Psichologinio lankstumo panaudojimas psichodelinėje terapijoje

Psichologinis lankstumas yra sąlytis su skaudžia patirtimi ir su pasirinktomis vertybėmis, sąmoningai veikiant ir įprasminant gyvenimą.

Psichodelinė terapija susideda iš 3 dalių: pasiruošimas, psichodelinė sesija, integracija. Pasiruošimas yra raktas į didžiausią terapijos naudą, o integracija svarbi naudos tęstinumui. Psichologinio lankstumo modelis atrodo efektyvus būdas paruošti psichodelinei patirčiai ir ją integruoti.

ACE (Accept Connect Embody –  vert. Priimk Prisijunk Įkūnyk ) modelis susideda iš šešių psichologinio lankstumo procesų, pervadintų ir pergrupuotų Priimk stadijoje (defuzija – išardymas, susitelkimas į dabartį, pasiryžimas) ir prisijunk stadijoje (aš kaip kontekstas, mano vertybės, mano įsipareigojimas veikti).

Šiame tekste aprašytas ACE modelis ir jo naudojimas vykstančiuose klinikiniuose psilocibino (haliucionogeninių grybų veikliosios medžiagos) tyrimuose, gydant sunkią depresijos formą. Taip pat aprašomi kokybiniai įrodymai, pagrindžiantys idėją, kad psilocibinas didina psichologinį lankstumą ir psichologinio lankstumo modelis (toliau vadinamas PLM), integruotas į psichoterapiją gali pagilinti ir išplėsti psichodelinės terapijos naudą, užpildydamas spragą tarp galingos vidinės psichodelinės patirties ir kasdienio, išorinio gyvenimo.

 

Gimdymo nebūna be skausmo: tai visata, kūdikis, ar nauja gyvenimo pradžia. Prieš išsiplėtimą įvyksta susitraukimas. Prieš aušrą ateina tamsa. Džiaugsmas vejasi skausmą. Taip viskas vyksta.

John Mark Green

Šiuo metu rengiami klinikinių bandymų modeliai, kaip atlikti psichodelinės terapijos psichoterapijos dalį. Benarkotinės pasiruošimo ir integracijos dalys yra labai svarbios siekiant sukurti ir prailginti psichodelinės medžiagos suvartojimo naudą. Kaip bebūtų, šiuo metu trūksta specifinių ir patikrinamų modelių kaip pravesti pasirengimo ir integracijos sesijas. Šiame tekste aptariamas ACE modelis yra naujas. Jis paremtas “Psilodep-1” klinikinio tyrimo (Carhart-Harris, 2016) duomenimis.

Kiekviena psichodelinė patirtis yra unikali, tačiau yra panašumų: jos skatina intelektualinį, emocinį ir somatinį apdorojimą, kuris gali būti teigamo, neigiamo, ar kartu – teigiamo ir neigiamo valentiškumo. Nors turinys skiriasi, psichodelinė sesija vyksta panašia trajektorija: kasdienio mąstymo būdo atsisakymas, intenstyvios jutimines ir emocinės patirtys, įžvalgų ir prasmės formavimas. ACE modelis padeda pasiruošti patirčiai ir ją integruoti: pacientai skatinami susitaikyti su neigiamais dalykais, susilieti su teigiamais dalykais, ir viską pajusti kuo giliau, stebint somatinius ženklus.

Modelyje naudojama diagrama, kurioje šeši psichologinio lankstumo modelyje apibūdinti lankstumo procesai yra pervadinti ir pertvarkyti, remiantis klinikine patirtimi ir ankstesniais kokybiniais tyrimais, kuriuose „priimk“ ir „susijunk“ temos buvo pagrindiniai psichodelinės patirties aspektai. ACE modelis lanksčiai naudojamas atliekant antrąjį psilocibino terapijos gydyti sunkiam depresijos sutrikimui tyrimą, kurį mes vadiname Psilodep 2. Modelis tarnauja kaip pagrindas terapeutams, padedantiems pacientams priimti iššūkį keliančius išgyvenimus, įžvelgti ir priimti pozityvias patirtis, neatitrūkti nuo realybės.

Jis padeda pasiruošimo ir integracijos etapuose pravesti vizualinius pratimus, juos kartojant ir namuose. Nors Psilodep 2 rezultatai dar nepaskelbti, tekste apžvelgiamos ACE terapijos pritaikymo galimybės, akcentuojant sklandumo ir atgalinio ryšio jausmą, vengiant griežto modelio apibrėžimo. Analizuojama, kaip jis naudojamas pasiruošime ir trijose integracijos fazėse: naratyvo sukūrime, esminių įžvalgų išgryninime, elgesio šablonų keitime.

Kaip psichologinio lankstumo modelio taikymo psilocibino įtakotų terapinių pokyčių kokybiniai įrodymai, pateikiami pacientų atvejų pavyzdžiai iš daktarės Rosalind Watts vestų terapijos sesijų.

Priimk, prisijunk, įkūnyk

Priimk

  • Paleisk. Nerk gilyn į nuo savo triukšmingo proto į kūno gelmes.
  • Jausk. Nušluok sąmonę nuo rankų iki kojų pirštų galiukų
  • Atsiverk emocijoms, nusiimk šarvą.

Ką pojūčiai bando tau pasakyti? Ši žinute yra perlas: pakelk ją ir plauk į paviršių.

Prisijunk

  • Savastis. Susijunk su savimi, jauskis atviras, šiltas, ir ramus kaip saulės nutviekstas dangus.
  • Prasmė. Pažiūrėk į perlą savo rankose. Pabandyk išreikšti žodžiais, ką jis atskleidžia ir kodėl tai svarbu.
  • Pasiryžimas. Pasižadėk sau, kad pagerbsi tą perlą savo veiksmais.Psichologinio lankstumo panaudojimas psichodelinėje terapijoje

Pasiruošimo ir integracijos svarba naudojant psilocibiną

Nėra daug kitų terapijos būdų, kurių dalis  – tokios paslaptingos ir emociškai intensyvios patirtys, kokias sukelia didelė psichodelinių medžiagų dozė. Patirtis gali būti sunki, keičianti pasaulėžiūrą, prikelianti skausmingus praeities atsiminimus. Pasiruošimas yra labai svarbus, nes jis leidžia pacientams priimti psichodelinę patirtį su kiek įmanoma mažesniu pasipriešinimu: visiškas atsidavimas padeda pasiekti geriausių rezultatų.

Integracija padeda pacientams suvokti psichodelinės sesijos metu nutikusius įvykius, išmokti iš jų vertingas pamokas, ir pagrindines jų įdiegti į savo kasdienį gyvenimą. Santykis tarp paciento, ir dviejų jam procese padedančių terapeutų yra labai svarbus.

Kai psichodelinė sesija sukelia skausmingus jausmus, tai reikėtų traktuoti kaip vertingą galimybę suvokti, išmokti ir paleisti, nors tai ir nepalengvina realiu laiku patirtį išgyvenančio paciento būsenos. Terapeutams greičiausiai teks būti šalia paciento daug valandų, laikant jo ranką, įtikinėjant, kad jam sekasi puikiai, ir kad nesustotų. Turbūt tinkamiausias būtų gimdančios moters ir dviejų, pasitikėjimą keliančių akušerių pavyzdys: pacientas atlieką sunkiąją darbo dalį, o terapeutai jį remia ir drąsina, įsikišdami tik kai reikia, atsižvelgiant į proceso eigą.

Psichodelinė patirtis gali atverti tiek negatyvius tiek pozityvius nuslopintus jausmus. Patirtis gali pasidaryti labai intensyvi, mistiška, gali būti juntama visa apimanti meilė ir palaima.

Galimi ilgalaikiai su psichodelikais susiję pakitimai, kuriuos sudaro padidėjęs atvirumas patirčiai (penkių būdo savybių modelis), radikalus pasikeitimas savo kančios suvokime (suvokiant kančią kaip naudingą pamoką, nuo kurios nebūtina bėgti), pakitęs požiūris į grožį ir gyvenimo prasmę (prasmė tampa visaapimančia, persismelkusia į kasdienį gyvenimą, arba įvyksta gilus vertybiu priėmimams).

Sesijos metu ši patirtis gali atrodyti galinga ir neįveikiama, pakeisianti suvokimą visam gyvenimui, tačiiau vėliau pacientai grįžta į savo “įprastą gyvenimą”, kuriame atradimai gali būti pamiršti, arba atmesti išorinio, kitokių vertybių kupino pasaulio, kuris linkęs kančią eliminuoti arba atbukinti, o “sutelktos sąmonės” idėja nėra vertinama. Kad ir kokia būtų priežastis, žinoma, kad ilgalaikius pokyčius pasiekti nelengva.

Nors psichedelikai gali paskatinti vertingą (ir dažnai kitais būdais nepasiekiamą) psichologinį lankstumą trumpuoju laikotarpiu, ar jis virsta naujais, ilgalaikiais elgesio ir psichologiniais pokyčiais, priklauso nuo terapijos, padedančios įdiegti juos kasdieniame gyvenime. Galime pasitelkti metaforą, kurioje psichedelikai sugundo austrę atsiverti, ir parodyti joje esantį brangų perlą. Tačiau tik po to sekanti patirtis nulemia, ar austrė liks atvira, ar vėl užsivers.

Psichedelinio lankstumo modelis ir psichedelikais paremta terapija

Toliau aprašomas psichologinio lankstumo modelis (PLM) ir jo naudojimas psichedelinėje terapijoje, išprovokuoti pokyčiams. Tada pateikiami pasiūlymai kaip jį panaudoti pasiruošimo ir integracijos fazėse. Galiausiai apžvelgsime pacientų atvejus ir aptarsime modelio suderinamumą su neuromoksliniais modeliais, kurie remia idėją, kad psichologinis lankstumas yra psichedelinio gydymo pagrindas.

Šeši psichologinio lankstumo procesai

Susitelkimas į dabarties akimirką kviečia mus naudotis jutimine patirtimi kiekvieną sekundę, o ne klaidžioti mintimis po ateities ir praeities vaizdinius. Priėmimas siūlo atsiverti ir leisti nepageidaujamiems jausmams būti, o ne bandyti juos užgniaužti kontroliuojančiu elgesiu. Kognityvinis išardymas drąsina mus savo suvokimą traktuoti kaip filtrus, nuspalvinančius mūsų patirtį, o mintis priimti tik kaip mintis, o ne realybės konstantą. Aš kaip kontestas išplečia savasties prasmę. Jei atsikratytumėme savęs suvokimo įpročių, kaip lankstesnis , galėtų papildyti elgesio būdų paletę? Pasiryžimas veikti įkūnija vidines pastangas naujame, išmatuojamame elgesyje, kuris kontrastuoja su ankstesniu, savidestrukciniu elgesiu ir parodo sąmoningai pasirinktą kryptį. Vertybės išryškina kokį turtingesnį ir prasmingesnį gyvenimą galėtumėme gyventi.

Šių šešių procesų sintezė ir sugebėjimas suvokti dabarties akimirką stipriau ir sąmoningiau, pagal situacijos galimybes keičiant savo elgesį taip, kad jis atitiktų apibrėžtas vertybes, ir yra psichologinis lankstumas. Daugėlis tyrimų parodė, kad psichologinis lankstumas yra svarbus terapinis taikinys. Psichologiniai sutrikimai yra susiję su psichologiniu nelankstumu, o psichologinis žydėjimas susijęs su dideliu psichologiniu lankstumu. Daugėlis mokslinių studijų atskleidė, kad terapijos dėka padidėjęs psichologinis lankstumas leidžia prognozuoti pozityvius pokyčius.

Priėmimo ir pasiryžimo terapija (ACT –  liet. vert. “veik” – Acceptance and Commitment Therapy) yra terapijos būdas, didinantis psichologinį lankstumą ir leidžantis pasiekti rezultatų. Nors daugėlis ACT terapijos technikų, ir kiti terapijos būdai dažnai paskatina pacientų psichologinį lankstumą, paciento atsparumas terapinėms pastangoms yra dažnas reiškinys, todėl daugėlis ligonių nusivilia psichoterapijos efektyvumu.

Tikėtina, kad psichedelikų naudojimas leidžia padidinti psichologinį lankstumą greičiau, nei naudojama vien tik psichoterapija, todėl galima pasiekti proveržio ir su tais pacientais, kuriems nesigauna padėti. Didelis psichedelikų potencialas atsiskleidžia tyrimo Psilodep-1 pacientų liudijimuose, kurie palygino psichodelinę patirtį su emociniais amerikietiškais kalneliais, terapija ant steroidų, ir dešimčia terapijos metų per vieną dieną. Nors reikia atlikti daug daugiau tyrimų, šie liudijimai, kartu su ankstyvųjų klinikinių tyrimų duomenimis, suteikia vilties, kad psichedelikai gali padėti didesniam kenčiančių pacientų skaičiui.

Kokybiniai psichologinio lankstumo įrodymai

Kokybiniai duomenys iš Psilodep-1 tyrime dalyvavusių pacientų patvirtina idėją, kad padidejęs psichologinis lankstumas yra svarbus kelias, kuriuo psichedelikų dozavimas gali sukelti teigiamus pokyčius.  Tyrimo metu Rosalind Watts apklausė 20 dalyvavusių pacientų po 6 mėnesių, kad atskleistų jų apibūdintus su gydymu susijusius pasikeitimus. Atsakymų analizė atskleidė dvi dominuojančias temas, kurios išryškėjo procese nuo atsiribojimo (nuo savęs, kitų ir pasaulio) į susijungimą, ir nuo emocinio vengimo į atsivėrimą.

Dalyviai apibūdino psilocibino sesijas kaip išplėstas pamokas, leidžiančias įveikti pasipriešinimą ir priimti ilgai slopintas skausmingas emocijas, tam kad galėtų patirti turtingesnį, prasmingesnį gyvenimą. Psichedelinė sesija leido geriau įsisavinti jų pačių patirtis, susijungti su savimi ir aplinkiniais, tiek psichedelinės kelionės metu, tiek mėnesius po jos.  Nors Psilodep-1 tyrime nebuvo naudojamos su PLM ar ACT susijusios terapinės technikos, dalyvių patirčių panašumas į psichologinį lankstumo modelį kėlė nuostabą.

Tarp Psilodep-1 ir Psilodep-2 tyrimų buvo prieita išvada, kad abi Watts su komanda nustatytos temos gali būti išskaidytos į šešis PLM procesus. Toliau pateikiami keli pacientų liudijimai, kurie labai panašūs į psichologinio lankstumo modelio charakteristikas, todėl juos galima laikyti kokybiniais PLM ryšio su psichedelikais įrodymais. Kiekvienas liudijimas skirstomas į ūmų (patirtą psichedelinės sesijis metu) ir ilgalaikį (besitęsusį po gydymo) poveikį.

Pacientų liudijimai apie priėmimo fazę (išardymas, dabarties akimirka, pasiryžimas)

Sergantieji depresija dažniausiai papuola į psichologinę kilpą: sau vėl ir vėl kartoja tas pačias mintis, dažnai pasižyminčias negatyvumu ir savikritika. Nerimas ir savęs užkalbėjimas yra tam tikras, neefektyvus būdas spręsti savo problemas, kuris užkerta kelią emocijų apdorojimui ir įkalina nerimo ir vengimo žabangose. Psichedelikų dozavimo metu, jei pacientas visiškai atsiduoda ir nesipriešina medžiagų sukeltam poveikiui, narkotikai gali užgožti paciento emocines vengimo strategijas. Įprastos psichologinės grandinės sutrikdomos emociškai intensyvios, nenutrūkstamos, stiprios, jutiminės patirties. Stojama į akistatą su emocijomis, jos juntamos ir apdorojamos. Smegenų aktyvumo tyrimai rodo, kad ūmios reakcijos metu psichedelikai pakeičia smegenų pasyvios veiklos neurologinio tinklo veikimą, paveikdami smegenų centrus, atsakingus už savęs suvokimą, jaudinimasį ir negatyvų užsikalbėjimą (ruminavimą). Pasiekus šią būseną, šis vidinis murmesys, kuris aktualus jaučiantis depresyviai yra kuriam laikui nuslopinamas, ir kai žmogus yra labiau susitelkęs dabarties akimirkai, atsiveria didesnės galimybės pakeisti destruktyvius mąstymo šablonus.

Kognityvinio išardymo pavyzdžiai

Psilodep-1 tyrimo metu, dalis pacientų apibūdino psichedelinės sesijos metu patiriamą “emocinę laisvę ir skaidrumą” . Jie išsivadavo iš psichologinių spąstų, mintys sukosi laisvai, nepriminė negatyvaus užsikalbėjimo (ruminacijos), ir nesikartojo. Daugėliui dalyvių dvasinio skaidrumo pojūtis, galimybė atsikratyti neigiamų minčių ir dvasinė laisvė truko kelis mėnesius. Pacientų patyrę kognityvinių išardymą (defuziją) teiigė:

Betoninis paltas, vilkimas kiekvieną dieną buvo padėtas į šalį: tu vis dar galvoji ir jauti, bet gali matyti ir jausti dalykus daug aiškiau, nes nesi juose panardintas. Jausmas išliko pakankamai ilgai – paltas nusimovė (ilgalaikis poveikis).

Vienas pacientų lygino patirtį su meditacija: jos metu mintys buvo suvokiamos tik kaip mintys, o ne realybė, taip atsirado daugiau erdvės patirčiai:

Gilios meditacijos metu, kuri man nepavyksta dažnai, pasiekiama būsena, kuri daugeliu aspektu primena psilocibino poveikį. Erdvumo pojūtis, suvokimas, kad tai ką laikome nepajudinamu ir nuo ko neįmanoma pabėgti, dažnai tėra mūsų mąstymo būdas o ne realybė. (Ūmus poveikis)

Susitelkimo į dabarties akimirką pavyzdžiai

Kai kurie dalyviai teigė, kad jaučiasi, lyg depresija juos įkalintų jų pačių galvose, todėl jautėsi tarsi atskirti nuo savo jausmų ir kūno. Psilocibinas padėjo šiems pacientams išsilaisvinti iš minčių kalejimo, jausti kūniškumą, jausiminę gyvastį, būti čia ir dabar, sesijos metu ir po jos.

Jaučiausi tvirčiau ant žemės, ramesnis. Mano įprasta būklė yra visiškai priešinga sąmoningam susitelkimui – mano mintys kažkur skrajoja. Dažniausiai esu kažkur toli nuo dabarties akimirkos. Buvau tikrai čia, susijungęs. (Ilgalaikis poveikis)

Kai kurie dalyviai pažymėjo, kad kad jų jutiminės patirtys buvo sustiprintos savaitėms ar mėnesiams po psichedelinės sesijos.

Man nuo akių nukrito šydas, dalykai tapo aiškūs, švytintys, šviesūs. Aš pažvelgiau į augalus ir jutau jų grožį. Aš vis dar galiu žiūrėti į savo orchidėjas ir tai patirti: tai vienintelis dalykas, kuris išliko. (Ilgalaikis poveikis)

PRIĖMIMO IR PASIRYŽIMO pavyzdžiai

Pacientai dažnai patyrė jausmus, esančius už jiems įprastos paletės ribų, ir jie dažnai buvo pribloškiantys. Tuo pat metu jie jautė, kad yra akistatoje su sunkiomis patirtimis ir “susitinka su savo demonais.” Dažnai tie jausmai buvo apibūdinami kaip ilgai slopintos traumuojančios patirtys, kurias, psichedelinės kelionės metu galėjo pilnai įsisavinti ir integruoti:

Iš pradžių jaučiau, kad desperatiškai noriu pabėgti, tada apėmė epifanija, prasiveržiau ir pasijutau patogiai, mano kūnas atsipalaidavo ir tiesiog užmigau. Priėjau išvados, kad patyriau kažką svarbaus: aš drebėjau, tada viską priėmiau ir mano kūnas atsipalaidavo. Kai pabudau, pajutau ne laipsniškus pokyčius, tai buvo didžiulis akimirksnio šuolis link normalaus gyvenimo. (Ilgalaikis poveikis)

Atrodo, kad pacientai daug atviriau susiliejo su savo emocinėmis patirtimis ir parodė pasiryžimą stoti akistaton su negatyviomis emocijomis, prisėdo su jomis pabendrauti ir leido išeiti, vietoje to kad vengtų:

Aš daug verkiau, verkiau su palengvėjimu, vizijomis, atsiminimais kurie mane aplankė buvo ilgai užgniaužti ir man teko su jais susidurti… Buvo puiku juos pagaliau paleisti, nuostabiai išsivaliau.  (Ilgalaikis poveikis)

Aš supratau, kad pykdavau, nes jaučiau nerimą, dabar galiu sau leisti nerimauti, galiu jausti nerimą  ir jis mane paliks, neprivalau nuo jo bėgti (Ilgalaikis poveikis)

Pamačiau negatyvius savo gyvenimo šablonus: jei atsitinkdavo kažkas blogo, aš tai paslėpdavau tolimoje savo sąmonės kertelėje. Tada aš leidau sau patirti viską – net jei tai ir liūdna. Dabar žinau kaip dirbti su savo jausmais, o ne užspausti juos. (Ilgalaikis poveikis)

Pacientų liudijimai apie prisijungimo fazę

Daugėlis pacientų pasakojo apie platesnę jausmų paletę po psichedelikų naudojimo. Kai kuriems jie padėjo save suvokti pozityviau, bendrauti su dalimi savęs kaip mokytojas ir remėjas, patirti susiliejimą su pasauliu, su kitais arba su gamta. Kiti patyrė vertybių pasikeitimą, pasidarė artimesni savo šeimai ir draugams, ar net nepažįstamiems. Po gydymo atsirado nauji veikimo būdai, sugrįžimas prie anksčiau vertintų veiklų, arba stiprūs gyvenimo būdo pasikeitimai.

AŠ KAIP KONTEKSTAS pavyzdžiai

Daug dalyvių liudijo pasikeitimus savęs suvokime, ypač prieš tai netyrinėtų savo asmenybės dalių pripažinimą. Panašu, kad daugėlis pacientų sugebėjo peržengti sau įprastą, konceptualizuotą savęs matymą ir pažvelgti į save iš kitokių perspektyvų: kaip stebėtojas, mokytojas, išminčius, mylintysis ir užjaučiantysis. Kai kurie dalyviai be pastangų prisilietė prie išsiplėtusios savasties, kuri su jais kalbėjo atsipalaidavusi, įkepiančiai, išmintingai, mylėdama. Kai kuriems šis pokalbis atrodė labiau užjaučiantis, kontrastuojantis su vidiniu pokalbiu, būdingu depresijai:

Susitikau su būtybe, su stipriu jausmu, kuris buvo aš pats, sakantis man, kad viskas gerai, kad neturėčiau jaudintis dėl visko, ką padariau. Pajutau sau švelnumą. Patirtis sukėlė tikros užuojautos jausmą, kurio niekada nejaučiau.  (Ūmus poveikis)

Išsiplėtęs savęs suvokimas suteikė naujo pasitikėjimo, tikrumo jausmą, kad manimi rūpinamasi, mylimas, ir esu remiamas: jausmą, kad šalia yra kažkas dieviško, švento. Tai yra tikra ir manyje. (Ūmus poveikis)

Jaučiausi, tarsi mano psichoterapeutas būtų manyje  (ilgalaikis poveikis)

Kai kurie dalyviai teigė, kad jautėsi, lyg pastovūs stebėtojai, stebintys savo paties patirtį.

Aš buvau užsimerkęs; nejutau, kad stebėtojas keičia stebimąją dalį manęs, kad ir kas sudarytų žmmogų, vis dar buvau čia.

Kiti jautė susiliejimą su aplinkiniais ir gamta net kelis mėnesius po terapijos

Jaučiausi lyg saulė, mirganti pro lapus. Aš buvau gamta. (Ilgalaikis poveikis)

Žengęs atgal pamačiau platesnį horizontą. Tai man leido įvertinti, kad pasaulis yra didelė vieta, ir kad jame vyksta daug daugiau, nei nereikšmingi dalykai mano galvoje (Ilgalaikis poveikis)

Aš buvau viskas, vienybėje, vienas gyvenimas su 6 milijardais veidų. Aš prašiau meilės ir ją dalinau, plaukiojau jūroje o jūra buvau aš. (Ūmūs poveikis)

Dabar atsirado stiprus jausmas, kad visi esame vienoje valtyje: mažiau neramu (Ilgalaikis poveikis)

Vertybių pavyzdžiai

Pacientai, vidutiniškai 18 metų kentėję nuo depresijos, manę, kad gyvenime yra mažai prasmės ar malonumo, apibūdino spontaniškai ir staigiai supratę gyvenimo pamokas: tai, kas iš tiesų svarbu – jie pajuto meilę ir prisirišimą suprastiems dalykams.

Tarsi kažkas būtų įjungės šviesą tamsiame name, aš vėl galėjau matyti savo gyvenimą, ir aš turėjau viltį, buvau kupinas entuziazmo, manyje vėl ruseno gyvybė (Ūmus poveikis).