20th spalio 2020

Eksperimentinė terapija depresijai gydyti jau pasiekiama

Prieš penkerius metus psichodelikai padėjo Ian Roullier išsivaduoti nuo depresijos. Jo psichikos sveikata leidosi spirale žemyn metai po metų; nepaisant antidepresantų naudojimo, bandymų medituoti, judėti, ir rašyti savo kelio į pasveikimą dienoraštį. 2014-aisais jis išgirdo apie Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkų planus išbandyti psilocibiną (psichoaktyvus haliucionogeninių grybų junginys) gydyti depresijai. Būdamas desperacijoje, jis tapo tyrimo savanoriu.

Gydymas su dviem psilocibino (haliucionogenine magiškųjų grybų medžiaga) terapijos sesijomis buvo sudėtinga, į akistatą su praeities traumomis įtraukianti patirtis. Tačiau po jos Ian pajuto gilius pasikeitimus. Jis visiškai nejautė depresijos simptomų tris mėnėsius terapijai pasibaigus. Dar tris mėnesius simptomai buvo labai lengvi. “Depresija yra sustingusi ir trapi būsena”: teigia jis. “Psilocibinas yra visiškai priešingas polius, suteikiantis lankstumą ir laisvę dalykus matyti kitaip – gal net pirmąjį kartą gyvenime”.

Deja, bėgant laikui, depresija sugrįžo. Kadangi psilocibinas nelegalus Jungtinėje Karalystėje, Ian Roullier neturėjo galimybės juo pasinaudoti vėl. “Tiesiog nenorėjau ieškoti haliucionogeninių grybų miškuose ir juos valgyti be priežiūros, ar net su draugais” – teigia jis. “Tai terapinė, o ne rekreacinė patirtis.” Jis pradėjo rašyti laiškus mokslininkams, klausdamas, ar yra koks būdas vėl pasinaudoti psilocibinu. Tyrimui vadovavusi klinikinė psichologė Rosalind Watts girdėjo panašias ir kai kurių kitų mokslinio bandymo dalyvių istorijas. “Dalyvaudama dviejose psilocibino taikymo depresijai gydyti tyrimuose, mačiau, kad suteikėme pacientams daug naudos.” – sako Watts. Ji vis matė pacientus, kuriems eksperimentinė terapija padėjo, tačiau vėliau, depresijai sugrįžus, jie negalėjo terapijos pakartoti. “Tam nutikus penkioliką kartų, pradėjau jausti, kad nebenoriu dalyvauti moksliniame tyrime, o geriau kažką tiems žmonėms sukursiu”, teigė Rosalind Watts.

Psilocibino grybai yra vis dar draudžiami Jungtinėje Karalystėje, ir nėra laikomi mediciniškai patvirtintu gydymo būdu. Su Rosalind Watts susisiekė Synthesis – Amsterdame įsikūrusi organizacija , teikianti komercines psichodelinės terapijos paslaugas. Synthesis pasiūlė mokslininkei tapti komandos nare ir sukurti psichodelinės psichoterapijos programą gydyti depresijai. Iki šiol, organizacija atsisakydavo dirbti su depresija sergančiais klientais, kadangi neturėjo kvalifikuoto personalo: pasak vieno iš steigėjų Martijn Schirp, tekdavo atmesti apie 40% paraiškų. Atsisakyti priimti šiuos žmones į programą nebuvo lengva, nes būtent jiems labiausiai reikėjo pagalbos.

Personalą papildžius Rosalind Watts, Synthesis retritas yra pagaliau pasirengęs priimti pacientus, sergančius depresija. Pirmoji grupė jau dalyvauja 13 mėnesių programoje, kuri sudaryta iš kasmėnesinės grupinės terapijos ir penkių dienų psichodelinės terapijos su dviem psilocibino vartojimo sesijomis. Programos kaina vienam pacientui – apie 8500 Eur, tačiau Synthesis planuoja bent vienam iš 8 pacientų grupės paslaugas suteikti nemokamai. Pirmieji klientai – Imperatoriškojo koledžo mokslinių psilocibino bandymų dalyviai gavo didžiulę nuolaidą – programa jiems vidutiniškai kainavo 650 Eur. Ian Roullier tapo vienu iš pirmųjų naujos depresijos gydymo programos dalyvių.

Psichodeliniai triufeliai

Rosalind Watts

Synthesis organizacija Amsterdame

Mediciniškai dar nepatvirtinto depresijos gydymo metodo etika

Problema, kai klinikiniuose bandymuose dalyvavę pacientai negali tęsti jiems padėjusio eksperimentinio gydymo nėra aktuali vien psichodelikų atveju. Daugelyje šalių veikia “padidinto prieinamumo” programos, leidžiančios pacientams, kuriems nepadeda mediciniškai patvirtinti gydymo būdai, naudoti eksperimentinius vaistus. Tačiau haliucionogeniniai grybai įtraukti į draudžiamų psichoaktyvių medžiagų sąrašus, todėl Jungtinėje Karalystėje šis eksperimentinis gydymas nėra pasiekiamas.

Pasak Stanley psichiatrinių tyrimų centro Masačiusetso technologijų institute ir Harvarde direktoriaus Steve Hyman, dar vienas būdas padidinti eksperimentinio tyrimo prieinamumą – sukurti stebimąjį, papildomą klinikinį tyrimą. Jis galėtų gauti reguliavimo institucijų leidimą ir suteiktų daugiau įrodymų apie ilgalaikę psilocibino terapijos naudą. Rosalind Watts nesutinka teigdama, kad tai tėra trumpalaikis sprendimas: “O ką, jei depresija vėl sugrįžta? Naujas papildomas tyrimas?”

Be to, Rosalind Watts tvirtina, kad Imperatoriškame koledže jie neturėjo pakankamai finansinių resursų papildomiems tyrimams, todėl dėl ribotų išteklių mokslininkai stengėsi atlikti naujus tyrimus, kad mokslas progresuotų. Padėti senuose tyrimuose dalyvavusiems pacientams nebuvo jų svarbiausia užduotis.

Synthesis programa gydyti depresijai atsirado dėl visų šių apribojimų. Ji yra visiškai legali, ir sukurta tam, kad padėtų nuo ligos kenčiantiems pacientams, tačiau etiniai klausimai išlieka. Kadangi klinikiniai tyrimai vis dar vyksta, jos saugumas ir efektyvumas nėra patvirtinti moksliškai. Pagal šiuolaikinius medicininius standartus, visi gydymo būdai privalo praeiti tris bandymų etapus su šimtais, jei ne tūkstančiais pacientų, prieš pradedant juos plačiai naudoti. Psilocibino taikymo depresijai gydyti tyrimai jau pasiekė paskutinę tyrimų stadiją, tačiau kriterijaus dar neatitinka.

Yra kritikuojančių balsų kurie klausia kodėl mokslininkams vis dar vykdant klinikinius haliucionogeninių grybų psichoaktyvios medžiagos bandymus, Sythesis siūlo iki galo neįrodyto efektyvumo gydymo būdą. Stanfordo universiteto anesteziologijos profesorius Boris Heifets klausia: “Ar jie jau nusprendė, kad psilocibinas yra efektyvus terapijos būdas, keliantis nedidelę riziką?” Jis įžvelgia nenuoseklumą: kam daryti klinikinius tyrimus, jei atsakymas jau žinomas? Pats profesorius Heifets dalyvauja psilocibino taikymo gydyti chroniškam skausmui tyrimuose ir nėra susijęs su Synthesis organizacija. Pasak jo, skubėjimas naudoti terapiją, kurios tyrimai nebaigti, sukelia rizikas. Pasak jo, praeityje psichiatrijoje taikyti eksperimentiniai metodai, tokie kaip lobotomija ar elektros šoko terapija pakankamai neapsaugojo pacientų. “Yra priežastis, kodėl sukurta tokia plati infrastruktūra gauti sutikimui, įvertinti rizikas, teikti ataskaitas, užtikrinti atsakomybę ir atskaitomybę, taikant naujas terapijos formas.” – teigia Boris Heifets.

Egzistuojantis mokslinių tyrimų kiekis ir asmeninis įsitraukimas į du mokslinius psilocibino tyrimus įtikino klinikinę psichologę Rosalind Watts, kad terapijos nauda atsveria galimas rizikas. Paaiškėjo, kad terapija yra labai efektyvi, ir nei vienas iš 80 tyrimo dalyvių nejautė polinkio į savižudybę. Pasak mokslininkės, savižudybės rizika be efektyvesnių depresijos gydymo būdų nei jau esantys ir mediciniškai patvirtinti, yra didesnė.

Nors tai ir neįprasta, pasak Boris Heifets, Synthesis veikla gali būti vykdoma etiškai, jei jie vykdys veiklą skaidriai, su priežiūra. Labai svarbu, kad programos dalyviui patyrus taip vadinamą “atvirkščią efektą”, ir pabandžius sau atimti gyvybę, Synthesis informuotų apie incidentą visuomenę ir Nyderlandų medicininio reguliavimo agentūrą Inspectie Gezondheidszorg en Jeugd.

Kai mokslininkai gauna atlyginimą už terapiją, kuri yra tebevertinama, atiranda papildomos etinės įtampos. Boris Heifmen yra įsitikinęs, kad žmonės turi žinoti, kad terapiją rekomenduojanti mokslininkė gauna iš jos finansinę naudą. Nors Synthesis veikla netaps klinikinių tyrimų dalimi, Rosalind Watts planuoja įtraukti pacientų patirtis į psichodelinių tyrimų studijas. Galbūt net bendradarbiauti su universitetu, atliekant programą baigusių klientų apklausas.

Rizikos valdymas

Nors Synthesis depresijos gydymo programa pilnai neatitinka medicininių tyrimų modelio, jos kūrėjai ketina taikyti tuos pačius saugumo standartus labiau visuomeniškai psichodelinės terapijos versijai. Rosalind Watts ir Synthesis įkūrėjas Schirp teigia, kad jie elgsis atsargiai, priimdami depresija sergančius pacientus. Keturis kartus per metus, aštuonių asmenų grupė dalyvaus terapinėje programoje, tačiau asmeniniai vizitai kolkas negalimi dėl koronaviruso pandemijos. Terapijoje bus naudojami tie patys atrankos principai, kaip ir Imperatoriško koledžo tyrimuose: bus nepriimami dalyviai, turintys asmeninės patirties, arba artimų giminaičių, sergančių šizofrenija, kenčiančių nuo psichozės ar bipolinio sutrikimo. Synthesis komanda bendraus su klientų gydytojais ir nepriims tų, kuriems šios programos nerekomenduoja jų psichiatras.

Kitais aspektais Synthesis programa sąmoningai nutolsta nuo klinikinės praktikos. Medicininiai psichodelikų tyrimai yra individualūs – naudodami psichodelikus pacientai lieka vieni su terapeutu. Synthesis programa kitokia – ji įkvėpta tenykščių Keltų grupinio sveikimo praktikų. Synthesis institute 8 dalyviai grupinės terapijos metu susipažįsta vieni su kitais ir valgo psilocibino turinčius triufelius kartu, tačiau kiekvienas asmuo turi savo padejėją, taip pat, jei nori, gali psichodelinės patirties metu likti vieni. Dalyviams bus suteikiama daug daugiau psichoterapijos paslaugų nei klinikinio tyrimo metu: programa vadovausis keltiškomis tradicijomis, kurios teikia pirmenybę ryšiui su gamta ir cikliškam gyjimo ritmui.

Nors dalyviai gaus daugiau paramos nei klinikinių tyrimų metu, Rosalind Watts pripažįsta, kad bet kuri terapija kelia rizikų. Pacientai, bandydami įveikti dvasinius iššūkius, gali būti destabilizuoti ir neįmanoma atmesti depresijos pasunkėjimo galimybės. Pasak Watts, vienintelė išeitis – suteikti pacientams patį geriausią psichodelinės terapijos būdą. Mokslininkė sako, kad ji gauna vis daugiau dalyvavimo programoje užklausų ir žino apie daugelį neprofesionalių, nereguliuojamų psichodelinių programų. Kiti užsiima savigyda namuose. Visame pasaulyje žmonės vis dažniau imasi psichodelinės terapijos be tinkamos paramos sistemos.

Nors klinikiniuosė tyrimuose psichodelikai veikė gerai, tai nėra stebuklinga lazdelė. Esant pernelyg dideliems lūkesčiams, pacientai dažnai tikisi pasveikti akimirksniu, o tam neatsitikus, jų depresija gali smarkiai pasunkėti.

Ian Roullier žinojo, kad psichodelinė terapija yra tik ilgesnio proceso dalis, tačiau net ir jam teko nusivilti. Praeitais metais jam pavyko tapti dar vieno klinikinio tyrimo, atliekamo privačios kompanijos Compass Pathways dalimi: efektas nebuvo toks pat, jis neturėjo ilgų mėnesių atokvėpio be depresijos simptomų.

Jis džiaugiasi, sulaukęs dar vienos galimybės išbandyti psichodelinę terapiją Synthesis institute ir tikisi, kad dar kelios psilocibino sesijos padės jam jaustis geriau visam laikui. Jis nori pasiekti būseną, kuriai palaikyti nebereiks psichodelinės terapijos.

Straipsnio originalą rasite čia.