmininkas ir Tel Avivo universiteto profesorius. Komanda iškėlė hipotezę, kad išgyvenusieji, kurie tuo metu vartojo draudžiamas psichoaktyvias medžiagas, patyrė daugiau potrauminių išgyvenimų po išpuolio. Tačiau jie klydo.
„Tai buvo alkoholis“, – teigia Weiser. „Būtent šiems žmonėms pasireiškė sunkesni potrauminiai simptomai“.
Po išpuolio netoli Tel Avivo esančiame Šebos medicinos centre, kuriame buvo gydomi nukentėjusieji po traumos, iš viso buvo gydomi 232 žmonės. Iš jų 123 išgyvenusieji buvo įtraukti į tyrimą, atmetus tuos, kurie patyrė sunkius fizinius sužalojimus arba turėjo psichikos sutrikimų, įskaitant ankstesnį potrauminio streso sutrikimą, taip pat du dalyvius, kurie prieš įvykį vartojo haliucinogeninius grybus ir ketaminą. Pastarieji du asmenys nebuvo įtraukti dėl mažos šių medžiagų imties.

Vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo 28 metai. Dauguma (61 proc.) buvo vyrai, 69 proc. buvo nevedę, 68 proc. turėjo bent vidurinį ar jam prilygstantį išsilavinimą. Iš dalyvių 71 nurodė vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, 12 – tik alkoholį, 9 – tik LSD, 7 – tik MDMA, 6 – tik kanapes, 3 – tik MMC, 15 – psichoaktyvių medžiagų derinį, įskaitant alkoholį, ir 19 – psichoaktyvių medžiagų derinį, išskyrus alkoholį.
Tyrėjai pateikė keletą klausimynų, kad įvertintų, kaip šios medžiagos paveikė dalyvių kognityvines ir streso reakcijas priepuolio metu. Jie nustatė, kad visi dalyviai, nepriklausomai nuo psichoaktyvių junginių vartojimo, patyrė didelį nerimo ir su hiperjautra susijusių simptomų lygį. Tarp tų, kurie vartojo psichoaktyvias medžiagas, tokios reakcijos per kelias valandas trukusią krizę buvo gerokai padidėjusios.
Nepaisant to, tie, kurie vartojo alkoholį – vieną arba kartu su kitais junginiais – turėjo daug didesnę tikimybę patirti potrauminių simptomų, tokių kaip depresija, nerimas, susijaudinimas ir hiperaktyvumas, taip pat emocinis diskomfortas.

„Alkoholio vartojimas daro įvairialypį poveikį smegenų funkcijoms ir elgsenai – nuo anksiolitinio ir lengvo slopinamojo poveikio iki sedacijos, judesių koordinacijos sutrikimo, atminties ir emocijų apdorojimo pokyčių“, – rašė tyrėjai. „Todėl alkoholio vartojimas prieš traumą galėjo sutrikdyti pažintinius, emocinius ir psichologinius procesus, būtinus susidoroti su traumuojančiu įvykiu.“
Veiseris pažymėjo, kad šiame tyrime dalyviai buvo tiriami tik praėjus dviem mėnesiams po įvykio. Norint nustatyti bet kokį galimą ilgalaikį poveikį arba tai, ar laikui bėgant nelegalūs psichoaktyvūs junginiai ir alkoholis gali skirtingai paveikti kognityvines reakcijas, reikėtų tolesnių tyrimų. Veiseris sakė, kad tikisi, jog jis ir jo tyrėjų komanda galės stebėti šiuos 123 dalyvius ir įvertinti jų būklę praėjus metams po išpuolio.
Jis taip pat pabrėžė, kad imtis yra nedidelė, į ją pirmiausia įtraukti „žmonės, kurie ieškojo gydymo“, t. y. tie, kurie pripažino, kad jiems reikia pagalbos.

Šimtai išgyvenusiųjų šią teroro ataką vis dar susiduria su rimtomis psichikos sveikatos problemomis, įskaitant PTSS, išgyvenusiųjų kaltę, depresiją ir nerimą.
Tiek Izraelyje, tiek Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad tarp asmenų, sergančių potrauminio streso sutrikimu, ypač tarnavusių kariuomenėje, yra padidėjęs savižudybių skaičius.