saldainiai

Lengvi narkotikai

“Jie meluoja apie marihuaną. Sako, kad rūkydamas prarandi motyvaciją. Melas! Kai esi apsinešęs, gali viską daryti lygiai taip pat kaip gerai, kaip ir būdamas blaivus, – bet pamatai, kad tai neverta suknistų pastangų. Štai ir skirtumas.”

Bill Hicks

Įvairių išsireiškimų ar frazių nauda priklauso nuo informacijos, kurią jie turėtų perteikti tikslumo. Bet kokie ypač plačios semantikos žodžiai ar jų junginiai tėra skirti nusiraminimui ir jie mus ramina kurdami iliuziją, kad kažkokį reiškinį, suprantame iki galo. Labai dažnai tokios kalbos formos naudojamos tam, kad nesuprastumėm nieko.

Politikų lūpuose atsiduriančios generalizuojančios frazės yra ypač pavojingos, nes netiksliai perteikdamos informaciją, jos provokuoja logika, racionalumu, etika ar mokslu neparemtą požiūrį. Kuo išsireiškimas abstraktesnis, tuo didesnį įtarimą jis turėtų kelti. Kai kurių frazių įskiepijimas populiarioje kultūroje buvo pragaištingas: pavyzdžiui mažai ką reiškiantys išsireiškimai karas prieš terorą ar karas prieš narkotikus prisidėjo (ir toliau prisideda) prie šimtų tūkstančių gyvybių atėmimo.

Pavadinę tam tikras narkotines medžiagas vaistais mes nusiraminame ir vartojame jas gydymo tikslais, nors tam tikros jų grupės visiškai nieko negydo – tik slopina simptomus.  Žodžiai yra svarbūs, nes jais maskuojame arba atskleidžiame idėjas. Kai kurie išsireiškimai yra tarsi lengvi narkotikai, nuo kurių lengvai apsvaigstame, tačiau vartodami be saiko, susiduriame su sunkiais padariniais.

Lengvi ir sunkūs narkotikai tarptautinėse konvencijose

Frazės lengvi narkotikai ištakos yra daugiau nei šimtmečio senumo. 1912-aisiais pirmoje tarptautinėje Opiumo Konferencijoje Hagoje buvo susitarta dėl prekybos opiumu, o tai padėjo pagrindus tarptautiniam opiumo įstatymui, priimtam 1919-aisiais, kurį 1928-aisiais pakeitė antrasis opiumo įstatymas. Iš pradžių šio teisinio reguliavimo paskirtis buvo prekybos opiumu kontrolė, tačiau bėgant laikui, tarptautiniai įstatymai buvo pritaikyti priklausomybę keliančių narkotikų, tokių kaip morfijus, kokainas, barbituratai, amfetaminas, o po kelių dešimtmečių ir benzodiazepinai, kontrolei. Šie junginiai įvairiais laikais buvo naudojami tiek medicinoje, tiek rekreaciniais tikslais.

Tarpukaryje Tautų lyga sujungė opiumo konvenciją ir kitus tarptautinius susitarimus į bendrą tarptautinį įstatymą, kuris po karo transformavosi į 1961-ųjų metų Vieningą narkotinių medžiagų konvenciją. Ji reguliuoja narkotikus, kurie poveikiu primena morfijų, kanapes arba kokainą.  JAV  1971 -aisiais priėmė kontroliuojamų medžiagų aktą  o Jungtinės Tautos tais pačiais metais sukūrė Pischotropinių medžiagų konvenciją, kurioje buvo įtrauktos ir naujosios psichoaktyvios medžiagos. Į šios konvencijos sąrašus narkotikus įtraukia politinė taryba, kuri vadovaujasi Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijomis. 2018-ais konvencijos laikėsi 184 šalys. Kai kurie narkotikai reguliuojami Psichotropinių medžiagų konvencijos, kiti Vieningos narkotinių medžiagų konvencijos, o kai kurios didesnės šalys turi ir nacionalinę reguliavimo sistemą.

Daugumoje aktų ir konvencijų narkotikai yra suskirstyti į sąrašus pagal pavojingumą, piktnaudžiavimo tikimybę ir galimą medicininę naudą. I sąrašas reiškia pačius pavojingiausius ir labiausiai nenaudingus narkotikus (išskyrus Vieningą narkotinių medžiagų konvenciją, kurioje pačios pavojingiausios medžiagos nurodytos IV sąraše, pildančiame pirmąjį), o III (kai kuriose šalyse II) sąrašas reiškia mažesnį pavojaus ar didesnį naudos lygį – taip biurokratai supranta lengvuosius narkotikus. Nors narkotikus į sunkius ar lengvus dažnai skirsto ir profesionalai, tarptautinėje ligų klasifikacijoje ar diagnostiniusoe žinynuose tokios klasifikacijos nėra. 2017-aisiais metais atliktas mokslinių straipsnių meta-tyrimas parodė, kad linija, skirianti sunkius ir lengvus narkotikus nėra aiški net mokslinėse publikacijose. Tyrimo išvadoje rekomenduojama nevadinti narkotikų sunkiais ar lengvais, o pavadinus, aiškiai ir tiksliai apibrėžti žodžio reikšmę.

Kiek lengvi yra lengvieji narkotikai

Lengvųju narkotikų klasifikacija liaudyje ne visada sutampa su biurokratų požiūriu į jų lengvumą, o pastarasis dažnai neatitinka mokslininkų įžvalgų. Dar daugiau painiavos įneša sąrašuose numatytos išimtys alkoholiui ir nikotinui bei kai kurių labai naudingų, bet sukeliančių prikausomybę  medikamentų, tokių kaip oksikodinas ar benzodiazepinų grupės raminamieji (pvz. Xanax), klasifikavimas. Galima ginčytis dėl lengvųjų narkotikų apibrėžimo pop kultūroje, bet dažniausiai jiems priskiriami: alkoholis, kanapės (žolė), tabakas  ir MDMA (ekstazi). Tokie stimuliantai kaip kava, arbata, kakava ir cukrus narkotikais nelaikomi. Dalį narkotikų liaudiškai vadiname vaistais, todėl narkotikų apibrėžimo netaikome ir jiems.

Tarp teisinio reguliavimo ir mokslinių duomenų yra vakuumas, kurį užpildo populiarioji kultūra ir politinės ideologijos. Kuo mažiau objektyvaus švietimo apie psichoaktyvias medžiagas, tuo didesnė erdvė politikų ir miesto legendų kurėjų simbiozei sprendžiant narkotikų politikos problemas. Norint narkotikus suprasti geriau, verta patyrinėti ką apie juos sako mokslininkai – priklausomybių ligų specialistai. Vienas žymiausių – britų neuropsichofarmakologas profesorius David Nutt. Jis sudarė narkotikų pavojingumo skalę, vertinančią psichoaktyvių medžiagų žalą Didžiojoje Britanijoje individui ir visuomenei.

Nors narkotikų politikos ekspertai sutinka su teiginiu, kad alkoholis yra pavojingesnis už marihuaną, David Nutt tyrimas išlieka kontroversišku. Kai kurie ekspertai mano, kad toks narkotikų reitingavimas turi daug trūkumų, nes jis vertina tik žalas kurias sukelia tiesiogiai pats narkotikas labai grubiai, be niuansų. Pats profesorius sutinka, kad tyrimas nėra tobulas. Akademinis šurmulys yra geras dalykas, nes mokslininkai turėtų skatinti įstatymų leidėjus formuojant politiką remtis mokslu. Rasti gerą budą įvertinti narkotikų rizikai ir ją suvaldyti yra daug sunkiau nei tiesiog sureitinguoti psichoaktyvias medžiagas ar suskirsčius į sąrašus pagal politinio vėjo kryptį, jas uždrausti. Pusę amžiaus pralaimimas karas prieš narkotikus verčia ieškoti kitokių sprendimų. Vynuogės rūgs, net jei jas uždrausime, o kai kurie grybai nežino, kad yra nelegalūs, todėl augs kaip augę. Viena lengviausių psichoaktyvių medžiagų, kurios mes nepratę vadinti narkotiku, yra cukrus, kiekvienais metais pasaulyje nusinešantis 180.000 gyvybių.

 

Marihuana, žolė, kanapės

Galima kanapių žala

Mokslinių bandymu metu buvo nustatyta, kad kanabinoidais paveiktų jaunų graužikų smegenų dopamino (malonumo) centrų jautrumas sumažėja, jiems užaugus. Taip pat panašu, kad jaunystėje paveiktos smegenys vėliau pasidaro jautresnės ir kitų narkotikų poveikiui. Jei tie patys procesai vyksta ne tik laboratorinių žiurkių, bet ir žmonių smegenyse, tai galėtų paaiškinti požiūrį, kad marihuana yra pradedančiųjų narkotikas. Be to, dopaminas yra labai svarbus neurotransmiteris, dalyvaujantis motyvacijos ir mokymosi procese, todėl kanabinoidai tikrai netinka besivystančioms smegenims. Nieko sencacingo ar naujo čia nėra: vaikams mes ir taip neleidžiame vartoti narkotikų… išskyrus stimuliantą Coca-cola ar vieną kitą dopaminerginę psichoaktyvią medžiagą (saldainiai, šokoladukai, ledai).

Tyrimai taip pat rodo, kad dauguma marihuanos mėgėjų nepuola ieškoti stipresnių narkotikų. Panašiu slenksčiu į stipresnius narkotikus gali būti alkoholis, nikotinas ir netgi cukrus. Yra manančių, kad kai kurie žmonės yra biologiškai pažeidžiamesni narkotikų, todėl griebiasi lengviausiai pasiekiamų.

Ar kanapės sukelia priklausomybę? Piktnaudžiaujant kanapėmis pastoviai, gali atsirasti irzlumas, miego sutrikimai, sumažėti apetitas. Abstinencijos simptomai trunka iki 2 savaičių. Galima priežastis: dėl didelių ir pastovių kanabinoidų dozių sumažėjantis endokanabinoidinių receptorių skaičius, dėl kurio sumažėja jautrumas natūraliai kūne susidarantiems kanabinoidams. Jie atlieka energijos saugojimo ir maistingų medžiagų transportavimo funkciją. Endokanabinoidai taip pat prisideda prie nerimo reguliavimo.

Pasiekti mirtiną kanapių dozę jas rūkant beveik neįmanoma. Mirtina Marihuanos dozė yra tokia didelė, kad net Snoop Dog-as arba Bob’as Marley jos neįveiktų…su viena sąlyga: žolė negali būti nupurkšta populiariais ir mirtinai pavojingais sintetiniais kanabinoidais.

 

Galima kanapių nauda

Kanapės gali efektyviai mažinti skausmą, kuriam slopinti medikai dažnai legaliai skiria opioidų grupės vaistus (narkotikus), kurie JAV sukūrė didžiulę pavojingų ir nelegalių, kartais pavadinamu sunkiais, narkotikų rinką. Kanapės atpalaiduoja raumenis, todėl gali veikti kaip priemonė, slopinanti drebulį sergant Parkinsono liga. Taip pat kanapės ir jų produktai padeda lengviau ištverti chemoterapijos kursą, sergant vėžiu, sulėtinti auglių didėjimą. Augalas gali mažinti uždegiminius procesus. Trumpuoju laikotarpiu padeda mažinti nerimą. Gali būti naudinga autistams kontroliuojant nuotaikos svyravimus. Yra duomenų, kad gali padėti gydant dėmėsio sutrikimus, išvengiant amfetamino grupės vaistų (narkotikų), tokių kaip Aderolis.

Piktnaudžiaujant marihuanos rūkymu, augalo žala gali būti didesnė nei jo nauda, todėl verta pagalvoti apie kanapių produktų, tokių kaip CBD ar aliejus  ar kanapių arbata naudojimą.

Ar marihuana yra lengvas narkotikas?

Dauguma psichoaktyvių medžiagų kelia riziką ir gali būti naudingos. Nors marihuanos rūkymas tikrai gali sukelti psichologinę priklausomybę, fizinė priklausomybė nėra stipri. Perdozuoti neįmanoma, tačiau ilgalaikis ir nesaikingas naudojimas gali sukelti neigiamų pasėkmių sveikatai. Marihuanos naudojimas paauglystėje didina polinkio kitiems narkotikams riziką.

“Norėčiau pabrėžti kelis dalykus, tačiau pagrindinis: netikėkite pastarųjų 100 metų melais, kuriuos skleidžia įstatymo sargai, abejotini politikai ir kai kurie gydytojai. Kanapės yra medicina ir turėtų būti naudojamos mediciniškai. Žmonės taip pat vartoja kanapes, kad atsipalaiduotų – jos suteikia naudos, tokios kaip padidėjęs kūrybiškumas, meno ir muzikos įžvalgos. Atminkite, kad džiazas gimė kanapių vartotojų subkultūroje.

Tačiau turime būti atsargūs, nes kanapės gali būti žalingos jauniems žmonėms, todėl turime sukurti politiką, kuri apribotų jų pasiekiamumą jaunimui arba bent jau užtikrinti, kad THC ir CBD pusiausvyra kanapėse būtų tinkama. Ir turime daryti viską, kas įmanoma, kad susitabdytumėm sintetinių kanabinoidų, kurie yra ypač toksiški ir nemalonūs, platinimą.”

(David Nutt)

Narkotikų propaganda apie kanapes

Lietuvos informacinėje erdvėje yra daug klaidinančių straipsnių, kurie nepateikia objektyvios informacijos apie narkotikus. Dažname tekste dėmesys kreipiamas tik į rizikas, jas nepagrįstai sutirštinant, visiškai nekalbant apie galimą psichoaktyvių medžiagų naudą. Keli propagandinių tekstų apie kanapių žalą pavyzdžiai, įvairios reputacijos žiniasklaidos priemonėse:

Nuo kanapių galima išprotėti manosveikata.lt

Kanapių naudjimas paauglystėje gali stipriai paveikti jaunų žmonių smegenų vystymąsį minfo.lt (prieštaringos reputacijos QAnon sąmokslo entuziasto Mariaus Gabrilavičiaus portalas)

Mokslininkai įvardijo naują neigiamą marihuanos poveikį sputniknews.lt (Rusijos federacijai priklausančios naujienų agentūros portalas lietuvių kalba)

Haliucinogeniniai grybai

Galima haliucinogeninių grybų žala

Mokslininkai nemano, kad haliucinogeniniai grybai (psilocibinas) kelia priklausomybę, tačiau jų vartotojai gali patirti trikdančias haliucinacijas, nerimą, ar narkotiko sukeltą paniką. Šios emocijos suvalgius didelę dozę grybų gali sukelti ilgai jaučiamas psichologines pasakmes. Haliucinogeninių grybų vartojimas nesaugioje, nekontroliuojamoje aplinkoje kelia pavojų dėl nuo realybės atitrūkusio vartotojo elgesio. Ypač retais atvejais gali atsirasti pasikartojančių, nuolatinių haliucinacijų sutrikimas (angl. trump. HPPD). Haliucinogeniniai grybai, kaip ir kiti psichodelikai, gali išprovokuoti psichozę ar šizofreniją jau turintiems genetinį polinkį. Grybaujant be patikimų mikologinių žinių, įmanoma prisirinkti mirtinai nuodingų grybų.

Psilocibino genties grybai gali sukelti pykinimą, vemimą, galvos svaigulį, raumenų silpnumą, koordinacijos sutrikimus. Pagal David Nutt narkotikų žąlos skalę, psilocibino genties grybų naudojimo rizika yra nedidelė. Jie nesukelia priklausomybės, didžiausios jų keliamos rizikos susijusios su vartojimu nesaugioje ir nekontroliuojamoje aplinkoje.

Galima haliucinogeninių grybų nauda

Mokslininkai mano, kad haliucinogeniniai grybai gali būti naudingi mediciniškai. Šiuo metu vyksta psilocibino – veikliosios haliucinogeninių grybų medžiagos klinikiniai tyrimai, kuriems pasibaigus, jie turėtų būti pašalinti iš draudžiamų psichoaktyvių medžiagų sąrašų. Haliucinogeniniai Psilocybe genties grybai rodo milžinišką medicininį potencialą.

Panašu, kad haliucinogeniniai grybai, kartu su psichoterapija, gali būti net 4 kartus efektyvesnė priemonė gydyti depresijai nei antidepresantai. Daugėja klinikinių tyrimų, kuriuose psilocibinas ir kiti klasikiniai psichodeliniai narkotikai tiriami kaip ypač efektyvi depresijos, nerimo, obscesinio kompulsinio sutrikimo ir potrauminio streso sindromo gydymo priemonė.

Daugėja duomenų, kad haliucinogeniniai grybai gali padėti gydyti priklausomybes nuo kitų psichoaktyvių medžiagų, tokių kaip alkoholis, nikotinas ar opiodai. Pačioje pradžioje, 12 žingsnių programos gydyti alkoholizmui kurėjas naudojo kitą klasikinį psichodelinį narkotiką LSD, tam kad padėtų pacientams atsikratyti priklausomybės.

Psilocibino grybai gali būti efektyvi priemonė gydyti klasteriniam galvos skausmui.

Moksliniai tyrimai

Kokybinis klasterinio galvos skausmo ir migrenos gydymo haliucinogeniniais grybais mokslinis tyrimas

Psilocibino padedamos psichoterapijos sunkiai depresijai gydyti mokslinis tyrimas

Klinikinis tyrimas patvirtino, kad psilocibinas yra saugus vartoti

Psilocibino terapijos poveikis asmenybės struktūrai

Narkotikų propaganda apie haliucinogeninius grybus

Haliucinogeniniai grybai guldo į reanimaciją: nuneša ir smegenis ir kepenis kauno.diena.lt Šiame straipsnyje kalbama ne apie haliucinogeninius, tačiau apie nuodingus grybus, kuriuos per klaidą galima suvartoti kaip haliucinogeninius.

Dvasinis kelias ir sąmonės būseną keičiančios medžiagos. antropoteosofija.lt Dar vienas tekstas apie NEW AGE entuziasto atsivertimą į religiją. 

Magiškieji grybai negrįžtamai pažeidžia psichiką ve.lt

Ar haliucinogeniniai grybai yra lengvi narkotikai?

Ne viename moksliniame tyrime teigiama, kad haliucinogeniniai grybai yra pats saugiausias rekreacinis narkotikas, tačiau verta prisiminti, kad net ir santykinai saugios psichoaktyvios medžiagos kelia rizikų. Didžiausią pavojų kelia nekvalifikuotas grybavimas ir apsinuodijimas sumaišius grybus, taip pat išoriniai faktoriai, tokie kaip grybų vartojimas nesaugioje vietoje. Netinkamas psichologinis pasiruošimas gali atnešti psichologinės žalos. Vartojant atsakingai, saugioje aplinkoje, bendraujant su psichologu, psichodeliniai grybai gali būti labai naudingi.

You may also like