Pseudomokslas

Rasa Terbetienė ir magiški grybai

Kaip ir buvusi medikė Beatričė Kiguolienė, gydytoja Rasa Terbetienė, sekdama tuo pačiu receptu: sumaišyti faktus su abejotinomis prielaidomis ir ezoteriniais kliedesiais, Naujojo amžiaus kvazireliginio judėjimo  Antropoteosofija svetainėje pateikė tekstą apie haliucionogeninius grybus ir jų galimą žalą. Nors medicina yra tampriai susijusi su mokslu ir gydant ligonius privaloma naudoti moksliškai įrodytus metodus, laisvalaikiu gydytojai gali sau leisti tikėti horoskopais, homeopatija, bioenergetika ir virgulėmis. Nors asmeninėje Facebook paskyroje gydytoja Rasa Terbetienė ir dalinasi astrologijos tekstais, norisi tikėti, kad kaip medikė ji savo darbą atlieką puikiai.

Gydytojos Rasos Terbetienės teiginių analizė

Deja, kaip raštininkė, gydytoja Rasa Terbetienė nuvylė ne tik literatūrine ir socialine, bet ir moksline prasme. Šiame įraše pacituosiu ir kritiškai įvertinsiu kai kuriuos Rasos Terbetienės teiginius ir už jų slypinčią politinę poziciją.

Aptariamą tekstą rasite čia.

 

Farmakologijos mokslas teigia, kad psichotropinėms medžiagoms būdinga bendra savybė – jas vartojant kurį laiką, vystosi priklausomybė. Vienoms greičiau ir dažniau, kitoms – rečiau. Nustatyta, kad psilocibinas retai sukelia fiziologinę priklausomybę, tačiau, kaip teigia medicinos mokslas, vystosi psichologinė priklausomybė.

Žmogaus smegenys, pasak neurologų, yra psichologinių priklausomybių gaminimo mašina. Jos veikia labai efektyviai, ir taupydamos energetinius resursus stengiasi dažnai atliekamus veiksmus kiek įmanoma daugiau automatizuoti: tai mes vadiname įpročiais. Bet kokia subjektyviai naudinga, ir dažniau kartojama veikla sukelia psichologinę priklausomybę, dėl smegenų motyvacijos – atlygio sistemos, kurioje skirtingus neuroninius tinklus aktyvuoja neurotransmiteriai norepinefrinas, dopaminas, ir serotoninas. Yra narkotikų, kurie tiesiogiai veikdami dopamino (pagrindinio smegenų savęs apdovanojimo sistemos neurotransmiterio) sistemą sukelia labai siprią psicholiginę ir fizinę priklausomybę: pvz. kokainas, heroinas, fentanilis. Haliucionogeniniai grybai, kaip ir kiti klasikiniai psichodelikai, dopamino sistemojė tiesiogiai neveikia, todėl psichologinę priklausomybę jiems galima palyginti su psichologine priklausomybe arbatai ar bananams. Maža to, serotonino sistemoje veikiančių haliucionogenų poveikio po panaudojimo kurį laiką nepavyksta pakartoti, todėl psichologinės priklausomybės ratas susidaro sunkiau. Taip pat psichodelinė patirtis nebūtinai yra maloni: labai dažnai ji kelia didelius psichologinius iššūkius, kuriuos psichodeliniuose tyrimuose dalyvaujantys psichiatrai, psichologai ir neurologai traktuoja kaip užslopintų negatyvių emocijų psichologinę integraciją. Rasos Terbetienės teiginys, kad Psilocibino grybai sukelia psichologinę priklausomybę yra labiau propagandinis nei moksliškai vertingas.

Visa tai rodo, kad daromas dirbtinis poveikis žmogaus psichikai ir sąmonei. Psichologiniai tyrimai atskleidžia, kad gamtinės kilmės haliucinogenus vartojančių asmenų valia yra paralyžiuojama. Kyla klausimas, kas valdo žmogaus valią ir kas vyksta tada, kai šių medžiagų pavartojęs žmogus praranda savikontrolę?

Didesnė dozė haliucionogeninių grybų, ar kitų klasikinių psichodelinių narkotikų, laikinai išjungia smegenų pasyvios veiklos neuroninį tinklą (Default mode network) ir smarkiai suaktyvina kitas smegenų dalis. Tarpusavyje pradeda komunikuoti smegenų dalys, kurios paprastai nebendrauja. Tai sukelia neįprastus laikinus potyrius, tokius kaip sinestezija (garsų matymas). Moksliniai tyrimai atskleidė, kad smegenys pasidaro plastiškesnės ir chaotiškesnės – pasiekia didesnio kritikalumo būseną. Jų veikimas laikinai supanašėja į penkiamečio vaiko smegenų funkcionavimą. Būtent šios psiochodelikų savybės moksliniuose tyrimuose išnaudojamos kaip psichologinių pasikeitimų katalizatorius. Yra liudijimų, kad psichodelikų ir psichoterapijos derinys atstojo 10 metų paprastos psichoterapijos. Todėl taip, tokia sąmonės būsena lengviau pasiduoda įtaigai (visai kaip vaiko) ir be tinkamo konteksto – psichologinio nusiteikimo arba psichologo priežiūros, gali provokuoti keistas, trancedentines idėjas. Kitavertus, yra medikų, kurie ezoterika susižavi net be haliucionogeninių grybų poveikio.

Nematomuose pasauliuose yra daug lygmenų. Apie tai rašoma ezoterinės krypties literatūroje. Kuo aukštesnis nematomo pasaulio lygmuo, tuo subtilesnė ir švaresnė energija, tuo daugiau tvarkos ir griežtesnės taisyklės norinčiajam jį pasiekti.

Ezoterinės krypties literatūra yra antimoksliškos pasakos suaugusiems. Karlo Jungo psichologijos mokslo srovė yra vienintelis tinkamas būdas rimtai nagrinėti ezoteriką, kitu atveju, tikinčiųjų tokiais dalykais psichinė sveikata tegali būti neurologijos ir psichiatrijos mokslininkų studijų objektas. Belieka tikėtis, kad gydytoja tiesiogiai nenaudoja perskaitytos ezoterinės literatūros savo kasdienėje profesinėje paktikoje.

Įvairiose šalyse skirtingai apibrėžiamas haliucinogeninių savybių turinčių grybų teisinis statusas, o tai turi įtakos jų plitimui. Lietuvoje dėl žalingo poveikio sveikatai šie grybai yra draudžiami, jų vartojimas griežtai kontroliuojamas. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, psilocibinas ir psilocinas priklauso pirmajam narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašui – tai narkotinės ir psichotropinės medžiagos, sukeliančios žalingų padarinių žmogaus sveikatai. Šios grupės medžiagas draudžiama vartoti medicininiams tikslams.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, haliucionogeniniai grybai draudžiami ne dėl žalingo poveikio sveikatai, o dėl klaidingų viešoje erdvėje įsigalėjusių mitų, primityvios politinės draudimų kultūros, ciniškos ir rasistinės Ričardo Niksono politinės kampanijos 1970-aisiais. Nors be jokios abejonės, haliuciogenininų grybų vartojimas (ypač neatsakingas) kelia rizikas, pagal David Nutt skalę, psilocibinas yra pati saugiausia iš visų kontroliuojamų psichoaktyvių medžiagų tiek socialine tiek sveikatos prasme. Nepalyginamai saugesnė už alkoholį, nikotiną, marihuaną, legalius benzodiazepinų grupės narkotikus, kuriuos dažnai lengva ranka skiria gydytojai. Šiuo metu sėkmingai vyksta klinikiniai tyrimai, kurie greičiausiai pavers psilocibiną ir kitas klasikines psichodelines medžiagas labai svarbiu terapiniu įrankiu.

Belieka palinkėti gydytojai Rasai Terbetienei padėti ezoterinę literatūrą į šalį ir skaityti daugiau mokslinių straipsnių.

Klasikinių psichodelinių junginių naudojimas medicinoje

Kaip psichodelikai ateina į sveikatos apsaugos sistemą

Navigacija psichodelinės savigydos minų lauke

Startuolis, investuojantis į depresijos gydymą psilocibinu, pateikia pirminį viešą akcijų siūlymą

Nebegalime ignoruoti psichodelikų potencialo gydyti depresiją

Haliucionogeninių grybų antidepresantai

Psichodelikai kelia grėsmę farmacijos kompanijoms

Magiški grybai

Psichodelinės medžiagos: viltis Pandoros skrynios dugne

Psichodelinės psichoterapijos modelis ACE

You may also like