Psichoterapeutės požiūris. Ką veikti su psichodeliniais narkotikais

Autorius: Jane Garnett

Vėluodamas 20 minučių, Matas (vardas pakeistas) įsiveržia į mano kabinetą ir išsidrėbia ant sofos, tarsi Froido mokyklos profesionalas ir feispalmina (uždengia savo veidą delnais). Jis yra žinomas Niujorke sveikatingumo inovatorius, radęs mane kryžkelėje tarp Burning Man – Degančio Žmogaus festivalio ir augalinės medicinos bendruomenių – iš ten pas mane ateina dauguma klientų. Šią nišą atradau natūraliai ir neišvengiamai; dirbau kaip privati santuokos konsultantė ir šeimos terapeutė paskutinius 13 metų, iš kurių dešimtmetį paraleliai dalyvavau savo asmeninėje tyrimų kelionėje kaip festivalio dalyvė ir psichonautė (sąmonės jureivė).

“Kvailystė. Kvailystė. Kvailystė.”,- dejuoja Matas.

“Kas?”,- paklausiu aš.

“Aš atėjau pas tave pakalbėti apie psichodelikus, bet dabar žinai mano purviną paslaptį. Negaliu patikėti, kad užsukau šiandien. Aš net nemiegojau. Supistas kokainas.”

Matas atėjo pas mane pakalbėti apie jo Ibogaino patirtį – tai natūralaus psichoaktyvus vaistas, išgaunamas iš vakarų Afrikos Ibogos krūmo, vis dažniau naudojamas gydyti priklausomybėms nuo narkotikų. Aiškiai ibogainas jam nepadėjo, ir man iš tiesų panašu, kad jis šiek tiek apsvaigęs nuo kokaino. Kadangi jis apsinešęs, jį gydyti nebūtų etiška. Tačiau šiuo metu kiti dalykai svarbesni: gėdos spiralė, į kurią jis papuolė, 20 minučių vėlavimas į 50 minučių sesiją ir faktas, kad negalėčiau jo didelio kūno nustumti nuo mano sofos, net jei pabandyčiau.

Visų pirma, mane kamuoja universalesnis klausimas: kai vis daugiau žmonių griebiasi psichodelikų padedamos terapijos, kodėl tiek daug jų pamiršta būtinus žingsnius, skirtus apdoroti patirtį? Šie žingsniai, žinomi kaip psichodelikų integracija, yra būdas, kuriuo mes metabolizuojame paranormalų psichodelikų fenomeną, kurį patyrėme tripindami, ir grįžtame į savo normalų gyvenimą. Integracija užima laiko ir gali būti akmenuota. Senos traumos gali lįsti į dienos šviesą valandas, o gal net dienas po psichodelinės kelionės; mes galime būti staiga užlieti neįgyvendintais lūkesčiais arba skausmu, kuris rodėsi liko praeityje.

Šitą aš žinau iš savo patirties. Ajavaska padėjo man pasidaryti geresne mama, geresne buvusia žmona ir geresne terapeute. Ši medicina priminė man atjautos galią ir kaip ją kultivuoti. Iboga, vaistinis augalas kilęs iš Gabono, parodė man mano pačios tamsą ir sujungė mane su kūrybingumu. Psilocibinas suteikė gylio ir perspektyvos mano meditacijos praktikoms. Aš vis dar apdoroju mano vienintelę LSD patirtį, kuri įvyko prieš metus. Aš žinau, kad be tinkamų vietoje esančių resursų, jiems padėti po patirties, žmonės dažnai vargsta susiedami gyvenimą keičiančią patirtį su jų gyvenimais. Didelė praraja slypi tarp to, ką mes psichodelikų dėka pamatome ir ką mes nuveikiame su įžvelgtais dalykais. Įžvelk skirtumą, kaip sakoma Londone, iš kurio esu kilusi.

Psichodelikai plinta tiek terapinėje aplinkoje, tiek už jos ribų: jie jau seniai peržengė hipišką “prisijunk ir iškrisk” ir vis greičiau tampa psichinės sveikatos gydymo priemone. Kaip teigia MAPS tinklapis, “Su abiejų,  MDMA ir psilocibino atėjimu į tradicinę mediciną ir ne vieno lyderiaujančio universiteto įsteigtais psichodelinių tyrimų centrais, pastarieji 10 metų buvo didžiulis proveržis.” Psichodelinės sveikatos sprendimus aptaria Michael Pollan bestseleris “Kaip pakeisti protą”, Gwyneth Paltrow laida “The Goop Lab” ir Anderson Cooper CNN laidos segmentas apie Johns Hopkins universiteto  psilocibino taikymo psichinėje sveikatoje, studijas.

Scientific American atliktas tyrimas rodo 223% LSD vartojimo padidėjimą tarp 35-39 metų amerikiečių tarp 2015 ir 2018. Šie augantys skaičiai tik patvirtina tai, ką aš matau savo psichoterapijos praktikoje Los Andžele: didžiulį žmonių, naudojančių psichodelikus terapiniais tikslais, antplūdį. Per daug jų, mano manymu, ieško pagalbos praėjus savaitei ar net mėnesiui po gyvenimą keičiančios Ajavaskos, Ibogaino ar psilocibino patirties. Tai man kelia vis didesnį susirūpinimą. Tiek daug pacientų patiria sunkumų.

Terapinė psichodelinė kelionė gali sukelti dramatiškus pokyčius – čia yra esmė. Žmonės atsikrato priklausomybių, išsigydo traumas ir pataiso savo santykius iš karto po psichodelinės patirties. Tačiau bėgant laikui, daugelis įstringa, nusivylia, sutrinka, praranda stabilumą. Pats geriausias psichodelikų aspektas gali tapti blogiausiu: jie greitai pašalina gynybinius mechanizmus. Pasibaigus psichodelinei patirčiai, žmonės dažnai imasi gyvenimą keičiančių sprendimų – skiriasi su savo sutuoktiniais, meta darbus arba susilaukia vaikų. Daugelis žmonių nesigaili tų sprendimų, tačiau neišvengiamai, praėjus laikui, kai kurie nusivilia.

Tai mane sugrąžina prie Mato, sveikatingumo verslininko, kuris negali sustoti šniaukštęs kokaino. “Ką ibogainas tau parodė apie tave?”, klausiu jo. Laikomas psichodelikų seneliu (Ajavaska – senelė), Iboga yra tradicinė Afrikoje augančio krūmo šaknies žievė, kuri naudojant nedidelėmis dozėmis leidžia išlaikyti budrumą medžiojant, o didesnėmis gali sukelti patirtis, artimas mirčiai, siekiant dvasinio nušvitimo. Ji naudojama legaliai, Meksikos blaivybės klinikose ir yra vienas galigiausių pasaulyje priklausomybės nutraukimo būdų. Ji padėjo Matui atsisakyti kokaino keletą kartų, tačiau jis nedalyvavo po sesijos sekusiose programose, kuriose įtraukta terapija ir psichologinė parama, todėl jo abstinencija nutrūko. Jis vėl planavo imtis ibogaino, tačiau pasak jo, prieš kelias savaites jis sužinojo, kad jam gręsia infarktas, todėl tokia terapija gali būti nesaugi.

Mano pačios 48 valandų ibogaino patirtis buvo kankinimosi ir supratimo kokteilis. Aš iš naujo išgyvenau vaikystės šešėlius, neapykantą, pyktį dėl tėvų skyrybų ir tėvo priklausomybių – bjaurias mano vaikystės emocijas, kurios mane išmokė slėptis. Ibogainas atskleidė mano skilimą į dvi dalis: viena jų buvo tame pačiame su mano gyvenimu, o kita – norėjo šokti iš jo. Tai buvo labiausiai konfrontacinė mano psichodelinė patirtis – žiauriai trikdanti, varginanti, kelianti pykinimą ir pilna traumų, su kuriomis negalėjau eiti į akistatą nepaisant metų, praleistų terapijoje. Kai ibogaino poveikis baigėsi, buvau pripildyta dėkingumu, kadangi man buvo suteiktas leidimas pabėgti iš senų mano šeimos istorijų ir perrašyti savo ateitį.

 

„Galime atverti savo širdis, tapti bendruomenės dalimi, nuplėšti mūsų žlungančios civilizacijos šydą, tačiau tikras darbas prasideda tik grįžus namo: turime patirtį integruoti“

Patirtis mane išmokė ką daryti po psichodelinės kelionės ir esu privigelijuota veikti. Turiu pakankamai resursų, kad gaučiau terapijos, masažo paslaugas ar meditacijos retritą. Aš žinau kaip, ir esu tinkamai išsilavinusi, kad toliau tyrinėčiau. Aš galėjau susipažinti su aštriausiai mąstančiais psichodelikų bendruomenės nariais konferencijose, pokalbiuose ar skaitydama (ne tai, kad dėl to sumažėja turbulencija). Net jei užtenka materialių resursų ir laiko apdoroti patirtis, daugelis mūsų neturime bendruomeninių genčių modelių. Augalinės medicinos ratuose Jungtinėse Valstijose, ceremoniškoje aplinkoje, mes gauname užuominas, kaip galėtų atrodyti gyvenimas. Galime atverti savo širdis, tapti bendruomenės dalimi, nuplėšti mūsų žlungančios civilizacijos šydą, tačiau tikras darbas prasideda tik grįžus namo: turime patirtį integruoti.

Aš sudariau Mato gydymo planą, kuriame nėra Ibogos. Tam, kad mestų kokainą ir surastų sveikesnius darbo su savimi mechanizmus, jis turėtų įstoti į blaivybės programą arba prašyti psichinės sveikatos specialistų komandos padėti jam išlikti blaiviam. Sunkiausia dalis yra tai, kad Matas turi pasiryžti blaivybei, net jei niekas negali garantuoti sėkmės.

Psichodelikai yra nepaprastai naudingi apeinant mūsų gynybinius šarvus ir jie suteikia tokį suvokimo paprastumą, kurio suaugę paprastai nesugeba pasiekti. Šiuo požiūriu jie yra galingesni, nei geriausi terapeutai. Bet kai poveikis nuslopsta, tenka tvarkytis ne tik su tuo, kas iškilo į paviršių, bet ir su likusiu gyvenimu: pareigomis ir fiziologiniais poreikiais. Kaip ant savo knygos viršelio parašė budizmo praktikuotojas ir atidos (mindfulness) ekspertas Jack Kornfield, “Po ekstazės ateina laikas skalbtis”, o Mato atveju skalbimasis yra reabilitacijos klinika.

Visiems, kas yra psichodelinio gydymosi naujokai, aš patariu sukurti integracijos planą dar prieš psichodelinę kelionę. Lengviausiai galvoti apie tris kategorijas: nusiteikimas, aplinka ir parama.

Nusiteikimas

Tinkamas nusiteikimas yra svarbus. Pozityvios ir aiškios intencijos paruošimas yra svarbus. Tai padeda tapti labiau pasirengusiu psichodelinės kelionės keliautoju, suteikia daugiau prasmės ir sukuria namų bazę, į kurią galima grįžti – tai gali būti kokia nors mantra, arba vedantysis klausimas. Muzika irgi vaidina didelį vaidmenį. Jei renkatės muziką patys, naudokite tokią, kuri virpina širdį ir atpalaiduoja nervų sistemą.

Aplinka

Labai svarbu su kuo ir kur gaunate savo psichodelinę patirtį. Išsirinkite vietą, kuri jums atrodo saugi ir tyli, su kuria, idealiu atveju jaučiate emocinį ryšį. Jei jūs esate jautrūs aplinkinių energijai, nevartokite psichodelikų didesnėse grupėse. Buvimas arti gamtos gali labai padėti, net jei ta gamta tėra augalas ar medis. Jei tai darysite toli nuo namų, įsitikinkite, kad turite aiškų planą kaip ten nuvykti ir grįžti (savaime aišku, plane vairavimas neturi būti numatytas).

Parama

Išsiaiškinkite viską apie terapeutą ar šamaną, kuris bus jūsų gidu. Įsitikinkite, kad jus abiejose realybės pusėse prižiūrės geras draugas, arba jūsų gyvenimo išminties mokytojas. Visada naudinga turėti kažką su kitokiu požiūriu ir nelaikyti jūsų terapeuto ar šamano vieninteliais patarimų ar autoriteto šaltiniais. Įsitikinkite, kad esate numatę pasibaigus psichodelinei patirčiai pabendrauti su psichologu. Dokumentavimas, meditacija ir laikas gamtoje padeda apdoroti psichodelines įžvalgas it leidžia sustiprėti naujiems neuronų tinklams.

 

„Psichodelinė sesija yra kaip kelionė, ji reikalauja pasiruošimo ir laiko tinkamai suvirškinti“

Svarbiausia, nepulkite priiminėti dižiulių sprendimų po gyvenimą keičiančios patirties. Psichodelinė sesija yra kaip kelionė, ji reikalauja pasiruošimo ir laiko ją tinkamai suvirškinti.

Susiję įrašai

Navigacija psichodelinės savigydos minų lauke

Eksperimentinė terapija depresijai gydyti jau pasiekiama

You may also like