MDMA – gydanti ekstazė. Tyrimas su pelėmis
MDMA iš naktinių klubų grįžta į mokslininkų laboratorijas ir terapeutų kabinetus
Traumą patyrę suaugę žmonės dažnai kreipiasi pagalbos į gydytojus, tačiau tokias įsisenėjusias ligas kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSS) gali būti sunku gydyti. Deja, suaugusiųjų smegenys nėra tokios atviros pokyčiams kaip paauglystėje. Žurnale “Nature” paskelbtas tyrimas rodo, kad MDMA gali atverti duris į vaikišką atvirumą subrendusiose smegenyse.
Tyrime Johnso Hopkinso universiteto neurologo, medicinos mokslų daktarės Gül Dölen vadovaujama komanda parodė, kad MDMA poveikis hormonui oksitocinui, panašu, atveria “kritinį laikotarpį” suaugusių pelių smegenyse, kuris paprastai pastebimas tik paauglystėje. Šiam periodui reikalingas tam tikras neuroplastiškumo – t. y. neuronų gebėjimo persitvarkyti – lygis, kuris smarkiai sumažėja, kai smegenys pasiekia suaugusiųjų amžių. Komanda įtaria, kad tas pats neuroplastiškumas veikia ir naujausiuose tyrimuose, rodančiuose, kad MDMA gali gydyti potrauminio streso sutrikimą ir kitus psichologinius sutrikimus, kai junginys naudojamas kartu su psichoterapija.
Panašu, kad MDMA atveria kritinį socialinio atlygio mokymosi periodą, t. y. raidos laikotarpį, kai išmokstama, kad priklausyti genčiai yra gera. Suaugusiųjų amžiuje šis kritinis periodas baigiasi, ir tai gali būti priežastis, kodėl potrauminio streso sutrikimo gydymas, reikalaujantis glaudaus socialinio bendravimo su terapeutu, yra sudėtingas – ir kodėl atrodo, kad terapija veikia daug geriau, kai vartojamas MDMA.
Atradimas, kad pelės išgyvena kritinį socialinio atlygio mokymosi periodą, buvo pirmas žingsnis siekiant išsiaiškinti, kaip jį patirti suaugusiems žmonėms.
“Pirmas dalykas, kuris buvo tikrai įdomus ir labai nustebino, buvo tai, kad egzistuoja kritinis periodas, kurį mes galėjome išmatuoti pelėms socialiniam elgesiui suformuoti, – pasakojo Dölen, laboratorijos, kurioje buvo atliktas tyrimas, vyriausia tyrėja.
“Yra daugybė smegenų ligų, kurioms, mūsų nuomone, turėtų įtakos kritinio socialinio atlygio mokymosi laikotarpio pritaikymas”
Lieka neaišku, kaip MDMA iš tikrųjų veikia smegenis. Dölen komanda naujajame tyrime daro prielaidą, kad junginys gali veikti per hormoną oksitociną ir skatinti suaugusiųjų smegenų plastiškumą, panašų į tą, kuris pastebėtas paauglių pelių organizme.
Šią idėją jie patikrino iš pradžių duodami pelėms praleisti 24 valandų laikotarpius dviejuose skirtinguose aptvaruose, kuriuose buvo skirtingo tipo aplinka. Viename aptvare pelės galėjo bendrauti su kitomis pelėmis, o kitame jos buvo vienos. Buvo manoma, kad pelės, išmokusios socialinio atlygio smegenyse aptvare su kompanija, bus įpratintos sieti vieno tipo aplinką su draugais, o kito tipo aplinką – su socialine izoliacija.
Po tokio sąlygojimo pelės galėjo laisvai lankytis abiejuose aptvaruose, o tyrėjai stebėjo, kiek laiko pelės praleidžia kiekviename jų.
Paaiškėjo, kad tik jaunos pelės (nuo 42 iki 98 dienų amžiaus) buvo jautrios socialinio atlygio mokymuisi ir daugiau laiko praleisdavo aplinkoje, kurias susiejo su kitomis pelėmis. Tuo tarpu suaugusios pelės, atrodo, nesuvokė, kad aplinkos ir draugijos ryšys joms yra svarbus.
Taip buvo tol, kol jos negavo MDMA.
Suaugusios pelės, gavusios MDMA ir 48 valandas palaukusios, kol junginys pasišalins iš jų organizmo, išmoko susieti vienos rūšies aplinką su draugija, visai kaip ir paaugliai. Šis rezultatas parodė, kad MDMA ne tik daro poveikį neuroplastiškumui, bet ir tai, kad pokyčiai išlieka ilgai, net ir pasibaigus ūmiam poveikiui.
“Kalbama apie ilgalaikį junginio poveikį smegenims”, – sako Dölen.
Šios išvados rodo, kad MDMA ir kiti panašūs junginiai iš tikrųjų gali sukelti vaikišką neuroplastiškumo būseną, kai žmogus gali iš naujo išmokti naujo elgesio – ir pamiršti senąjį. Tai gali būti ypač svarbu žmonėms, visą gyvenimą sergantiems sunkiai gydomomis psichinėmis ligomis.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad pelėse hormonas oksitocinas atlieka svarbų vaidmenį mokantis socialumo, nes sąveikauja su oksitocino receptoriais, esančiais su atlygiu / motyvacija susijusioje smegenų dalyje. Naujajame tyrime komanda parodė, kad MDMA taip pat gali suaktyvinti šiuos oksitocino receptorius, taip pat atveriant kritinį laikotarpį, per kurį galimas socialinio atlygio mokymasis.
Dölen įtaria, kad MDMA, derinamas su tradiciniais gydymo būdais, gali būti paspirtis, kurios reikia kai kuriems žmonėms, kad jie pasveiktų, ypač jei nepajuto palengvėjimo per įprastą psichoterapiją.
“Bandant gydyti smegenų sutrikimus galvoje kirbėjo mintis, kad galbūt terapija neveikia taip gerai, kaip norėtųsi, dėl kritinių smegenų plastiškumo periodų, ir tiesiog neturėjome veiksmingų būdų, kaip tuos langus vėl atverti, – sakė Dölen.
Komanda kartu su kitais Johnso Hopkinso universiteto mokslininkais nagrinės, ar kitose žmogaus organizmo sistemose yra kritinių laikotarpių požymių, ir aiškinsis, ar kritinių laikotarpių atnaujinimo idėja gali būti pritaikyta visose sistemose. Svarbu tai, kad tokie tyrimai kaip šis gali paskatinti tolesnius junginio, kuris visada buvo laikomas tik pramoginiu, tyrimus.
Nepaisant to, kad MDMA nuo seno turi vakarėlių narkotiko reputaciją, perspėja Dölen, šis tyrimas išryškina, koks gilus gali būti jo emocinis ir psichologinis poveikis.
“Manau, kad žmonėms, vartojantiems šiuos junginius pramoginiais tikslais, svarbu nepamiršti, kad vartojant vėl atsiveria kritinis jautrumo langas, todėl reikia įsitikinti, kad juos vartojate su žmonėmis, kuriais pasitikite, kurie nesiruošia pasinaudoti jūsų jautria būsena, kurie gerbia, kokią didžiulę galimybę ir galimą poveikį jūsų smegenims šie junginiai iš tikrųjų turi”, – sako ji.
Šių junginių nereikėtų vartoti neįvertinus didybės to, ką jie su jumis daro.
