Rugilė Daujotaitė ir jos fėjos

 Protas pradeda atrodyti kaip video žaidimas: aš galiu jį žaisti protingai, kiekviename lygyje išmokdamas vis daugiau, arba mane toje pačioje vietoje, vėl ir vėl įveiks tas pats monstras.

Sam Harris

Šiluma spinduliuojanti, be galo maloni ir plačiai besišypsanti moteris, aksominio balso savininkė Rugilė Daujotaitė yra puikus įrodymas to, kad mokslininkų vykdomi psichikos sutrikimų gydymo medikamentais tyrimai ir jų teikiama viltis neišgydoma depresijos forma sergantiems pacientams gali tapti Naujojo Amžiaus judėjimo auka. TV3.LT, birželio mėnesį pasirodęs pokalbis su buvusia šamane, vokaliste, o dabar dievą atradusia muzikos terapeute  gyduokle, atskleidžia kodėl religiniai – dvasiniai judėjimai kelia pavojų mokslo pažangai.

Vaikystėje susižavėjusi fėjomis, o jaunystėje įgavusi psichologinę priklausomybę marihuanai, Rugilė Daujotaitė tapo New Age dvasinio judėjimo entuziaste. Neilgai trukus ji pradėjo vesti pogrindines psichodelinio nuoviro – Ajavaskos  (angl. Ahyuasca – dimetiltriptamino, arba DMT prisodrinta arbata) šamaniškas ceremonijas. Naujojo Amžiaus judėjimas nepadėjo Rugilei įveikti rytinės depresijos, todėl pasak jos, vieną dieną ji kreipėsi į  Dievą ir pradėjo jaustis geriau.

Iš teksto galima suprasti, kad anksčiau ji buvo klaidinama velnio, o dabar keliauja rojaus kryptimi, nes velnius ir fėjas pakeitė angelai. „Aš skaičiau viską – apie rankų linijas, horoskopus, burtus, ezoterinius simbolius, spalvų gydymą, holistinį gydymą, bioenergetinį gydymą, mineralų terapiją. O į okulizmo pasaulį ir šamanizmą ypatingai įėjau per „Hario Poterio“ knygas. Galbūt ten yra ir gražių vertybių, nuostabių charakterių, su kuriais kartu augi, bet šalia to yra ir burtai, magijos pasaulis, kuris be galo įtraukia ir žavi. Manyčiau, kad tėvai, kurie nori sąmoningai apsaugoti savo vaikus, turėtų neleisti skaityti šių knygų ir žiūrėti panašių filmų”: teigia Rugilė Daujotaitė.

Šizotipija

Šizotipija yra asmenybės bruožų, artimų šizofrenijos simptomams, rinkinys. Šizotipija nėra laikoma psichine liga, (nors vadovėliuose galima rasti šizotipinį asmenybės sutrikimą) o psichologiniu konstruktu. Ją galima skirstyti į pozityvią ir negatyvią. Pozityvioji šizotipija neatsiejama nuo kūrybingumo: net ir liaudyje, labai kūrybingi žmonės dažnai laikomi šiek tiek išprotėjusiais. Negatyvi šizotipija linksta link šizotipinio asmenybės sutrikimo: didelio socialinio nerimo, paranojiškų ir keistų, sveiku protu sunkiai paaiškinamų idėjų, keistų priežastingumo ryšių atradinėjimų.

Šizotipija pasižymi kūrybingos asmenybės, o tam tikrų psicho-aktyvių medžiagų vartojimas (narkotinės kanapės, haliucionogenai) gali šiuos bruožus gerokai paaštrinti.

Daugėja įrodymų, kad dėmesingo įsisamoninimo (angl. mindfulness) praktikos gali padėti sergant daugeliu psichikos ligų, tačiau bent keletas mokslinių tyrimų parodė ryšį tarp dėmėsingo įsisamoninimo ir psichozės. Dėmesingas įsisamoninimas tai dėmėsio sutelkimo į savo pojūčius ir aplink supantį pasaulį praktika, kuri sekmingai taikoma psichoterapijoje, tačiau jos elementų gausu ir naujose religijose ar šamaniškose praktikose.

Joga, meditacija, aromaterapija, energetinis gydymas ir daug kitų alternatyvių sveikatos praktikų, pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išpopuliarėjo ir tapo skiriamaisiais dvasinio – religinio Naujojo Amžiaus judėjimo bruožais. Keli psichologiniai tyrimai atskleidė, kad šie judėjimai skiriasi nuo klasikinių religijų dideliu dėmesiu individualumui ir daug didesniu tikėjimu magija, jos taikymu kasdieniame gyvenime. Tai leidžia manyti, kad Naujasis Amžius nėra tik tikėjimo sistema: jo praktikuotojai gali pasižymėti tam tikrais asmenybės ir suvokimo bruožais. Taip pat, kaip ir sąmokslo teorijų entuziastai, jie ieško ryšių, tarp iš pažiūros tarpusavyje nesusijusių reiškinių ar objektų.

1991’aisiais atliktame tyrime, Keinan’as atskleidė, kad tam tikromis aplinkybėmis, suaugę žmonės, reaguodami į fizinę ar psichologinę grėsmę, pasineria į vaikams būdingą magišką mąstymą, kaip būdą tvarkytis su nežinomybe. Daugėlis analizių, tiriančių šizotipinius asmenybės bruožus sieja juos su keistais tikėjimais, neįprastais pojūčiais ir mąstymo būdu (Mason, Claridge, Williams 1997 m.). Tai nebūtinai laikoma sutrikimu, o greičiau asmenybės bruožais. 2005 metais Oksfordo universitete buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad Naujojo Amžiaus entuziastai dažnai pasižymi šizotipija. Panašius rezultatus atskleidė ir 2018-aisi metais Hart ir Graether atlikta 1200 asmenų apklausą, kuri atskleidė, kad dvasingumas (ne religingumas) ir polinkis į sąmokslo teorijas gali būti siejamas su šizotipiškais asmenybės bruožais.

Daugelis mokslinių tyrimų atskleidė ryšį tarp psichologinio portreto ir polinkio į magišką mąstymą ir dvasingumą, tačiau tai nereiškia, kad tyriamieji serga psichinėmis ligomis: tiesiog tam tikri asmenybės bruožai gali nulemti potraukį magijai o ne kritiškam mąstymui. Moksliniai tyrimai rodo, kad NEW AGE dvasingumas ir dėl socialinių medijų populiarėjančios sąmokslo teorijos gali būti susiję su šizotipija.

Naujasis šamanizmas

Senovės išmintis dažnai atrodo kaip geriausias vaistas gydyti modernios visuomenės ligoms. Vis daugiau žmonių, pavargę nuo vartotojiškos kultūros ir informacinio spaudimo atsigrežia į archaiškas tradicijas, dalyvauja retrytuose (individualus atsiskyrimas), meditacijos stovyklose, pasineria į šamaniškus ritualus, bėga į gamtoje vykstančius festivalius, naudoja natūralias psichoaktyvias medžiagas (nuo kakavos gėrimo ceremonijų iki Ajavaskos).

Dvasinės ramybės ir atsakymų paieškos dažnai atveda į šiuolaikinį šamanizmą. Nieko keisto, nes šodis šamanizmas kilęs iš Sibiro tungusų – mandžiūrų kalbos žodžio “Šaman”, kuris reiškia “tas, kuris žino”. Senovėje, šamanai stengėsi praskleisti įprastos realybės užuolaidą, sukelti ekstazę nukeliant į nematomus pasaulius, kuriuose gyvena dvasios – mokytojai, su kurių pagalba galima išgydyti ligas, atkurti prarastas sielos dalis, susitaikyti su širdį veriančiais praradimais.

Nedidelė, bet auganti profesionalių psichologų dalis įkvėpimo semiasi ir iš šamaniškų tradicijų: transpersonalinė psichologija, atidus įsisąmoninimas (mindfulness), meditacija. Visame pasaulyje aktyviai vykdomi legalūs farmakologiniai klasikinių psichodelikų tyrimai gydant psichikos ligas.

Greičiau nei mokslo bendruomenė, šamanizmo griebiasi ir daugėlis savamokslių dvasinių turistų, taip pat jo atgimimą skatina ir didelė urbanizacija bei pelno siekimas. Šiuolaikinio šamanizmo spektras ypač platus: galima rinktis tarp gyvenimo ir verslo trenerių – koučerių (daugelis jų remiasi pseudomokslu pripažinta NLP – neurolingvistinio programavimo metodika)  ir miškuose ar džiunglėse gyvenančių, drapanomis apsirėdžiusių atsiskyrelių su musmirių nuovirais. Dažnai naujaisiais šamanais pasidaro tie, kurie senovės įkvėptais ritualais spręsdami savo davsines problemas patiria naudą ir ima skleisti šias praktikas, jas studijuoti giliau, buria aplink save panašių asmenybių ratą su panašiomis problemomis.

Rugilės Daujotaitės atsivertimas į Dievą

Po karjeros Naujojo amžiaus judėjime Rugilė Daujotaitė pakeitė platformą ir tapo aktyvia krikščione, įsteigė gydančios (šiuo atveju krikščioniškos) muzikos mokyklą, aktyviai pasakoja apie savo transformaciją, apie ilgametį haliucionogenų ir kanabinoidų vartojimą, priklausymą Santo Daime sektai, vadovavimą šamaniškiems ritualams ir trumpalaikius asmeninius santykius. Vienos jos vedamos Ajavaskos ceremonijos metu Rugilė Daujotaitė pasijuto blogai, o perskaičiusi apie New Age judėjimo lyderės atsivertimą į krikščionybę, pasekė jos pėdomis.

Skaitant muzikantės interviu apninka dvejopi jausmai: viena vertus džiugu, kad menininkė atsisakė piktnaudžiavimo kanabinoidais ir psichodelikais, kurie, panašu, jai visai netinka dėl asmenybės bruožų. Kita vertus fėjas pakeitė angelai, mantras pakeitė krikščioniškos psalmės, šamanus pakeitė kunigai, o Rugilė Daujotaitė ir toliau užsiiminėja gydymu alternatyviais metodais ir dalina patarimus, tik šįkart krikščioniška terminologija. Rugile, kas pasikeitė?