Psichoaktyvūs junginiai magiškuose grybuose
Magiškuosiuose grybuose slypi visas cheminių junginių kokteilis, sukeliantis psichoaktyvų poveikį. Kai kurie iš žinomų magiškuose grybuose randamų junginių yra psilocinas, psilocibinas, norpsilocinas, baeocistinas, norbaeocistinas ir aeruginascinas. Skirtingose grybo dalyse gali būti skirtingi junginių kiekiai. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad didžiausias psilocibino kiekis yra kepurėlėse.
Keletas laukinių stebuklingųjų grybų tyrimų atskleidė, kad juose esantis junginių kiekis labai skiriasi. Šie skirtumai pastebimi ne tik tarp atskirų rūšių, bet ir tarp atskirų rūšių partijų. Be to, tyrimai atskleidžia, kokią įtaką auginimo sąlygos turi auginamų magiškųjų grybų veikliųjų junginių kiekiui ir rūšiai.
1982 m. mokslininkai Bigwoodas ir Beugas pastebėjo dešimteriopą psilocibino kiekio skirtumą laukinėje gamtoje surinktuose Psilocybe cubensis pavyzdžiuose. Kitame tyrime buvo tiriami 52 laukiniai smailiakepurių glotniagalvių pavyzdžiai, surinkti Šveicarijoje per penkerius metus. Psilocino kiekis svyravo nuo 0,21 iki 2,02 %, o – nuo 0,05 iki 0,77 %. Tyrėjai nustatė, kad skirtumai priklausė nuo grybų amžiaus, jų dydžio ir tiriamos vaisiakūnio dalies. Gartzo atlikto tyrimo metu nustatyta, kad psilocino kiekis džiovintuose Psilocybe semilanceata grybuose svyravo nuo 0,19 iki 1,34 %.5 Mažiausios masės grybuose psilocino koncentracija buvo didžiausia.
1988 m. Gartzas dešimtyje Inocybe aeruginascens vaisiakūnių rado aeruginascino. Jis taip pat pastebėjo koreliaciją tarp psilocibino, baeocistino ir aeruginascino kiekio vaisiakūniuose. Jensenas ir kt. tyrė aeruginaciną iš Inocybe aeruginascens grybų, surinktų Potsdame, Vokietijoje. Grybuose buvo skirtingas psilocibino, baeocistino, norbaeocistino ir aeruginacino kiekis.
Bigwoodas ir Beugas pastebėjo, kad Psilocybe cubensis, auginamo ant rugių grūdų, psilocibino kiekis skiriasi keturis kartus. Jų darbas taip pat atskleidė svarbius duomenis apie psilocibino ir psilocino kiekius auginamo Psilocybe cubensis vaisių užmezgimo arba derliaus nuėmimo laikotarpiais. Apskritai pirmajame, o kartais ir antrajame derliuje psilocino nebuvo. Didžiausias psilocino kiekis buvo ketvirtajame derliaus nuėmimo tarpsnyje. Psilocino kiekis neturėjo nei didėjimo, nei mažėjimo tendencijos per kelis nuplovimus. Tačiau, vykstant vaisių augimui, jis kito daugiau nei keturis kartus. Apskritai psilocibino kiekis beveik visada buvo dvigubai didesnis už psilocino kiekį.
1989 m. Gartzas nustatė, kad padidėjus triptamino koncentracijai karvių mėšlo ir ryžių auginimo terpėje, psilocino kiekis Psilocybe cubensis padidėjo nuo 0,09 % iki 3,3 % išdžiovintų grybų masės. Be to, naudodamas didelio efektyvumo skysčių chromatografiją (HPLC) ir plonasluoksnę chromatografiją (TLC), Gartzas nustatė, kad grybuose, augintuose ant triptaminu (iš karvių žarnyno) praturtinto mišinio, buvo tik nedidelis psilocino kiekis (0,01-0,2 %).
Kolkas dar nėra iki galo aišku, kaip magiškuosiuose grybuose esantys junginiai sąveikauja tarpusavyje ir su serotonino receptoriais smegenyse, ypač 5-HT2A. Gali būti, kad alosterinė moduliacija vaidina svarbų vaidmenį bendrame sinerginiame poveikyje.
Šiuo metu “COMPASS Pathways” ir kituose atliekamuose klinikiniuose tyrimuose depresijai gydyti naudojamas grynas psilocibinas. Pats savaime psilocibinas sukelia kitokį poveikį, nei valgant magiškuosius grybus kartu su kitais junginiais. Tai įrodo vartojančių patirtys. Kai kurie iš šių poveikių laikomi gerais arba pageidautinais, pavyzdžiui, euforijos jausmas ir nuostabios vizualizacijos. Kiti rezultatai yra mažiau pageidaujami, pavyzdžiui, raumenų silpnumas ir laikinas paralyžius.
Niekas nežino, kaip psilocibino terapija galėtų pagerėti, jei mokslininkai geriau suprastų visų magiškųjų grybų sudedamųjų dalių sąveiką. Tai nereiškia, kad klinikiniai tyrimai nėra patikimi ar labai svarbūs. Tiesiog reikia suprasti, kad psilocibinas nėra vienintelė veiklioji magiškųjų grybų sudedamoji dalis ar prekursorius. Šios srities tyrimams reikia žengti žingsnį atgal ir giliau suprasti magiškųjų grybų chemiją.
