Roger Waters iš Pink Floyd

Now there’s a look in your eyes, like black holes in the sky

Sydas Barrettas – viena tragiškiausių rokenrolo istorijų. Jis įkūrė “Pink Floyd”, buvo pagrindinis grupės vokalistas, gitaristas ir dainų autorius, sukėlė roko muzikos revoliuciją, tapęs XX a. septintojo dešimtmečio psichodelinio skambesio pradininku.
Netrukus po to, kai 1967 m. buvo išleistas debiutinis grupės albumas “The Piper at the Gates of Dawn”, kažkas pasikeitė. Barretto draugai ir grupės nariai teigia, kad jis tapo uždaresnis, per koncertus ėmė groti tik vieną akordą ir atrodė katatoniškas. Po to, kai grupėje jį pakeitė Davidas Gilmouras, Barrettas įrašė du solinius albumus, o paskui visai pasitraukė iš dėmesio centro iki pat mirties 2006 m. Dauguma žmonių mano, kad Barret’as tapo piktnaudžiavimo LSD auka.

Du 2015 metais atlikti tyrimai nenustatė jokio ryšio tarp LSD ir psichozės. Pirmąjį atliko Norvegijos klinikiniai psichologai Pål-Ørjan Johansen ir Teri Suzanne Krebs, kurie peržvelgė 2001-2004 m. Nacionalinio narkotikų vartojimo ir sveikatos tyrimo rezultatus. Iš 130152 respondentų 13,4 proc. teigė, kad per savo gyvenimą vartojo psichodelikus. Išnagrinėję šių respondentų psichikos sveikatos istorijas, autoriai padarė išvadą: “Nenustatėme, kad psichodelikų vartojimas būtų nepriklausomas psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys.”
Antrasis tyrimas, publikuotas žurnale “Journal of Psychopharmacology”, taip pat nagrinėjo Nacionalinio narkotikų vartojimo ir sveikatos tyrimo rezultatus, tik šį kartą 2008-2012 m. laikotarpiu. Rezultatai mintys apie savižudybę ir sunkus psichikos sutrikimai pasitaikė gerokai rečiau vartojusių psichedelikus, o ne kitas psichoaktyvias medžiagas. “Šie rezultatai rodo, – rašoma ataskaitos išvadose, – kad klasikiniai psichedelikos preparatai gali būti perspektyvūs savižudybių prevencijos srityje, ir pagrindžia nuomonę, kad klasikinių psichedelikų griežčiausiai ribojamas teisinis statusas turėtų būti persvarstytas, siekiant palengvinti mokslinius tyrimus, ir rodo, kad reikėtų atlikti išsamesnius klasikinių psichedelikų klinikinius tyrimus.”
Kas nutiko Sydui Barrettui? Kaip toks spindintis jaunas talentas gyvenimą baigė su “žvilgsniu, panašiu į juodąsias skyles danguje”? Nors niekas negali diagnozuoti Barretto po mirties, dabartinė hipotezė yra ta, kad jis jau turėjo stiprų genetinį polinkį į šizofreniją, o LSD ir kanapių naudojimas ją paspartino. Kaip 2013 m. BBC sakė buvęs “Floyd” bosistas Rogeris Watersas, “man tuo metu atrodė, kad Sydas buvo tarsi iškritęs iš vėžių, o kai iškrenti iš vėžių, blogiausia, ką gali padaryti, tai pradėti ryti haliucinogenus… Jis girdėjo balsus. Jis nustojo bendrauti. Jis virto kitu žmogum…”

Tiesa ta, kad, priešingai nei Sydas Barretas, kuris ilgainiui tapo viena iš daugelio 60-ųjų metų LSD aukų visuomenės sąmonėje, Watersas LSD bandė tik du kartus. Matyt, didžiausią priklausomybę jis turėjo nuo nikotino. Vis dėlto “Pink Floyd” įvaizdis liko tvirtai įsišaknijęs to laikmečio narkotikų kultūroje. Bet kodėl? Barrettas paliko grupę 1968 m., gerokai anksčiau, nei grupė išleido “Dark Side Of The Moon”. Jei tikėtume Watersu ir jei asociacijos su narkotikais būtų Sydo svarbos grupėje rezultatas, jos tikrai būtų išnykusios, kai jį pakeitė Davidas Gilmouras. Tačiau įvyko priešingai. Dark Side Of The Moon” tik dar labiau sustiprino “Pink Floyd” įvaizdį, susijusį su sąmonę keičiančiomis medžiagomis, o daina “Breath (In The Air)” beveik iškart po išleidimo tapo klišiniu stounerių himnu.
-Watersas tapo pagrindiniu grupės “Pink Floyd” kūrėju, kai Sydas Barrettas susirgo psichikos liga. Ir nors Watersas dažnai kalbėdavo apie tai, kad norėtų surasti ir nužudyti žmogų, davusį Sydui rūgšties, toks rūpestingumas nebuvo taikomas kitų grupės narių priklausomybėms. Watersas priėmė vienašališką sprendimą atleisti vieną iš “Floyd” įkūrėjų ir klavišininką Richardą Wrightą per “The Wall” sesijas, kai nusprendė, kad Wrighto priklausomybės pernelyg blaško jo dėmesį. Tuomet, kaip papildomą antausį, jis pasamdė Wrightą kaip sesijinį muzikantą, kad šis užbaigtų albumą ir dalyvautų sutrumpintose “The Wall” gastrolėse. Kitaip tariant, Wrightas nebuvo tiek paskendęs priklausomybėse, kad jo talentas negalėtų būti panaudotas, bet pakankamai, kad Watersas norėtų simboliškai nuo jo atsiriboti.

Gilmouras prie progresyvaus roko grupės prisijungė 1967 m., prieš pat pasitraukiant jos įkūrėjui Sydui Barrettui. Taip jie tęsė savo veiklą gana ilgai. 1985 m. grupės įkūrėjas Rogeris Watersas padarė išvadą, kad jo laukia perspektyvi solinė karjera, jei tik jis padarys šuolį iš grupės. Jis pasitraukė iš “Pink Floyd”, laikydamas grupę iširusia. Gilmouras ir Mason’as nusprendė, kad gandai apie grupės mirtį yra gerokai perdėti.
Watersas nusprendė padėti jiems suprasti, kad ne, todėl padavė juos į teismą dėl “Pink Floyd” vardo naudojimo. 1986 m. ieškiniu buvo siekiama neleisti jiems koncertuoti ar įrašinėti kaip “Pink Floyd”. Buvusių bendražygių santykiai ir taip kurį laiką buvo įtempti, o teisinis triukšmas jų tikrai nepataisė. Waters’as pralaimėjo bylą.
2005 m. visi grupės nariai, išskyrus Barrettą, vėl susibūrė vienkartiniam pasirodymui pasaulinio sąmoningumo ugdymo renginyje “Live 8”. Barrettas mirė 2006 m., o Richardas Wrightas – 2008 m.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, dainininkas, tapęs kareiviu, Andrijus Chlyvniukas socialiniame tinkle “Instagram” paskelbė vaizdo įrašą, kuriame dainuoja liaudies dainą “Juoda kalina pievoje” – liaudies dainą apie šalies stiprybę nelaimės akivaizdoje. Vokalistas, kuris vadovauja Kiyvo grupei “Boombox”, praėjusį mėnesį tikėjosi koncertuoti JAV. Tačiau išgirdęs, kad Rusija įsiveržė į tėvynę, grįžo jos ginti.
Vaizdo įraše jis vilki karinę uniformą ir įsikibęs į automatą traukią dainą tuščioje gatvėje: “Mūsų šlovingoji Ukraina turi hey, hey, pakilti ir džiaugtis”.
Grupės “Pink Floyd” narys Davidas Gilmouras stebėjo klipą su pagarba. “Mano marti, kuri iš tikrųjų yra ukrainietė, atsiuntė man jį ir aš pagalvojau: “Oho, tai fantastiška”, – “Rolling Stone” pasakoja D. Gilmouras. “Gabalas iš karto paskatino mane galvoti apie tai, kad galėčiau jį kažkuo paversti”.
Taigi jis užsidarė savo studijoje, sugalvojo akordus, kurie palaikytų galingą Khlyvnyuk vokalą, ir parašė tai, kas tapo “Hey, Hey, Rise Up” – pirmuoju nauju “Pink Floyd” įrašu per beveik 30 metų.

Politiškai aktyvus Rogeris Watersas ir vėl atsidūrė kitoje barikadų pusėje. Į jaunos gerbėjos klausimą, kodėl jis tyli apie karą Ukrainoje, jis atsakė ilgu laišku, kuriame buvo ir tokie teiginiai:
“Kalbant apie gangsterius, turiu su jumis nesutikti dėl vieno jūsų laiško dalyko: jūsų “200 proc.” įsitikinimas, kad jūsų šalyje nėra neonacių, yra beveik neabejotinai klaidingas. Abu jūsų kariuomenės batalionai “Azov”, Nacionalinė milicija ir C14 yra gerai žinomos neonacistais pasiskelbusios grupuotės. Jie taip pat yra gangsteriai.
Kas dar, Alina? Na, mes, žmonės, mes visi visose pasaulio šalyse, įskaitant Ukrainą ir Rusiją, galime kovoti su gangsteriais, galime jiems pasakyti, kad nedalyvausime jų nepadoriuose ir mirtinai pavojinguose karuose, kuriais siekiama įgyti valdžios ir turto kitų sąskaita, galime jiems pasakyti, kad mūsų šeimos, tiesą sakant, visos šeimos visame pasaulyje mums reiškia daugiau nei visa pasaulio valdžia ir pinigai.”
Viename podkaste Watersas pabrėžė, kad Ukrainos ginkluoti nereikia, o šalies vėliavos demonstravimas vakaruose skatina nacizmą. Antro pasaulinio karo metais jis turbūt sakytų, kad Didžiosios Britanijos vėliavos demonstravimas yra nacistinis, o su Hitleriu, nors jis ir gangsteris, derėtų kalbėti diplomatiškai.
Pas ką dabar dvi juodos skylės vietoje akių?