Gydymasis nuo alkoholizmo magiškais grybais

Johns Hopkins universiteto atlikta 343 asmenų apklausa parodė, kad psichodeliniai narkotikai, tokie kaip LSD ar psilocibinas, gali būti labai naudingi gydant alkoholizmą. Dauguma dalyvių nurodė, kad serga sunkiu alkoholizmu, tačiau net 83 proc. šių asmenų, pavartoję psichodelikų, žymiai sumažino alkoholio vartojimą iki labiau kontroliuojamo lygio. Šie tyrimai rodo, kad šiuo metu nelegalūs narkotikai gali būti taikomi kaip gydymo būdas, tačiau norint tai tvirtai teigti, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Priklausomybė alkoholiui yra plačiai paplitusi problema, kurią galima įveikti: tiek vyrai tiek moterys gali išgyti nuo alkoholizmo ir gyventi sveikesnį gyvenimą. Kelias į sėkmę paremtas tvirta paramos sistema ir aiškiai struktūruotu gydymu. Pastaraisiais metais pasaulyje plinta idėja, kad nuo alkoholizmo gali išgelbėti psichodelikai.

Kaip atsiranda priklausomybė alkoholiui?

Kelias į alkoholizmą susideda iš kelių etapų:

1. Protarpinis piktnaudžiavimas alkoholiu ar besaikis vartojimas;
2. Padidėjęs alkoholio vartojimas;
3. Problematiškas alkoholio vartojimas dėl dažno ir nekontroliuojamo piktnaudžiavimo juo;
4. Priklausomybė nuo alkoholio;
5. Alkoholizmas.

Minėti alkoholio vartojimo sutrikimo raidos etapai pažįstami daugeliui, tačiau prieš domintis gydymu, svarbu suprasti priklausomybės išsivystymo mechanizmus.

Priklausomybė alkoholiui yra kompleksiškas ir dinamiškas procesas. Daug aplinkos ir neurobiologinių faktorių veikia žmogaus motyvaciją gerti. Ilgalaikis didelių alkoholio kiekių vartojimas smegenyse sukelia neuroplastiškus smegenų streso ir atlygio sistemos pakitimus. Chroniškas alkoholio buvimas organizme sukelia pastovias problemas jo reguliacinėms sistemoms kurios bando, bet galiausiai nesugeba išlaikyti normalią įvairių vidinių procesų pusiausvyrą.

Kad tinkamai funkcionuotų, žmogaus smegenys turi išlaikyti neurotransmiterių pusiausvyrą. Jie yra smegenų paštininkai: mažos molekulės, kurios dalyvauja smegenų komunikacijos sistemoje ir reguliuoja kūno funkcijas bei elgesį.

Intoksikacija alkoholiu pakeičia subtilią pusiausvyrą tarp skirtingų neurotransmiterių, o tai sukelia mieguistumą, euforiją, koordinacijos sutrikimus ir kitus efektus. Pavyzdžiui, smegenys balansuoja sužadinančių ir slopinančių neurotransmiterių aktyvumą. Slopinantys neurotransmiteriai sustabdo arba atideda nervinius signalus, o sužadinantys – juos paspartina.

Alkoholis sulėtina signalų perdavimą, taip sukeldamas aukščiau išvardintus intoksikacijos simptomus.

Tęstinis alkoholio buvimas smegenyse verčia jas prisitaikyti prie cheminių pasikeitimų: smegenys stengiasi kompensuoti alkoholio poveikį. Kai kurių neurotransmiterių veikimas pakinta, kad smegenys atstatytų pusiausvyrą ir funkcionuotų normaliau.

Nors smegenys ir prisitaiko prie alkoholio poveikio, kiti pakitimai veikia žmogaus jautrumą alkoholio cheminiams smūgiams. Pavyzdžiui, noras išgerti gali pavirsti patologiniu alkoholio poveikio geismu. Stiprus alkoholio geidimas yra priklausomybės požymis.

Kas yra psichodelikai?

Psichodelikai, dar žinomi kaip haliucinogenai (arba enteogenai), yra psichoaktyvių junginių klasė, sukelianti pažinimo, suvokimo ir nuotaikos pokyčius. Šios medžiagos veikia visus pojūčius, bei asmens mąstyseną, emocijas ir laiko pojūtį. Taip pat psichodelikai gali sukelti haliucinacijas: priversti matyti dalykus, kurių nėra. Kai kurios rūšys išgaunamos iš augalų ir grybų, taip pat yra sintetinių, laboratorijoje pagamintų psichodelikų.

Jie skirstomi į kelias rūšis: klasikiniai psichodelikai, (tokie kaip LSD) arba disociatyvai (tokie kaip PCP).

Labiausiai paplitę psichodelikai:

• 251-NBOMe – sintetinis psichodelikas, primenantis LSD ir MDMA (pavojingas gyvybei)
• DMT (N, N – dimetiltriptaminas):  galingas cheminis junginys, randamas kai kuriuose Amazonės augaluose. Šie naudojami verdant Ajavaskos arbatą. DMT galima susintetinti, sintetinė junginio versija vadinama Dimitrijumi.
• LSD (D-lizergo rūgšties dietilamidas): vienas iš labiausiai sąmonę keičiančių junginių.
• Pejotlis: mažas, bestuburis kaktusas, kurio pagrindinė veikli medžiaga – meskalinas. Kartais vadinamas tiesiog kaktusu.
• Psilocinas (4 – hidroksi-N, N – dimetiltriptaminas). Veiklioji medžiaga, į kurią organizme verčiamas psilocibinas, randamas magiškuose grybuose, augančiuose visame pasaulyje.

LSD buvo vienas mėgstamiausių psichodelikų pasirinkimų daugelį dešimtmečių. Junginį 1938-aisiais susintetino chemikas, dirbantis Sandoz laboratorijose, Šveicarijoje. Po penkių metų, 1943-iaisiais buvo atrastos psichodelinės LSD savybės.

Psilocibinas taip pat buvo naudojamas daugelyje tyrimų, kuriuose mokslininkai vertino jo galimybes gydant alkoholio vartojimo sutrikimą.

Ar psichodelikai gali būti naudingi alkoholizmo gydyme?

Psichodelikų naudojimas gydant alkoholizmą gali daugeliui atrodyti kaip nauja idėja, bet tai ne naujiena. Iš tiesų mokslininkai tyrinėjo šią temą dešimtmečius. Ankstyviausias haliucinogenų naudojimas gydant alkoholizmą buvo užfiksuotas Saskačevano provincijoje, Kanadoje, 1953-iaisiais. Psichiatras Humpris Osmondas (kuris ir sugalvojo psichodelikų terminą) ir biochemikas Abramas Hofferis iškėlė hipotezę, kad reakcija į LSD turėtų priminti delirinį tremensą, kurį patirdavo sergantieji alkoholizmu.

Jie manė, kad jei LSD galėtų imituoti delirinio tremenso poveikį, tačiau be skausmingo fizinio poveikio, kurį sukelia “atsidūrimas dugne”, galbūt šis narkotikas galėtų padėti alkoholizmu sergantiems žmonėms.

Ričardo Niksono karas su narkotikais buvo klaidingas dėl keleto priežasčių, tačiau viena iš blogiausių – mokslinių tyrimų draudimas. Dėl ypač griežto reguliavimo ir stigmatizacijos buvo vis sunkiau tirti rekreacinių narkotikų poveikį ir galimą praktinį jų panaudojimą. Ne vienu dešimtmečiu pavėlavę moksliniai atradimai leidžia pritaikyti klasikinius psichodelikus įvairių psichikos ligų ir priklausomybių gydyme.

Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai žurnale “Journal of Psychopharmacology” neseniai paskelbė straipsnį, įrodantį psichodelikų naudą gydant alkoholizmą. Tyrėjų grupė pakvietė 343 asmenis iš diskusijų apie narkotikus ir mokslinių tyrimų organizacijų, tokių kaip “Erowid Center” ir Daugiadisciplininė psichodelikos studijų asociacija dalyvauti apklausoje. Kad galėtų dalyvauti tyrime, dalyviai turėjo atitikti alkoholio vartojimo sutrikimo kriterijus.

Dauguma šių asmenų (72 proc.) turėjo sunkią priklausomybę alkoholiui. Pagal psichinių sutrikimų diagnostikos vadovą (DSM) asmenys, kuriems būdingas sunkus alkoholizmas, apibūdinami kaip asmenys, turintys 6 ar daugiau iš 11 simptomų, kuriems priskiriami tokie kriterijai kaip “Alkoholis dažnai vartojamas didesniais kiekiais arba ilgesnį laiką, nei buvo planuojama” ir “Daug laiko praleidžiama užsiimant veikla, reikalinga alkoholiui gauti, vartoti arba atsigauti po jo poveikio”. Dalyviai vidutiniškai per savaitę išgerdavo apie 25 alkoholinius gėrimus, problemiškai gėrė 7 metus ir jautė didelį stresą dėl alkoholio vartojimo.

Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas iš šių asmenų taip pat turėjo psichodelinės patirties, daugiausia vartojant LSD arba psilocibiną. Tik 10 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad psichodelikus vartojo tikėdamiesi gydyti alkoholizmą, tačiau po šių narkotikų vartojimo praėjus metams net 83 proc. dalyvių nebeatitiko alkoholio vartojimo sutrikimo kriterijų. Dėl šio geriamųjų įpročių pagerėjimo dalyviai sumažino savo gėrimo kiekį iki vos 4 gėrimų per savaitę nuo ankstesnio 25 gėrimų vidurkio.

Tyrimo autoriai teigia:

“Nors rezultatai negali įrodyti priežastinio ryšio, jie rodo, kad natūralistinis psichodelikų vartojimas gali padėti nutraukti arba sumažinti probleminį alkoholio vartojimą, o tai patvirtina, kad reikia toliau tirti psichodelikų padedamą alkoholio vartojimo sutrikimo gydymą.”

Kai kurie tyrimo dalyviai taip pat aprašė įžvalgas, kurias jiems suteikė psichodelinė patirtis: “Tai leido man vėl pasijusti vientisu ir privertė iš naujo pažvelgti į savo emocines traumas. Tai padėjo man suprasti priklausomybės prigimtį ir tai, kaip ji mus pavergia – fiziškai, protiškai ir dvasiškai. Priklausomybė  nuslopina bet kokį žmogišką augimą.” Kitas teigė: “Supratau, kad man reikia didesnės už mane jėgos pagalbos, kad įveikčiau savo alkoholizmą, ir kad patys psichodelikai buvo veiksmingi, bet jie negali išgydyti mano ligos.”

Pasak tyrimo dalyvių, psichodelinė patirtis padėjo jiems įveikti priklausomybę keturiais pagrindiniais būdais. Jie manė, kad psichodelikas padėjo jiems pakeisti gyvenimo vertybes arba prioritetus; kad jis pakeitė jų požiūrį į ateitį – jie pradėjo labiau vertinti  ilgalaikę susilaikymo naudą; kad jis pakeitė jų pačių nuomonę apie savo gebėjimą kontroliuoti priklausomybę; ir pavertė užduotį atsisakyti alkoholio dvasine pastanga.

Įdomu tai, kad dalyviai ne tik buvo labiau linkę atsisakyti alkoholio, bet ir atsisakymo procesas vyko sklandžiau nei visi ankstesni bandymai. Jie pranešė, kad įprasti alkoholio atsisakymo metu patiriami išgyvenimai, tokie kaip potraukis, depresija, nerimas, dirglumas ir neramumas buvo daug mažesni, palyginti su tais atvejais, kai dalyviai bandė mesti alkoholį be psichodelikų pagalbos.

Dėl  finansinės paramos trūkumo ir draudžiamojo reguliavimo sunku atlikti eksperimentus, susijusius su psichodelikų, kaip terapijos priemonės, vaidmeniu. Nepaisant to, pamažu kaupiasi įrodymai, kad jie gali padėti atsikratyti skaudžių priklausomybių ir išgydyti didelę jų sukeltą psichinę žalą. Atlikus daugiau tokių tyrimų, kaip šis, mokslo bendruomenė galės įvertinti tikrąjį psichodelikų potencialą ir pasiūlyti įrodymais pagrįstą politiką bei gydymo metodus, padėsiančius pagerinti žmonių gyvenimą.