LSD ir LSDP. Povilas Pinelis – lietuviškos socialdemokratijos veidas

Lietuvoje socialdemokratijos nėra. Panašu, kad mūsų šalyje galima rasti daugiau LSD vartotojų, nei tikrų socialdemokratų. Povilas Pinelis nepriklauso nei vieniems nei kitiems.

 

LSDP ateitis Povilas Pinelis partijos tinklapyje publikavo didelį, melų ir antimoksliškos informacijos pilną opusą, kuris su socialdemokratija turi bendro tiek, kiek socialdemokratai buvo Leninas su Stalinu.

Socialdemokratija visada suteikia gerovės valstybės viziją. Jos tikslas – sušvelninti nesėkmių padarinius ir išlaikyti mažiau laimingus žmones tokioje padėtyje, kuri leistų jiems naudotis pagrindiniais žmogiškaisiais orumais ir gebėjimais. Pripažįstama, kad gerovės valstybė nebus tobula; niekas gyvenime niekada nėra tobula. Tačiau visuomenė ją remia kaip būtiną siekį, iš dalies todėl, kad privati iniciatyva toli gražu ne visada padeda silpnesniems visuomenės nariams jaustis laimingais.

Panašu, kad Povilas Pinelis mano, jog griežtai bausti narkotikų vartotojus yra socialdemokratiškas problemos sprendimas. Toliau pateikiame jo teksto ištraukas ir mūsų komentarus po jomis.

Nedaug trūksta, kad Lietuvoje būtų atsisakyta taikyti baudžiamąją atsakomybę ne tik už kanapių , bet ir už ekstazio, amfetamino, metamfetamino, LSD ir heroino turėjimą –  narkotikų, kurie itin greitai sukelia priklausomybę, labai pavojingi sveikatai ir gyvybei .

Panašu, kad Povilas Pinelis mažai ką žino apie narkotikus, nes jau pirmame sakinyje prirašyta nesąmonių: LSD fizinės priklausomybės nesukelia, jos nesukelia ir ekstazis. Abi šios medžiagos mokslininkų tyrinėjamos kaip galinčios padaryti proveržį psichinės sveikatos srityje. Mirti dėl LSD poveikio neįmanoma, nes medžiaga pasižymi itin mažu toksiškumu.

MDMA (veiklioji ekstazio medžiaga) gali sukelti mirtį nuo perkaitimo, nevartojant pakankamai skysčių, arba sumaišius su kitais junginiais. Ši problema Jungtinėse Karalystėje buvo sprendžiama ne įkalinimu ar didelėmis baudomis, o nemokamu vandeniu naktiniuose klubuose.

Amfetamino pagrindo vaistai (Aderall) Jungtinėse valstijose išrašomi vaikams, tvarkantis su dėmesio sutrikimo simptomais, tačiau junginį naudojant ilgą laiką ir didelėmis dozėmis, iš tiesų gali atsirasti priklausomybė.

Heroino, deja, gatvėse nebeliko. Jį pakeitė daug pavojingesnis ir narkoprekeiviams pelningesnis junginys – fentanilis, todėl gąsdinti heroinu yra kvaila. O iš Povilio Pinelio teksto galima būtų suprasti, kad kanapės lyg ir pusę velnio, dar toleruoti galima. Būtų pusę velnio, jei jos būtų legalios, ir prekyba jomis arba auginimasis savo reikmėms būtų kontroliuojami valstybės. Dabar kanapės parduodamos gatvėse, neretai būna nupurkštos mirtinais sintetiniais kanabinoidais, o tai irgi yra baudžiamojo persekiojimo pasekmė. Metamfetaminas iš tiesų ypač pavojingas narkotikas. Kad palyginti šių medžiagų keliamą grėsmę, galima naudotis Jungtinės Karalystės mokslininkų komandos sudaryta rizikos vertinimo skale. Joje, remiantis 16 skirtingų kriterijų, buvo analizuojama 20 narkotinių medžiagų. Žemiau išvardintos Povilo Pinelio paminėtos medžiagos, analizuojant jų keliamą grėsmę pagal David Nutt skalę (pavojingiausios  – aukščiau):

• Heroinas – heroinas (kurio Lietuvoje jau beveik neįmanoma nusipirkti) yra iš tiesų priklausomybę sukelianti, rizikinga medžiaga. Už jį mokslininkų duomenimis pavojingesnis tik legalus ir plačiai prieinamas narkotikas – alkoholis. Heroinas David Nutt skalėje užima antrą vietą pagal pavojingumą.
• Metamfetaminas – šis narkotikas užima 4 vietą pagal pavojingumą David Nutt skalėje.
• Amfetaminas – šis junginys rikiuojasi 7-oje narkotikų pavojingumo klasifikacijos vietoje, iš karto po legalaus narkotiko – tabako.
• Kanapės – plačiai pasaulyje vartojamas augalas, David Nutt skalėje rikiuojasi 8-oje vietoje, iš karto po amfetamino. Nors ir nėra visiškai nekaltas, tikrai saugesnis už tabaką ar alkoholį.
• MDMA – pagal rizikos laipsnį, šis junginys rikiuojasi garbingoje 17-oje vietoje. Gryni MDMA kristalai, pasirodo yra vienas saugiausių narkotikų. Daug saugesnis, nei kai kurios kitos Povilo Pinelio mėgstamos medžiagos. Didžiausias su MDMA susijęs pavojus yra gatvėje perkamas ekstazis – dėl draudimo ir reguliavimo nebuvimo, šių tablečių gamintojai gali gryną MDMA sumaišyti su bet kuo, o būtent neteisinga medžiagos klasifikacija ir yra realiausia mirties priežastis. MDMA priklausomybės, beje, irgi nesukelia.
• LSD – ši medžiaga, pasirodo, yra beveik saugiausias narkotikas, rizikos skalėje užimanti 18-ą vietą, saugumu nusileidžia tik buprinorfinui ir magiškiems grybams. Mirtys susijusios su LSD kyla dėl junginio vartojimo nesaugioje aplinkoje, arba neteisingos medžiagos klasifikacijos, kai vietoje LSD nusiperkama NBOMe, ar kitų mirtinai pavojingų medžiagų. Šis klasikinis psichodelikas dalyvauja klinikiniuose tyrimuose kaip pasižymintis neuroprotekcinėmis, priešdepresinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.

Toks atsakomybės panaikinimas greičiausiai lemtų prekybos narkotikais plėtrą ir, aišku, juos vartojančių asmenų skaičiaus augimą: juk net už tuos ypač pavojingus narkotikus būtų taikoma tik administracinė teisena. Teisėsauga būtų bejėgė. O baudos už narkotikų platinimą, būtų tiesiog juokingos.

Baudos už narkotikų platinimą Morganos Danielės pasiūlytame įstatymo projekte visai nebuvo minimos. Baudos už narkotikų turėjimą savo reikmėms (už nusižengimą be aukos), buvo numatytos adekvačios. Panašios narkotikų politikos visame pasaulyje laikosi socialdemokratines vertybes išpažįstantis politikai – ne bausti, o padėti, jei pagalba reikalinga. Būtent didžioji dalis teisėsaugos ir rėmė šį įstatymo projektą, kad galėtų koncentruotis į rimtus su narkotikų platinimu susijusius nusikaltimus, o ne medžioti iš e-bay keletą gramų augalų (ne tik žolės) savo reikmėms atsisiuntusius studentus. Teisėsauga irgi pareiškė savo nuomonę apie įstatymo projektą: jam pritarė Policijos departamentas, Narkotikų tabako ir kontrolės departamentas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Kad dėl priimto įstatymo narkotikai plis greičiau, nuogąstavo tik generalinė prokuratūra, tuo pačiu pripažindama, kad situacija 2017 metais sugriežtinus atsakomybę į gerąją pusę nepasikeitė.

Laisvės partija (LP) ir Morgana Danielė žino, kaip aplink pirštą apvynioti visuomenę ir netgi patyrusius politikus.

Patyrę politikai turi skaityti įstatymo projektus, o ne portalų antraštės. Jų niekas aplink pirštą nevyniojo, kaip nevyniojo ir visuomenės.

Tik simbolinė bauda už disponavimą netgi pačiais pavojingiausiais narkotikais – nuostabu!

Absoliuti dauguma asmenų, disponuojančių pačiais pavojingiausiais narkotikais serga liga, vakarų medicinoje vadinama priklausomybės sutrikimu. Jei Povilas Pinelis susirgtų depresija, ar šizofrenija, gal jam irgi reikėtų taikyti kuo didesnes baudas?

Toks naratyvas papirko ne vieną. Argi žmoniška bausti sergantį žmogų? Tačiau, atsiribojus nuo emocijų, tokia argumentacija, švelniai tariant, keista. Jeigu disponavimas narkotikais traktuojamas tik kaip nedidelis nusižengimas, – netiesiogiai skatinamas narkotikų vartojimas.

Būtent baudimas už narkotikus vietoje pagalbos suteikimo netiesiogiai skatina jų vartojimą. Aibė mokslinių tyrimų parodė, kad narkotikų vartojimas dažniausiai yra neigiamų aplinkos faktorių ir socialinių problemų pasekmė, o ne priežastis. Baudžiamasis persekiojimas vietoje pagalbos tik skatina priklausomybę jau sergančiam šia liga. Narkotikai dažnai tampa įrankiu pabėgti nuo skausmo ir problemų, o vienas save vadinantis socialdemokratu galvoja, kad daugiau skausmo ir problemų padės išbristi iš priklausomybės liūno. Be to, absoliuti dauguma retkarčiais naudojančių draudžiamas psichoaktyvias medžiagas, neatitinka priklausomybės sutrikimo diagnozės, o socialdemokratas Povilas Pinelis jaučiasi turįs teisę persekioti ir juos.

Keistas dekriminalizacijos ir gydymo temų susiejimas naudingas specialistams ir funkcionieriams, dirbantiems su žmonėmis, kenčiančiais nuo narkotikų priklausomybės – jie turi savų sumetimų aktyviai stoti į Morganos Danielės pusę. Kalbėdami apie dekriminalizaciją, jie nuolat kartojo, kad reikės sukurti ir plėsti nuo narkotinių medžiagų priklausomų žmonių gydymo sistemą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad reikės daugiau pastatų, daugiau įrangos, viešųjų pirkimų, daugiau specialistų, daugiau atlyginimų, paprastai tariant – pinigų, kurie būtų skaičiuojami dešimtimis milijonų. Bet čia projekto teikėjų, ir juos palaikančiųjų argumentacija ir vėl šlubuoja – jeigu manoma ir teigiama, kad dekriminalizacija sumažins problemą, kodėl numanoma, kad poreikiai gydymui augs?

Oho, Povilas Pinelis – tikra socialdemokratijos žvaigždė. Apie pagalbą nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms nei žodžio, mat ji reikalinga tik specialistams ir funkcionieriams. Reikia suprasti, kad griežta atsakomybė už narkotikų vartojimą užkerta kelią priklausomybės atsiradimui. Nežinia, iš kur Povilas Pinelis pasisėmė tokių idėjų, nes svarbiausios apie narkotikų politiką kalbančios tarptautinės organizacijos teigia priešingai. Galima įtarti, kad Vilniaus socialdemokratų skyriaus pirmininkas idėjų semiasi medituodamas Naisiuose ant pagoniškos kalvos.

Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų organizacija

Šaltinis

Bendrame pareiškime Jungtinės Tautos (JT) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė paramą šalims, peržiūrinčioms ir panaikinančioms įstatymus, kuriais kriminalizuojamas narkotikų vartojimas ir jų laikymas asmeniniam naudojimui. Šis bendras pareiškimas, kuriame kalbama apie diskriminaciją sveikatos priežiūros įstaigose, parengtas atsižvelgiant į Darnaus vystymosi tikslus (DVT), kuriais siekiama “užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje”.

PSO jau anksčiau ragino dekriminalizuoti narkotikus kaip būtiną visuomenės sveikatos priemonę, tačiau šis bendras pareiškimas su JT yra dar vienas svarbus žingsnis pasauliniame judėjime už narkotikų dekriminalizavimą.

JAV ir visame pasaulyje vis labiau remiamas narkotikų dekriminalizavimas – baudžiamųjų sankcijų už narkotikų vartojimą ir laikymą panaikinimas. Narkotikų dekriminalizavimui pritarė pirmaujančios medicinos, visuomenės sveikatos ir žmogaus teisių grupės, įskaitant Tarptautinį Raudonąjį Kryžių, Amerikos visuomenės sveikatos asociaciją, Amerikos pilietinių laisvių sąjungą, NAACP ir “Latino Justice”.

Tarptautiniu mastu keliose šalyse jau taikoma tam tikra narkotikų dekriminalizavimo forma. Visų pirma 2001 m., reaguodama į ŽIV krizę šalyje, narkotikus dekriminalizavo Portugalija, kuri įrodė didelę dekriminalizavimo naudą – gerokai sumažėjo perdozavimo, ŽIV/AIDS ir priklausomybės atvejų, o narkotikų vartojimas ir nusikalstamumas nepadidėjo.

Narkotinių medžiagų dekriminalizavimas ne tik drastiškai sumažina žmonių, atsidūrusių tarp baudžiamojo teisingumo sraigtų skaičių, bet ir, kaip pabrėžiama JT ir PSO pareiškime, smarkiai pagerina visuomenės sveikatą. Dekriminalizavimas mažina narkotikus vartojančių žmonių stigmatizavimas ir sprendžia jų ilgametės diskriminacijos problemą.

Diskriminacijos žala tik dar labiau padidėja sveikatos priežiūros įstaigose, kurios tiesiogine prasme yra gyvybės ir mirties klausimas. Dekriminalizavimas padidina reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, vietoje stigmatizavimo dėl jo ligos.

Narkotikų dekriminalizavimas yra racionali ir fiskaliniu požiūriu patikima politika, pagrįsta sveikata ir žmogaus teisėmis. JAV ir viso pasaulio vyriausybės turi neginčijamą moralinį ir mokslinį imperatyvą jos siekti.

 

Grįžkime prie Povilo Pinelio opuso.

 

Ar tai reiškia, kad reikia visuomet bausti? Tikrai ne. Ir norint sekti Vakarų pavyzdžiu, keisti požiūrį į organinės kilmės svaigiąsias medžiagas, siekiant liautis bausti „už suktinę“, pakaktų Baudžiamajame kodekse padaryti išimtį tam tikrai grupei narkotinių medžiagų, pavyzdžiui, kanapėms. Esant pakankamai svariems argumentams, galima daryti ir platesnę išimtį, tarkime, „lengvosioms narkotinėms medžiagoms“, kuria būtų aiškiai sutarta, kad ši kategorija apima tik pačią mažiausią žalą darančias, sunkios priklausomybės nesukeliančios medžiagos. Tai leistų ne tik rasti sveiką kompromisą, bet ir užsitikrinti daug platesnę paramą projektui. Tačiau, panašu, kad dekriminalizavimo projekto autorių tikslas – ne tas. Sprendžiant iš jų viešų pasisakymų apie narkotinių medžiagų rinką ir atskirų narkotikų rūšių pardavimo tvarkos kūrimą, galima numanyti, kad siūloma dekriminalizacija matoma kaip tarpinis žingsnis siekiant visiškai įteisinti narkotines medžiagas Lietuvoje.

Jaunasis socialdemokratas siūlo padiskutuoti kokiais organiškais narkotikais be glitimo buržuazinis jaunimas galėtų mėgautis laisviau, tuo tarpu sergantieji priklausomybės ligomis, pasak jo, turėtų būti persekiojami ir bauginami. Socialdemokratija at it’s best, ir matyt čia nėra tik Povilo Pinelio problema: socialdemokratams laikas jungtis su Ramūno Karbauskio partija, nes vertybės labai panašios.