10th rugsėjo 2021

Giedrius Litevka – vaikščiojanti psichodelikų kontraindikacija

Psichodelikai tinka ne visiems

(Michael Pollan)

Psichodelinės medicinos atėjimas į Lietuvą yra tik laiko klausimas, o tai yra pati geriausia naujiena kenčiantiems nuo pačių įvairiausių dvasinių ligų. Kaip ir daugelis vaistų, magiški grybai, LSD ar DMT tinka tikrai ne visiems. Vienas ryškiausių pavyzdžių Lietuvoje yra visuomenininkas, apsiskelbęs sveiko gyvenimo būdo propaguotoju, visų dalykų žinovas Giedrius Litevka.

Lietuvoje atsirandant pirmosioms diskusijoms apie medicininę psichodelikų naudą ir žalą, šio žmogaus vardas neišvengiamai taps argumentu psichodelinės medicinos skeptikų ir priešininkų kišenėje, kaip kad Michaelio Šumacherio vardas galėtų tapti argumentu diskutuojant apie slidinėjimo naudą ir pavojus. Savo garsioje knygoje “Kaip pakeisti protą”, publicistas Michael’as Pollan’as rašė, kad psichodelikai tinka ne visiems.

Pakeisti protą ši medicina gali bet kokiu atveju, tačiau pakitimai nebūtinai pasitarnauja visuomenei ar pačiam vartotojui. Giedriaus Litevkos atvejis greičiausiai yra visuomenės, o ne jo paties problema. Pasikaustęs įspūdingu kiekiu pačių egzotiškiausių sąmokslo teorijų, be vaistinių žolelių ir papildų prekybos, Charles’o Manson’o pramintu keliu kol kas dar nedrąsiai trypinėjantis internetų personažas aktyviai, nors ir nevisad rišliai pasakoja apie pasaulinius sąmokslus, pritraukdamas nemenką kiekį sekėjų.

Šis psichodelinių grybų entuziastas labai primena liūdnai pagarsėjusį blaivybės propaguotoją ir Vladimiro Putino fan-boy Marių Gabrilavičių; ir jei ne esminis nesutarimas psichoaktyvių medžiagų vartojimo klausimais, šie du ypač kūrybiškai į realybę žvelgiantys ir savo kliedesius vienaip ar kitaip monetizuojantys vyrai galėtų dirbti kartu.

Prieš naudojant psichodelikus vertėtų savęs paklausti:

Ar man tikrai vertėtų atverti protą dar labiau?

Aldous Huxley, rašydamas Suvokimo duris nebuvo bendravęs su Giedriumi Litevka.

Naviguoti informacijos vandenyne nėra paprasta, vien išsilavinimo tam nepakanka: reikia skepsio, kritinio mąstymo ir informacijos suvokimo įgūdžių. Mokykla be jokios abejonės šių įrankių nesuteikia, o Lietuvos universitetams pasiseka irgi ne visada. Būtent kūrybingos ir atviros asmenybės dėl savo atvirumo patirtims ir pasauliui, labiausiai rizikuoja šokti nuo tramplyno į informacinį klozetą su iliuzijomis, kad ten žydras vandenynas.

Psichologai savo darbe dažnai remiasi 5 asmenybės tipų modeliu:

Ekstraversija (bendraujantis/energingas priešingybė venišam/rezervuotam)
Sutariamumas (draugiškas/atjaučiantis, priešingybė kritiškam/racionaliam)
Atvirumas patirčiai (išradingas/smalsus, priešingybė nuosekliam/atsargiam)
Sąmoningumas (efektyvus/organizuotas , priešingybė ekstravagantiškam/neatsargiam)
Neurotiškumas (jautrus/nervingas, priešingybė atspariam/pasitikinčiam savimi)

Moksliniai tyrimai rodo, kad psichodelikų vartojimas ypač ugdo trečią iš penkių asmenybės savybių: atvirumą patirčiai. Šis reiškinys yra ypač naudingas, sergant dvasiniais sutrikimais, susijusiais su atvirumo patirčiai slopinimu, tokiais kaip depresija. Tačiau bet koks polinkis į psichozę ar šizofreniją, kai smegenys jau pernelyg pasinėrusios į chaoso būseną, turėtų veikti kaip raudona šviesa psichodelinių medžiagų vartojime (nesvarbu terapiniams ar rekreaciniams tikslams). Nors tarp mokslinių publikacijų ir galima rasti užuominų, kad sergant šizofrenija psichodelikai gali padėti išvengti negatyvumo, apie jų poveikį žinoma tikrai per mažai, kad būtų racionalu eksperimentuoti.

Tik Giedrių Litevką gerai pažįstantys žmonės galėtų papasakoti, kiek jam įtakos padarė psichodelinių junginių vartojimas, tačiau nors į psichodelikus būtina žiūrėti kritiškai, reikėtų atsiminti, kad nesėkmingi šių medžiagų vartojimo pavyzdžiai yra tiesioginė jų draudimo pasėkmė.