Robin Carhart Harris

Nebegalime ignoruoti psichodelikų potencialo gydyti depresiją (Robin Carhart – Harris)

 Londono imperatoriškame koledže mes lyginame psichodelinius narkotikus su įprastais antidepresantais – rezultatai gali pakeisti žaidimo taisykles

Pasaulis patiria varginantį fizinės sveikatos išbandymą. Tačiau koronaviruso pandemija privertė atkreipti dėmesį ir į mūsų psichologinę būklę. Vienišumas, netikrumas dėl ateities ir liūdesys prisideda prie ir taip ūmios dvasinės sveikatos krizės: Jungtinėse valstijose, karantino metu, išrašyta 20% daugiau antidepresantų ir nerimą malšinančių vaistų. Pagrindinių antidepresantų paklausa Jungtinėje Karalystėje gali greitai viršyti pasiūlą, nors jiems išrašomų receptų skaičius per pastarąjį dešimtmetį ir taip padvigubėjo.

Aš vadovauju pirmam pasaulyje psichodelinių tyrimų centrui Londono Imperatoriškame koledže, kuris išlaikomas iš 3 milijonų svarų finansinės paramos, suteiktos filantropų. Pastaruosius 15 metų tyrinėju kaip LSD (lisergino rūgštis), Psilocibinas, DMT (dimetiltriptaminas) ir MDMA (ekstazi) paveikia žmogaus smegenis bei jų galimą naudą gydant depresiją. Kaip ir dabartinė pandemija, haliucionogeninių narkotikų vartojimas gali sukelt didelius pasikeitimus tiek individui tiek visuomenei. Tiek pandemija tiek psichodeliniai narkotikai atskleidžia, kiek smarkiai mūsų apgyvendinto pasaulio būklė priklauso nuo mūsų pačių elgesio. O jis, dažnai yra mūsų jausmų, pasaulio suvokimo ir mąstymo pasėkmė.

Pirmasis psichodelinių tyrimų centras buvo įkurtas 2019-aisiais metais. Po kelių mėnesių Johns Hopkins universitetas Jungtinėse valstijose pranešė apie kito, gerokai didesnio, 17 milijonų dolerių vertės centro atidarymą. Jei jums teko skaityti Michael Pollan knygą “Kaip pakeisti protą”, arba matėte pirmąjį Gwyneth Paltrow laidų “The Goop lab” epizodą, galėjote susidaryti įspūdį, kad auga susidomėjimas ir investicijos į psichodelikų pritaikymą psichinės sveikatos medicinoje.

Susidomėjimą paskatino pirmieji dešimtmečius trukusių bandymų atgaivinti medicininius psichodelikų tyrimus vaisiai. Londone mes iniciavome darbą, parodantį kaip psilocibinas (narkotiniai grybai) gali padėti psichoterapijai, gydant gydymui nepasiduodančią depresiją, kai įprastų vaistų ir psichoterapijos derinys nepadeda. Šiuo metu dirbame su duomenimis iš daug didesnio depresijos tyrimo, kuriame lyginame psilocibino padedamą psichoterapiją su populiarių antidepresantų, tokių kaip Prozakas – selektyvių seratonino reabsorbcijos inhibitorių, šešių savaičių kursu. Ankstyva tyrimo analizė rodo perversmą galinčius sukelti rezultatus.

Jau kuris laikas, kaip dvasinių sutrikimų gydyme nėra jokio proveržio, o psichodelinė terapija veikia visai kitaip nei dabartiniai gydymo būdai. Įprasti antidepresantai psichiatrijoje dominuoja ne vieną dešimtmetį, o daugėlio naudojama psichoterapija brangesnė, sunkiau pasiekiama ir nebūtinai efektyvesnė už vaistus. Antidepresantai nesikeičia nuo pat jų išradimo, o siprus šalutinis poveikis dažnai skatina jų atsisakyti.  SSRIs antidepresantų veikimas paremtas reakcijos į stresą slopinimu, tačiau jie veikia labiau paliatyviai o ne gydančiai, todėl vaistus organizme reikia nešiotis net kelis mėnesius ar ilgiau.

Psichodelinė terapija yra labiau visapusiškas gydymo būdas. Ją sudaro nedidelis skaičius klasikinių psichodelikų dozavimo sesijų su psichologine parama, kurias papildo vertinimas, pasirengimas ir patirties integracija. Panašu, kad psichodelikai padidina smegenų plastiškumą, t. y. jų sugebėjimą keistis. Vienas iš paaiškinimų yra, kad psichodelinė patiris tai staigaus smegenų plastiškumo padidėjimo pasekmė, kuri atveria galimybių langą ilgalaikiams terapiniams pasikeitimams. Tokie langai gali atsiverti patiriant traumą, palūžtant nuo streso, patiriant spontanišką dvasinį atsiverimą, arba priartėjant prie mirties. Psichodelinė terapija skiriasi tuo, kad jai atidžiai pasiruošiama, ji valdoma ir saugiai kontroliuojama. Vartojami nesaugiai, psichodelikai kelia pavojų.

Sėkmingos psichodelinės terapijos rezultatas dažnai yra epifanija arba gilus kažko suvokimas. Žmonės kalba apie pilno paveikslo įžvelgimą, perspektyvos pamatymą, gilias įžvalgas apie juos ir pasaulį, dvasinio skausmo paleidimą, psichologinio sukalibravimo jausmą, aiškų matymą, vietisumo ir ramybės jausmą. Šis poveikis visai kitoks nei vartojančių SSRIs antidepresantus apibūdinamas  dažnai sukeliamas emocinis bukumas. Būtų per anksti atskleisti mūsų palyginamojo tyrimo rezultatus be nuoseklios mokslinės apžvalgos, tačiau be puikios psilocibinu paremtos psichoterapijos tolerancijos ir antidepresiškų jos efektų, mes matome ir ženklius, pacientams svarbius pasikeitimus. Tai padidėjusi gyvenimo kokybė, suklestėjimas (jautimasis gerai, o ne tik be depresijos), sugebėjimas vėl jausti malonumą, sugrįžusi normali seksualinė funkcija. Labai sunku įvertinti kažką visiškai naujo, kol jis nepalyginamas su kažkuo gerai žinomu ir senu: mūsų naujausias tyrimas atlieka būtent tai.

Dedamos didelės pastangos, kad psilocibino terapija būtų legali ir per 5-erius metus būtų pradėta naudoti Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Kaip nutiko su medicininėmis kanapėmis, tikėtina, kad psilocibino naudojimas paplis dar prieš suteikiant oficialius leidimus. Prieš pandemiją  keliose Europos vietose, taip pat centrinėje ir Pietų Amerikoje egzistavo nedidelė bet gyvybinga psichodelinių augalų ceremonijų ir retrytų rinka. Amerikoje kilo daug iniciatyvų liberalizuoti psichodelikų politiką, iš kurių ambicingiausia – psilocibino naudojimo Oregone iniciatyva. Nuo šių metų bandoma sukurti kontrolės mechanizmus ir psilocibino terapiją įdiegti į Oregono valstijos sveikatos apsaugos sistemą. Kad ir koks būtų požiūris į vykstančius procesus, derinti juos su moksliniais tyrimais turėtų būti imperatyvas, jei norime suprasti šias medžiagas, informuoti ir apsaugoti nuo pavojų žmones.

Nepaisant pasiekto progreso, “psichodelikų psichinei sveikatai” idėja daugeliui yra tarsi benzinas ant ugnies. Tiek psichines ligas tiek psichodelikus supa stigmos, todėl visuomenė priims pažangą keldama psichodelikams didelius iššūkius (taip ir turėtų būti). Jei 1960-ieji mus kažko išmokė, tai suprantame, kad abiejose barikadų pusėse kils daug aistrų: psichodelikų entuziastai gali sukelti tiek pat rūpesčių kiek ir jų oponentai; todėl beaistris, moksliškas požiūris yra toks svarbus.

Kaip ir turizmo industrija, psichodelinių paslaugų įvairovė bus nukentėjusi nuo pandemijos. Tiesa neaišku, ar psichodelikų vartojimas namie taip pat nukentėjo, kokybės arba paplitimo požiūriu. “Turbūt netinkamas laikas psichodelinei kelionei” galima pagalvoti, tačiau psichodelikai yra jautrūs slidžioms konteksto subtilybėms. Daugelis šių medžiagų sukeliamų įžvalgų yra nesentančios, aktualios šiandien ir budistiškos prigimties: AŠ yra iliuzija, kančia yra neišvengiama, prisirišimas yra pagrindinė kančios priežastis, kaita ir nepatvarumas yra fundamentalūs; gebėjimas suletėti, kontempliacija, kvepavimas ir bendruomenė gali padėti.

Sars Covid-2 yra virusas, puolantis kvepavimo sistemą ir galintis nužudyti. Mes visi kvepuojame ir visi mirsime, tačiau mums instinktai liepia pamiršti ir bėgti nuo šio fakto. Kelios šios pandemijos pamokos yra sąmonės prapletimas ir žmonių suletėjimas. Daugėlis atkreipė dėmesį į savo kvepavimą, mąstė apie savo ir kitų trapumą, pasijuto dėkingi už rūpestį, meilę ir gyvenimą. Jei psichodelinė terapija išpildys savo potencialą, ji mokys būtent to. Ir tik nuo mūsų priklauso, ar klausysime.

You may also like