Nerimas arba smegenys rūke

“Stresas yra neišmanymo būsena. Ji mano, kad viskas yra nepaprastoji padėtis. Iš tiesų niekas nėra taip svarbu.”
Natalie Goldberg

Neverta nerimauti, jei jaučiame nerimą. Nerimas yra labai naudingas evoliucijos sukurtas įrankis, skirtas tam, kad nepadvėstumėm iš bado ir varytumėm rinkti grybų ir uogų, medžioti kiškių, laiku pasisplėptumėm nuo audros, ar atkreiptumėm dėmesį į šlamesį krūmuose, kuriuose pasilėpęs kažkas nerimauja, nes yra alkanas.

Homo, kaip žmonių gentį, priklausančią primatų būriui, 1758 m. šiuolaikine lotynų kalba oficialiai įvardijo Linėjus. Terminas iš pradžių buvo pritaikytas mums ir šimpanzėms, bet tarp mažiau plaukuotų rūšies atstovų atsirado įsižeidusių, todėl reikėjo pridėti dar vieną žodį. Sapiens puikiai tiko, nes pasivadinę protingais, pasijutome geriau. Bet kažkuriems iš mūsų net to nepakako, todėl pasivadinome Homo Sapiens Sapiens – reikia suprasti, kad esame ne šiaip protingi, o ypač protingi.

Mūsų protas slypi pilkos spalvos drebučiuose, vadinamuose prefrontaline žieve. Jie atsakingi už mąstymą, planavimą ir socialinį elgesį. Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, ši smegenų dalis yra pati šviežiausia; ji leidžia pažaboti mūsų emocijas. Dauguma emocijų apdorojama senesnėse drebučių dalyse, kurios bendrai vadinamos “limbine sistema”. Viena pagrindinių limbinės sistemos struktūrų yra hipokampas, kuris atlieka svarbų vaidmenį ne tik perkeliant informaciją iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, bet ir reaguojant į stresą, reguliuojant hipofizės ir antinksčių (HPA) ašį.

Hipofizės antinksčių ašis evoliucijos metu atsirado tam, kad maksimaliai padidintų išgyvenimo galimybes esant fiziniam ar psichologiniam pavojui. Ją reguliuojančio hipokampo fizinis augimas yra susijęs su atsparumu stresui ir nerimui. Mažas hipokampas susijęs su Alzheimerio liga, depresija ir dideliu stresu. Kitaip tariant, šita įranga pas mus sudėta ne be reikalo: esant pavojui reikia įtemptų raumenų, greitesnio kraujo varinėjimo po organizmą, perteklinės šilumos atsikratymo per prakaito liaukas, greitesnio nervinės sistemos darbo ir motyvacijos kautis arba nešti kudašių.

Kad jau laikas nešti kudašių, įvairias organizmo sistemas padeda informuoti neurotransmiteriai kortizolis, kuris padidina gliukozės koncentraciją kraujyje ir smegenų galimybę ją įsisavinti, pasirūpina junginias, remontuojančiais kūno audinius; ir adrenalinas, kuris pakelia pulsą ir kraujo spaudimą, suaktyvindamas energijos tiekimą, kad fiziniai gynybos mechanizmai būtų efektyvesni.

Svarbų vaidmenį mūsų nerimo sistemoje vaidina riešuto dydžio organas smegenyse – migdolinis kūnas (Amygdala). Manoma, kad šis migdolo formos darinys yra smegenų baimės centras. Jis saugo traumos vaizdus, kaip pojūčių fragmentus,ne kaip kaip istoriją, o kaip penkis pojūčių, kuriuos patyrėmė traumos atsiradimo metu, fragmentus. Migdolinis kūnas yra susijęs su primityvia – emocine atmintimi.

Žmogaus smegenyse yra dvi priekinės skiltys, kurios abi yra priekinėje smegenų dalyje. Jos analizuoja situacijas ir priima sprendimus. Nors migdolinis kūnas veikia automatiškai, priekinės galvos smegenų skiltys leidžia nustatyti, ar pavojaus signalas tikras, ar klaidingas ir sugalvoti racionalią reakciją į jį. Jei pavojus nėra tiesioginis, priekinės skiltys padeda nuspręsti, ką daryti reaguojant į stresą. Esant nedideliam ar vidutiniam pavojui, jos gali užgožti migdolinį kūną, kad pavyktų ramiai ir racionaliai spręsti situaciją.

Nerimo slopinimas

Psichologas Danielis Golemanas 1995 m. knygoje “Emocinis intelektas” pirmą kartą pavartojo terminą “migdolinio kūno užvaldymas”. Juo vadinamos situacijos, kai ypač aktyvus migdolas užgrobia žmogaus gebėjimą racionaliai reaguoti į grėsmę. Dėl to reaguojama intensyviai, net jei tai neproporcinga situacijai. Negalėdamas naudotis priekinėmis skiltimis, žmogus negalėtų aiškiai mąstyti ar kontroliuoti savo reakcijų ir impulsų. Manoma, kad nuotaikos ir nerimo sutrikimų simptomai gali atsirast dėl to, kad sutrinka smegenų emocinių centrų – mūsų primityviųjų smegenų dalių veiklos pusiausvyra. Sveikose smegenyse prefrontalinės žievės sritys reguliuoja impulsus, emocijas ir elgesį, pažabodamos gilias smegenų dalis, vadinamas limbine sistema.

Nerimo slopinimas be vaistų

Neuroplastiškumo atradimas mus išmokė, kad smegenis galime struktūriškai keisti ir be vaistų.

Sutelkdami dėmesį į dabarties akimirką, neleidžiame sau susimąstyti apie ateitį arba praeitį ir nerimauti. Nerimavimas dėl ateities (pvz., šį savaitgalį turėčiau nepamiršti apmokėti sąskaitas ir sutvarkyti namus) ir praeities aptarinėjimas (pvz., turėjau padaryti taip, o ne kitaip) paprastai yra neadaptyvūs mąstymo procesai. Žinoma, svarbu mokytis iš praeities ir planuoti ateitį, tačiau kai per daug laiko praleidžiame ne dabarties akimirkoje, gali apimti depresija ir nerimas. Tokiais atvejais dėmesingas įsisąmoninimas gali būti svarbi priemonė, padedanti mums geriau susitelkti į dabarties akimirką.

Benzodiazepinai

Jeigu nerimo kilmė susijusi su seniausių mūsų smegenų dalių hiperaktyvumu, mokslininkai sumanė surasti būdą tas dalis nuslopinti. 1959-ais metais buvo atrasta, kad pagrindinis smegenų slopinimo įrankis yra gama-amino sviesto rūgštis (GABA). Šis smegenų neurotransmiteris yra vadinamas smegenų rankiniu stabdžiu. Jam atsidūrus neuronų sinapsėse ir prisijungus prie GABA receptorių, neuronų grandinių veikla slopinama.

GABA receptorius iš tikrųjų yra pritaikytas ne vienai molekulei, ten yra vietos ir benzodiazepinams, kurie reguliuoja GABA aktyvumą. Kai benzodiazepinai prisijungia prie tam tikros GABA receptoriaus vietos, jie tiesiogiai jo nestimuliuoja, tačiau padidina GABA veiksmingumą. Kitaip tariant, benzodiazepinai veikia kaip rankinio stabdžio stiprintuvas. Skamba neblogai: kyla nerimukas, šaunam mėlyną piliulę ir jį išjungiam. Viskas būtų su tuo neblogai, jei mūsų kūnai nebandytų siekti pusiausvyros, vadinamos homeostaze. Perdėtas GABA receptorių stimuliavimas juos silpnina ir naikina. Kitaip tariant, dažnai minkant stabdį, susidrožia stabdžių kaladėlės o tada stabdome tik sunkiuoju būdu: plojamės į betoninę sieną. Nesilaikant gydytojų rekomendacijų dėl 2-4 savaičių benzodiazepinų vartojimo, savo problemų mes ne tik neišsprendžiame, tačiau ilguoju laikotarpiu jas padidiname: nerimas išauga dar labiau, nes sumažėja smegenis slopinančių neuronų kiekis, vaistui didėja tolerancija, o Paracelsas tyliai rūko kamputyje. Vaistą nuo nuodo skiria tik vienas lašas.

Toksikologai benzodiazepinus, kaip alkoholį ar heroiną vadina narkotikais. Molekulė čia ne prie ko, čia mes nemokame ja tinkamai naudotis, o tada, nusivylę, ją prasivardžiuojame.

Antidepresantai

Mediciniame žurnale Lancet buvo publikuotas tyrimas, kuriame atskleista, kad SSRi antidepresantai nerimą slopiną dar efektyviau, nei pačios depresijos simptomus. Londono imperatoriško koledžo mokslininkai publikavo mokslinį straipsnį “The tale of two receptors” kuriame analizuojamas atradimas, kad antidepresantai daugiausiai veikia 5-HT2B receptorių, kurio aktyvavimas padeda prisitaikyti prie streso šaltinio ir jį toleruoti.

Kai kurie duomenys rodo, kad SSRI mažinta nerimą, nes mažina migdolinio kūno aktyvumą. Taip pat nustatyta, kad SSRI stimuliuoja neuronų augimą hipokampe – smegenų struktūroje, susijusioje su mokymusi, atmintimi, ir limbinės sistemos reguliavimu – emociniu intelektu.

Šie medikamentai apsaugo glijos ląsteles – jos atsakingos už neuronų priežiūrą ir maitinimą, taip pat skatina medžiagos, padedančios smegenims keistis – neurotropinio faktoriaus išsiskyrimą. Jo gamybą smegenyse stabdo ne kas kitas, o stresas.

Antidepresantų teigiamo poveikio gali tekti palaukti 4-8 savaites, šalutinis poveikis, deja, pajuntamas anksčiau, todėl šiuos vaistus lydi daug prietarų. Daliai pacientų, pradėjusių vartoti selektyvų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), iš pradžių pasireiškia padidėjęs nerimas, kuris gali lemti ankstyvą gydymo nutraukimą, dar prieš pasireiškiant gydomajam poveikiui.

Antikonvulsiniai vaistai

Antikonvulsiniai vaistai yra aktyvi mokslinių tyrimų sritis. Antikonvulsantai sėkmingai naudojami nuotaikos sutrikimams gydyti ir tapo pirmuoju pasirinkimu gydant bipolinį sutrikimą. Daug žadantys rezultatai paskatino gydytojus ir mokslininkus tirti jų galimą veiksmingumą gydant ir kitus psichikos sutrikimus. Vis daugiau įrodymų patvirtina galimą antikonvulsantų veiksmingumą taikant nerimo sutrikimams. Buvo iškelta prielaida, kad chroniškai pernelyg aktyvus amygdalos (migdolinio kūno) veikimas baimės reakcijos metu gali būti atsakingas už simptomus, pasireiškiančius nerimo sutrikimų metu. Antikonvulsantai gali padėti sumažinti neuronus sužadinančių neuromediatorių išsiskyrimą šioje grandinėje, taip koreguojant nenormalius neuronų aktyvumo modelius ir mažinant su nerimu susijusius simptomus.

Psichodelikai

Nerimo slopinimas šiomis priemonėmis yra savaime keliantis nerimą, nes klasikiniai pischodeliniai junginiai, nepaisant milžiniško jų potencialo ir vykdomų klinikinių tyrimų, yra griežtai draudžiami ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Beveik visi moksliniai psichodelikų tyrimai buvo uždrausti 1971-aisiais, todėl siekiant gauti leidimą atnaujinti tyrimus, mokslininkai ėmėsi tirti mirtinu vežiu sergančių pacientų nerimo ir depresijos simptomus po haliucinogeninių grybų (Psilocibino) terapijos. Mokslininkų logika buvo paprasta: šie žmonės vistiek mirs, tai blogiau jau nebus – suteikite mums leidimus atlikti su ligoniais tyrimus. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti 2016 metais. Visuomenės nuostabai paaiškėjo, kad pacientų nerimas dėl neišvengiamos mirties, psichodelinės terapijos dėka, smarkiai sumažėjo. Neigiamų emocijų apdorojimą gali sutrikdyti įvairios priežastys. Padidėjęs amygdalos aktyvumas reaguojant į neigiamą stimuliaciją stiprina neigiamus signalus ir silpnina teigiamų signalų apdorojimą. Šis mechanizmas atlieką svarbų vaidmenį nerimo sutrikimų ir depresijos vystymesi. Psilocibinas sumažina negatyvios stimuliacijos apdorojimą pakeisdamas amygdalos aktyvumą limbiniuose (giliosios, emocijas kuriančios smegenų dalys) regionuose.

Kitų mokslinių studijų metu Ayahuasca (šamaniškas nuoviras, kurio aktyvus ingredientas  – dimetiltrimptaminas) buvo naudojama gydyti depresijai, tačiau išryškėjo ir antriniai rezultatai- nerimo rodiklių kritimas.