26th spalio 2022

Kanapės. Rizika ir nauda

Žmonės naudoja kanapes ne tam, kad apsinešti, o tam, kad pasiektų jiems patinkančias sąmonės būsenas; tad viešoje erdvėje mėgstamas žodis “svaiginimasis” nėra tikslus.
Kita vertus, dažnai girdime, kad kanapės yra ne narkotikas, o vaistas. Tai panašu į tiesą, bet tiesa ir tai, kad vaistai yra pavojingi. Ypač, jei jie nelegalūs. Vaistais irgi galima piktnaudžiauti, ypač, jei jie teikia malonumą. Tarptautiniais susitarimais politikai draudžia būtent tas psichoaktyvias medžiagas, kurios teikia malonumą, nepriklausomai nuo jų vaistinių savybių, dažnai nepriklausomai ir nuo jų keliamų rizikų.

Kanabinoidai, kanapės ir pogrindis

Kita vertus, kanapių entuziastų skambūs šūkiai gali sukurti klaidingą įspūdį, kad visos kanapės yra sveikos visiems. Kanapių saugumo lyginimas su alkoholio saugumu nėra puikus argumentas kanapių naudai, nes alkoholis yra labai nesaugus, nors ir legalus. Vadovaujantis Davit Nutt psichoaktyvių medžiagų saugumo skale, galima teigti, kad kanapės yra vidutiniškai saugios (arba vidutiniškai rizikingos). Geriausias būdas išvengti politikų mėgstamų represijų prieš kanapių vartotojus, yra kurti kanapių vartojimo kultūrą, kurioje 4:20 PM reikštų tik laiką.

Kanabinoidų vartojimo būdas juos rūkant ar garinant kelia panašias rizikas plaučiams kaip ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas tokiu būdu, nors lyginant su cigaretėmis, kancerogeninių medžiagų tikrai suvartojima mažiau. Tyrimų, kuriuose ieškota tiesioginio ryšio tarp kanapių rūkymo ir vėžio tikimybės, rezultatai prieštaringi – kai kuriuose rasta įrodymų, kad ryšys yra, o kiti duomenys rodo, kad ryšio beveik nėra.

Epidemiologiniai tyrimai atskleidžia, kad daugelis su kanapėmis susijusių sveikatos problemų atsiranda dėl kanapės draudimo, o ne dėl jos savybių. Augalo kriminalizavimas sukuria nelegalią ir nekontroliuojamą kanapių industriją, kurioje vartotojai priima neinformuotus vartojimo sprendimus, nenutuokdami apie juodoje rinkoje pirktos kanapės savybes, o blogesniu atveju, įsigyja sintetiniais kanabinoidais purkštus augalus, kurių naudojimo pasekmės gali būti ypač skaudžios.

Nors kanapės augale randama 80-100 skirtingų kanabinoidų, ir bent 300 kitų cheminių junginių, diskutuojant apie kanapių poveikį psichikai ir sveikatai, paprastai aptarinėjame du svarbiausius kanabinoidus: Δ9 – tetrahidro kanabinolį (THC), kuris didžiąja dalimi ir atsakingas už kanapės psichoaktyvų poveikį ir kanabidiolį (CBD).

Didelio sisteminio tyrimo, publikuoto The Lancet duomenimis, didesnio stiprumo (didesnės THC koncentracijos) vartojimas yra susijęs su didesne psichozės ir priklausomybės rizika, tačiau didžiausią riziką kelia būtent ankstyvas kanapių vartojimas, dar nesulaukus neurologinės brandos – 25-erių. Kitos didelės rizikos susijusios su nekontroliuojama kanapių prekyba ir teisine sistema, taip pat objektyvios informacijos apie kanapių poveikį sveikatai trūkumu.

Per pastaruosius dešimtmečius dėl sąmoningos pogrindyje auginamos kanapės selekcijos, vidutinis juodoje rinkoje atsirandančio augalo stiprumas (THC koncentracija) padidėjo nuo maždaug 4% devintajame dešimtmetyje iki vidutiniškai 15% šiandien. Nelegalių kanapių augintojams neapsimoka platinti silpnų rūšių. Šalyse, kuriose kanapės legalios, galima rinktis iš daugelio kanapių rūšių, kurių cheminė sudėtis yra kontroliuojama, todėl atliekant informuotus augalo vartojimo sprendimus, kanapės kelia mažesnę riziką.

Geriausias būdas valdyti kanapių vartojimo rizikos ir naudos santykį yra suprasti jų poveikį organizme. Nors dviejų pagrindinių fitokanabinoidų (graik. phyte – kilęs iš augalų) molekulės panašios, jų poveikis ir keliama rizika skiriasi smarkiai.

THC, CBD, AEA, 2-AG, CB-1, CB-2

THC arba CBD patekus į kūną, šie fitokanabinoidai jungiasi prie kanabinoidinių receptorių naudami tą pačią endokanabinoidinę sistemą, kurią naudoja mūsų kūne natūraliai gaminami kanabinoidai, tačiau THC tai daro šimtus kartų stipriau, todėl kūne esantys endokanabinoidai (natūraliai gaminamos medžiagos) yra nukonkuruojamos – jie netenka prieigos prie kanabinoidinių receptorių. CBD veikia kaip atvirkštinis agonistas ir neigiamas alosterinis šių receptorių moduliatorius. Tai reiškia, kad jis jungiasi prie tų pačių receptorių kaip ir THC, bet sukelia atvirkštinį poveikį, taip pat švelnindamas THC poveikį jiems.

Yra du gerai apibūdinti kanabinoidų receptoriai, pasižymintys skirtingomis fiziologinėmis savybėmis. CB1 receptoriai lemia didžiąją dalį psichoaktyvaus kanabinoidų poveikio ir didžiausias jų kiekis yra smegenyse, o CB2 receptoriai daugiausiai randami kūno audiniuose ir dalyvauja uždegimų slopinime ir imuninėje sistemoje. CB2 receptorių yra ir smegenyse, kur jie pasidaro jautresni esant uždegimo sąlygomis.

Kaip ir daugelio kitų psichoaktyvių medžiagų atvejų, augale randamos molekulės mus veikia dėl panašumo į kūne natūraliai gaminamus neurotransmiterius (neuronų komunikaciją įgalinančius cheminius junginius), šiuo atveju jos panašios į endokanabinoidus (endo – graik. vidinis) mūsų organizme.

Pagrindiniai natūralūs kūne gaminami kanabinoidai yra anandamidas (AEA) ir arachidoilglicerolis (2-AG). Kuo jie svarbūs?

Mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp geno varianto (rs324420), turinčio įtakos AEA kiekiui organizme, ir laimės lygio. Leideno universiteto Nyderlanduose mokslininkai parodė, kad anandamidas – natūralus smegenų gaminamas kanabinoidas – gali padėti žmonėms pamiršti traumuojančius prisiminimus ir sumažinti streso lygį.

Anandamidas gali prisijungti prie mūsų organizmo kanabinoidų receptorių, nors tai labai trapi medžiaga, kuri labai greitai suyra. Anandamidas sintetinamas smegenų srityse, kuriose valdomi atmintis, motyvacija, aukštesni kognityviniai procesai ir judesių kontrolė. Taip jis daro įtaką tokioms neurofiziologinėms sistemoms kaip skausmas, apetito reguliavimas, malonumas ir psichologinis atlygis.

Anandamidas ir CB1 receptoriai atlieka esminį vaidmenį moters ovuliacijoje. Įrodyta, kad sėkmingai ovuliacijai reikalingas didelis anandamido kiekis. Tas pats tyrimas taip pat parodė, kad anandamido lygis yra aukštas 4-ąją ir 5-ąją nėštumo savaitę, o 6-ąją nėštumo savaitę anandamido lygis sumažėja iki žemesnio. Skirtingo laipsnio AEA koncentracija yra labai svarbi reprodukciniam ciklui ir teisingam vaisiaus vystymuisi pirmosiomis nėštumo savaitėmis.

Kitas svarbus endokanabinoidas 2-AG dalyvauja įvairiose (pato)fiziologinėse funkcijose, pavyzdžiui, emocijų, pažinimo, energijos pusiausvyros, skausmo pojūčio ir neurouždegimuose. 2-AG kiekio sumažinimas gali būti naudingas gydant metabolinį sindromą, priklausomybę ir neurouždegiminius sutrikimus, o 2-AG kiekio padidinimas mažina neurouždegimą, su nerimu susijusį elgesį bei abstinencijos simptomus. Tačiau dėl jo svarbaus vaidmens daugelyje fiziologinių kelių, 2-AG kiekio reguliavimas kelia nepageidaujamo poveikio organizmui riziką.

Tiek AEA tiek 2-AG endokanabinoidus paleidžia neuronai, kuriuos galima skirstyti į priešsinapsinius ir posinapsinius. Priešsinapsiniuose neuronuose yra nedidelės pūslelės, pilnos neurotransmiterių, kurie, neuronui gavus elektrinį signalą išspjauna neurotransmiterį į tarpą tarp priešsinapsinio ir posinapsinio neuronų, vadinamą sinapse.

Neurotransmiteriai čiuožia sinapse ir kai kurie jų prisijungia prie posinapsinio neurono receptoriaus. Priklausomai nuo neurono ar prie neurono prisijungusio neurotransmiterio tipo, neuronas, prie kurio buvo prisijungta irgi išleis neurotransmiterius, arba nurims.

Endokanabinoidai, priešingai nei dauguma neurotransmiterių (tokių, kaip domapinas, serotoninas ar noradrenalinas), paleidžiami iš posinapsinio neurono atgal link priešsinapisnio neurono. Jie prisijungia prie priešsinapsinio neurono ir pakeičia tikimybę, kad šis išleis kokį nors neurotransmiterį. Endokanabinoidus galima suvokti kaip mūsų neuronų komunikacijos sistemos reguliuotojus.

Jie taip pat sutvirtina priešsinapsinio ir posinapsinio neurono ryšius ilgalaikės potenciacijos procesu, arba juos susilpnina. Taip padidinama arba sumažinama neuronų tarpusavio komunikacijos tikimybė. Ilgalaikė potenciacija yra vienas iš galimų atminties saugojimo smegenų hipokampe ir smegenų žievėje mechanizmų.

Rūkomos kanapės patenka į kraujotaką labai greitai. Per 30 sekundžių kanabinoidai pasiekia smegenis. Koncentracija kraujyje pasiekia pika per 30-60 min. Kanabinoidai puikiai tirpsta riebaluose, todėl jie lengvai prasiskverbia pro neuronus supančius riebalus, kur ima keisti jų tarpusavio komunikaciją.

CBD ir THC jungiasi prie CB1 ir CB2 receptorių skirtingu stiprumu, palikdami endokanabinoidus, kurių poveikis receptoriams daug subtilesnis, be darbo.

Kanapių poveikis kūnui ir protui

Manoma, kad Sativa rūšis kuriuose dominuoja THC labiau stimuliuoja, o Indica, kuriuose dominuoja CBD, pasižymi labiau slopinančiu poveikiu. Tiesa, tiek Sativa tiek Indica (taip pat Ruderalis) rūšies kanapes galima skirsyti į skirtingus chemotipus, kurie nurodo THC koncentracijas kanapėje, o kartais ir kitų organinių junginių kiekius. Daugelis kanapių pramonės atstovų dėl painavos atsisakė pavadinimų Indica ar Sativa ir pradėjo klasifikuoti kanapes sudėtingiau. Kaip bebūtų, visuomenėje šie pavadinimai dar populiarūs.

Dauguma Sativa rūšies kanapių stimuliuoja ir padeda sutelkti dėmesį dėl CB-1 receptorių prefrontalinėje žievėje, kurie veikia kaip evoliucinio išgyvenimo mechanizmo modulatorius: slopina smegenų baimės sistemą, kuri pastoviai vertina grėsmės lygį ir nustato kūno reakciją į ją. Kanabinoidai, prisijungę prie receptorių prefrontalinėje žievėje mažina smegenų baimės centro – amygdalos aktyvumą. Prefrontalinėje žievėje jie skatina neuronų aktyvumą, o amygdaloje jį slopina. Būtent todėl daliai žmonių ši kanapių rūšis padeda susikaupti ir padidina produktyvumą.

Tam tikriems žmonėms, priklausomai nuo dozės ir neuropsichologinio portreto, nepriklausomai nuo to, augale dominuoja CBD ar THC, kanapė gali sukelti intensyvų nerimą ir paranoją, kurių atsiradimo tikimybę sunku nuspėti. Lengva nuspėti tai, kad tos pačios rūšies kanapė, kartą sukėlusi nerimo priepuolį, jį sukels ir vėl.

Net ir daug CBD turinčios kanapių rūšys mažina hipokampo – smegenų dalies atsakingos už atmintį aktyvumą, todėl pernelyg dažnai vartojant nukenčia trumpalaikė atmintis, o naudojant kasdien, ir ilgalaikė.

Indica rūšys sumažina prefrontalinės žievės aktyvumą, todėl susikaupti tampa sunkiau. Dėl šios priežasties šios kanapės dažniausiai vartojamos poilsiui ir atsipalaidavimui.

Visos kanapių rūšys mažina aktyvumą galvos smegenų pamato mazguose (smegenų dalys susijusi su veiksmų planavimų arba jų sulaikymu) ir smegenėlėse (susijusios su pusiausvyra ir motorikos planavimu). Dėl šių priežasčių augalo vartojimas sumažina fizinį mobilumą. Kadangi kalbėjimas irgi yra kūno judėjimo forma, ilgalaikis reguliarus kanapių (su didele THC koncentracija) naudojimas pakeičia kalbos manierą – prarandama kalbos raiška ir intensyvumas, taip pat balsių akcentai, dažnai pasikeičia ir juoko būdas. Dėl CB1 ir CB2 receptorių burnoje ir akyse sutrinka drėkinimas, todėl akys gali parausti, o burna išdžiūti.

Tam tikros kanapių rūšys didina apetitą dėl didelės CB1 receptorių koncentracijos smegenų pagumburyje, aktyvuodamos kognityvinius mechanizmus susijusius su maisto skonio lūkesčiais ir maisto laukimu. THC ir CBD gali įtakoti cukraus lygį kraujyje, kurio padidėjimas gali suaktyvinti skrandyje esančius neuronus. Dėl šios savybės kanabinoidai tiriami mitybos sutrikimų gydymui.

Vieno tyrimo metu CBD nepagerino cukraus ir lipidų lygio 2 tipo diabetu sergančių žmonių kraujyje, tačiau farmakologinė THC atmaina pagerino. CBD mažino atsparumą insulinui ir didino žarnyno hormonų kiekį. CBD, kaip CB1 receptorių antagonistas (juos blokuoja), gali sumažinti apetitą ir taip kontroliuoti nutukimą. Be to, stimuliuojant CB2 receptorius, mažėja uždegimas ir maisto suvartojimas, o tai gali padėti sumažinti nutukimą.

Mažiausiai penki ar šeši tyrimai rodo, kad tarp rekreacinių kanapių vartotojų, sergančių 1 tipo diabetu, didėja diabetinės ketoacidozės rizika. Diabetinė ketoacidozė pasireiškia, kai organizme susidaro per daug ketonų; dėl to kraujas tampa rūgštus, o tai gali būti gyvybei pavojinga 1 tipo diabeto komplikacija. Jei vartojate rekreacines kanapes, turėtumėte žinoti apie šią riziką ir dažniau tikrinti cukraus ir ketonų kiekį kraujyje.

Dėl kanabinoidinių receptorių gausos parasimpatinėje nervų sistemoje, kanapės (ypač prisodrintos THC) gali sumažinti skausmą, o kartais nukreipti nuo jo dėmesį į kitus pojūčius. Dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių, kanapėse esantis CBD gali padėti gydyti lėtinį skausmą.

Dalis žmonių kanapes naudoja kūrybingumui padidinti. Mokslas dažnai kūrybingumą apibūdina kaip spontanišką (pvz smegenų audra) arba sklandų, orientuotą į tikslą (chaotiškų faktų ar idėjų sulipdymas į sistemą). Sėkmingoms inovacijoms reikia abiejų procesų.

Su kūrybingumu smarkiai susijęs neurotransmiteris vadinamas dopaminu. Su juo susijusios ir daugelis psichikos ligų, tokių kaip šizofrenija. Galbūt šizofreniją galima būtų pavadinti per didelio kūrybingumo liga.

Kai dopamino lygis yra aukštas, paprastai žmonės pasižymi aukštu spontaniško kūrybingumo lygiu. Kai dopamino lygis per aukštas, spontaniškas kūrybiškumas sumažėja. Kai aukštas dopamino lygis, į tikslą orientuotas kūrybiškumas nėra labai tikėtinas, tačiau jo tikimybė padidėja, kai dopamino lygis sumažėja: tada naudojamas kritinis mąstymas, kurio metu idėjos filtruojamos.

Kanapės ūmiai padidina dopamino perdavimą tam tikrose smegenų srityse, todėl gali padidinti kūrybiškumą. Kanapių naudotojai pasižymi didesniu atvirumu patirčiai ir ne poveikio metu, todėl jų spontaniško kūrybingumo gebėjimai yra ir šiaip geresni. Nors popkultūroje kartojama, kad kanapės didina kūrybiškumą ir plečia sąmonę, visai gali būti, kad čia nėra priežastingumo ryšio, nes kanapes renkasi naudoti jau kūrybingesni ir atviresni patirčiai žmonės, kurių kūrybinius procesus kanapės ir palengvina.

Kūrybingumą gali didinti ir kanapių gebėjimas tam tikriems žmonėms sumažinti nerimo lygį.

Seksualiniam geisme (kaip ir kitose malonumo paieškos formose) dalyvauja dopaminas ir smegenų dalis, vadinama sutelktiniu branduoliu. Tyrinėjant kanapėse esančio THC poveikį buvo pastebėta, kad žmonės, kuriems vartojant kanapes padidėja prolaktino kiekis, poveikio metu nepatiria ne tik kūrybingumo pliūpsnio, bet ir seksualinio susijaudinimo. Prolaktino lygis kraujyje yra atvirkščiai proporcingas dopamino lygiui.

Dažnai (dažniau nei kelis kartus per savaitę) kanapes rūkantys žmonės turi didesnius prolaktino kiekius kraujyje. Didžiausias prolaktino kiekis pas vyrus būna po orgazmo pasiekimo, todėl kurį laiką jie nepatiria erekcijos. Prolaktino padaugėja ir pas jaunus tėvus: taip gamta rūpinasi, kad tėvai kreiptų dėmesį į vaiko poreikius, vietoj savo asmeninių seksualinių įgeidžių tenkinimo. Panašu, kad prolaktino lygį didina tik rūkomos kanapės.

Dažnas didelės THC koncentracijos kanapių rūkymas gali veikti tosetstorono lygį taip pat sumažinti spermos gyvybingumą. THC veikia hormonus vyrų seklidėse.

CB1 ir CB2 receptoriai atlieka svarbų vaidmenį besivystančiame embrione, ir turbūt ne todėl, kad kūdikis yra būsimas Snoop Dog’as. Endokanabinoidų besivystantis vaisius turi santykinai daugiau nei suaugęs žmogus: tai reiškia, kad šie junginiai yra svarbi neurologinio vystymosi dalis. Tai yra rimta užuomina apie CBD arba THC naudojimo nėštumo metu pavojus.

Bręstančiame organizme po gimimo (o jis bręsta ir po pilnametystės) endokanabinoidai atlieka svarbų vaidmenį. CB1 receptorių galima surasti kiekviename brestančių smegenų neurone, ir jis atsakingas už ląstelių dalijimąsį, aksonų auginimą (neuronus jungiantys “laidai”), auksonų augimo kryptis vystantis smegenims, sinapsių fomavimąsį tarp neuronų ir jų veiklą.

O tai reiškia, kad net CBD naudojimas nėštumo metu gali būti pavojingas kūdikiui. CBD naudojimas vaikams nėra pakankamai ištirtas, kad galima būtų jį rekomenduoti.

Tiriant THC paveiktas peles buvo pastebėta, sumažėjo glutamato receptorių tankis, kuris negrįžo į normalią būseną net ir nutraukus THC vartojimą. Rezultatai patvirtino idėją, kad THC poveikis kritiniais smegenėlių vystymosi etapais gali pakeisti glutamaterginę sistemą ne tik pačiu THC poveikio laikotarpiu, bet ir po THC vartojimo nutraukimo net ir suaugusiems žmonėms. Sumažėjusi glutamato receptorių raiška, kurią sukelia THC poveikis smegenų vystymosi laikotarpiu, gali lemti funkcinius pokyčius, kurie slopina glutamaterginį signalų perdavimą tarp neuronų.

Glutamatas yra gausiausias neuronus sužadinantis neuromediatorius smegenyse ir centrinėje nervų sistemoje. Jo reikia, kad smegenys tinkamai funkcionuotų. Glutamatas atlieka svarbų vaidmenį mokantis.

Yra rimtų mokslinių tyrimų, rodančių, kad vartojant kanapes dažniau nei kelis kartus per savaitę, jos didina bendrą nerimo lygį – tai galioja net raminančiomis savybėmis pasižyminčiomis rūšims. Kai THC jungiasi per CB1 receptorių per dažnai, jų kiekis sumažėja ir receptorių perduodami elektriniai signalai silpnėja. Tai atsitinka dėl homeostazės – kūno bandymo išlaikyti medžiagų pusiausvyrą ir stabilų organizmo darbą.

CB1 yra su G baltymu susijęs receptorius, todėl jo veikimas pagrįstas tarpinėmis molekulėmis, kurių naudojimas gali būti automatiškai reguliuojamas. Endokanabinoidai veikia gerokai subtiliau už fitokanabinoidus, todėl fitokanabinoidu THC stimuliuojant receptorius per dažnai, tarpinės grandinės prisitaiko prie perteklinės stimuliacijos, bandydamos išlaikyti organizmo homeostazę.

Taip auga tolerancija, todėl išgauti pozityvų poveikį tampa sunkiau – reikia didinti THC dozes. Taip pat auga polinkis į depresiją – ypač pas individus, kurie ja nesirgo prieš chronišką kanapių naudojimą. Depresija nėra moksliškai įrodytas kanapių vartojimą skatinantis veiksnys, tačiau juo gali tapti nerimas. Perteklinis kanapių naudojimas padidina didžiosios depresijos tikimybę keturis kartus. Ištirta, kad CB-1 receptorių aktyvumą padeda atstatyti gydymas antidepresantu Fluoxetine.

Kanadoje, kur kanapės legalizuotos, 2021-ais apie kanapių vartojimą per pastaruosius metus pranešė maždaug dvigubai daugiau 16-24 metų amžiaus žmonių nei 25 metų ir vyresnių. Reikia pabrėžti, kad kanapių legalizavimas reikšmingai nepadidino kanapių vartojimo tarp jaunimo. Piktnaudžiavimas kanapėmis būtent šiame amžiaus diapazone ypač padidina psichozės tikimybę.

Kanadoje atlikus retrospektyvinį tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 7000 suaugusiųjų, nustatyta, kad kanapių vartojimas pagerino suaugusiųjų depresiją ir nerimą po 12 ir 18 mėnesių. Tyrimą atlikę Kanados mokslininkai savo išvadas paskelbė žurnale “Psychiatry Research”. Reikia pabrėžti, kad tiriamieji naudojo tik medicines kanapes, kurias gavo “Harvest Medicine” klinikoje – specializuotų medicininių kanapių klinikų tinkle visoje Kanadoje.

Ši klinika savo tinklapyje teigia, kad aukštos THC koncenctracijos kanapėje būtinumas yra mitas:

“Tai dažnai pasitaikanti klaidinga nuomonė, nes iš tiesų daugelis pacientų jaučia palengvėjimą, vartodami daug CBD ir mažai THC turinčius produktus. Pacientai, kurie prieš patekdami į medicininę priežiūrą vartojo kanapes su dideliu THC kiekiu, pasakoja, kad CBD gali būti toks pat veiksmingas arba net geresnis tam tikrų simptomų atveju. Be to, didesnis THC kiekis ne visada gali būti susijęs su palengvėjimu. Mokslininkai dabar tiria, kaip kanabinoidai ir terpenai veikia kartu, kad sukurtų “sinerginį poveikį”.

Mechanizmas, kuriuo ankstyvas kanapių naudojimas gali sukelti psichozę ar net šizofreniją irgi jau nėra paslaptis: manoma, kad kanapės mažina pilkosios medžiagos – lastelių, kuriose gaminami neurotransmiteriai kiekį smegenyse, ypač prefrontalinėje žievėje. Prefrontalinės žievės pažeidimo lygis bręstant priklauso nuo suvartoto kanapių kiekio bei THC koncentracijos jose.

Išlikusio prefrontalinės žievės storio ir amžiaus, kai pacientas pradėjo vartoti vaistus šizofrenijai gydyti tarpusavio ryšys funkcinio magnetinio rezonanso tyrimuose rodo, kad kuo ilgiau sergama šizofrenija, tuo plonesnė yra prefrontalinė žievė. Tai reiškia, kad kanapės vartojimas nesulaukus neurologinės brandos sukelia tuos pačius pokyčius smegenyse, kaip ir ilgalaikis sirgimas šizofrenija.

Kita vertus, tyrimuose atskleista, kad CBD šiek tiek blokuoja kanabinoidinius receptorius ir slopina endokanabinoido anandamido suskaidymą. Buvo pastebėta, kad endokanabinoido AEA kiekio padidėjimas smegenų skystyje yra atvirkščiai proporcingas psichozės simptomams. Be to, teigiama, kad padidėjęs anandamido kiekis leido sumažinti perėjimo priešpsichozinių būsenų perėjimo į atvirą psichozę greitį.

Buvo atliktas dvigubai aklas atsitiktinių imčių palyginamasis klinikinis CBD ir stipriai veikiančio antipsichotiko amisulprido tyrimas ūmios šizofrenijos atveju. Tiek gydymas antipischotiku, tiek CBD, buvo saugus ir lėmė reikšmingą klinikinį pagerėjimą, tačiau kanabidiolis pasižymėjo akivaizdžiai geresniu šalutinio poveikio profiliu. Be to, gydymą kanabidioliu lydėjo reikšmingas endokanabinoido anandamido kiekio padidėjimas, kuris buvo reikšmingai susijęs su klinikiniu simptomų pagerėjimu. Rezultatai rodo, kad anandamido skaidymo slopinimas gali prisidėti prie antipsichozinio kanabidiolio poveikio, kuris gali būti visiškai naujas mechanizmas gydant šizofreniją, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tyrimais su žiurkėmis nustatyta, kad pakartotinis THC naudojimas mažina endokanabinoido AEA veiksmingumą žiurkių centrinėje nervų sistemoje, o CBD veikia kaip anandamido reabsorbcijos inhibitorius ir trukdo jį suskaidyti, todėl galima teigti, kad CBD kanapėse mažina neigiamą THC poveikį.

Ikiklinikinių tyrimų duomenys rodo, kad nepsichotropinis fitokanabinoidas CBD, kaip ir endokanabinoidas anandamidas pasižymi ūmiu raminančiu poveikiu ir taip pat reguliuoja išmoktą baimės atsaką, todėl yra požymių, kad CBD galima pritaikyti gydyti ir psichologines traumas.

Žinios apie endokanabinoidų sistemą leidžia pažinti kelių procesų, susijusių su vėžio progresavimu, reguliavimą. Kartais teigiama, kad kanabinoidai yra stiprūs priešvėžiniai vaistai nuo plaučių vėžio, gliomų, skydliaukės epiteliomos, limfomos ir (arba) leukeminės odos karcinomos, gimdos, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat neuroblastomos.

2022 m. paskelbta keli šimtai mokslinių straipsnių apie kanabinoidus ir endokanabinoidų sistemą ir jų ryšį su vėžiu. Kol kas šiuose tyrimuose tiesiog nerasta pakankamai patikimų mokslinių įrodymų, kad būtų galima teigti jog jais galima saugiai ir veiksmingai gydyti vėžį.

Taip yra todėl, kad didžioji dalis mokslinių tyrimų, kuriuose buvo tiriama, ar kanabinoidų poveikis vėžiui buvo atlikti naudojant laboratorijoje užaugintas vėžio ląsteles arba gyvūnus. Nors šie tyrimai yra labai svarbi mokslinių tyrimų dalis, suteikianti išankstinių duomenų apie tam tikrų gydymo būdų naudą, jie nebūtinai pasitvirtins ir žmonėms.

Tačiau jau įrodyta, kad kanabinoidai padeda sumažinti chemoterapijos šalutinį poveikį sergant vėžiu. JAV federalinė maisto ir vaistų administracija yra patvirtinusi du THC paremtus kanabinoidus (dronabinolį ir nabiloną) chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti.

Kalbant apie kanapių vaistines ir gydomąsias savybes, lieka dar neišspręsta mįslė, ar egzistuoja vadinamasis sinergijos efektas, kai viso augalo poveikis skausmui ar uždegimui malšinti yra stipresnis nei bet kurios atskiros jo dalies. Arizonos sveikatos mokslų universitete atliktas tyrimas parodė, kad yra įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja sinergijos efektas, o kanapėse randami terpenai – augalo dalis, suteikianti skonį ir aromatą, – gali būti perspektyvus naujas būdas skausmui malšinti drauge su geriau ištirtais junginiais kanapėse.

Apskritai, duomenys patvirtina kanapių ir (arba) kanabinoidų naudą skausmo, traukulių, apetito stimuliavimo, raumenų spastiškumo ir pykinimo bei vėmimo gydymo atvejais. Atsižvelgiant į kanabinoidų biologinį aktyvumą, jie gali būti naudingi gydant centrinės nervų sistemos sutrikimus (pavyzdžiui, neurodegeneracines ligas, potrauminio streso sutrikimą ir priklausomybę) arba gydant vėžį, tačiau vis dar trūksta tvirtų mokslinių įrodymų.

Kanapių keliama rizika

Galima tvirtai teigti, kad kanapių vartotojų teisinis persekiojimas ir kriminalizavimas daro daug didesnę žalą visuomenei ir kanapių vartotojų nervų sistemos sveikatai nei patys kanabinoidai. Kanabinoidų keliamos rizikos smarkiai sumažėtų kanapes legalizavus ir bausmes taikant tik už jų platinimą tarp nepilnamečių. Viešai diskutuojant apie kanapes, jos dažniausiai laikomos vienodu augalu, ir tokiomis pačiomis spalvomis dažomos visos kanapių rūšys. Būtų gerokai naudingiau jas traktuoti kaip šimtų skirtingomis savybėmis pasižyminančių organinių junginių talpyklas ir leisti mokslininkams jas tirti be apribojimų, o vartotojams rinktis jiems tinkamiausias rūšis.