psichodelikai nuo depresijos

Ar psichodelikai – naujas stebuklingas vaistas nuo depresijos?

Magiški grybukai, LSD ir kiti draudžiami klasikiniai psichodelikai demonstruoja didžiulį potencialą padėti nuo tokių moderniųjų laikų ligų kaip depresija, potrauminio streso sindromas ar net galvos skausmas.

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad psichodeliniai junginiai gali padėti įveikti nepagydomą depresiją, išgydyti nuo priklausomybės ligų, pagerinti gyvenimo kokybę ir laimę. Galima būtų pamanyti, kad mokslininkai ir medikai apie tai turėtų šūkauti net nuo namų stogų.

Nors klinikinius tyrimus vykdantys mokslininkai, stebėdami jų tyrimuose dalyvaujančių pacientų išgyjimus,  į psichodelikus deda labai daug vilčių, jie supranta, kad teks įveikti nemažai minų laukų. Pagrindinė kliūtis yra faktas, kad LSD ir magiškieji grybai turi labai stiprią kontrakultūrinę aurą ir jie draudžiami daugiau nei 50 metų.

Psichodeliniai junginiai, kuriems taip pat kartais priskiriami meskalinas, ajavaska, o kartais ir MDMA (dar žinomas kaip “meilės narkotikas”, Ekstazis, arba Molly), vis plačiau tyrinėjami puikios reputacijos universitetuose kaip vaistas nuo įvairių ligų. Šiuo metu skelbiama daugiau nei šimtas tyrimų, o mokslininkai teigia, kad žmonės noriai dalyvauja klinikiniuose bandymuose.

Priežastis paprasta: baigti tyrimai, nors ir preliminarūs, parodė pribloškiančiai didelį psichodelikų efektyvumą gydant dvasines ligas. Pasak dr. Natalie Gukasyan, dirbančios Johns Hopkins universiteto medicininiame centre, žmonės, kentėję nuo depresijos, nerimo ir priklausomybių dešimtmečius, patyrė ženklius teigiamus pokyčius po psichodelikų padedamos terapijos, naudojant tik vieną, dvi arba tris psichodelikų dozes kontroliuojamoje aplinkoje, be to, šie pokyčiai yra tvarūs.

Viena iš moterų, kurios gyvenimą pakeitė psichodelikai, yra Ellen Cox, alaus daryklos Vašingtone generalinė direktorė. Cox visą gyvenimą rūkė, kai, būdama 47 metų, užsiregistravo dalyvauti Džono Hopkinso universiteto tyrime. Paprastai ji surūkydavo po pakelį per dieną – iš pat ryto, po valgio, prie kavos, vairuodama ir prieš miegą – todėl ji manė, kad cigaretės valdo jos gyvenimą. “Mano planai visada buvo susiję su tuo, kada gausiu kitą cigaretę”, – sako ji. Cox žinojo, kad jos įprotis kenkia sveikatai ir socialiniam gyvenimui, bet kaskart, kai ji bandydavo mesti rūkyti (išbandė pleistrus, kramtomąją gumą, vaistus ir staigų metimą), skanus cigaretės aromatas viliojo ją grįžti. Sužinojusi apie tyrimą socialinėje žiniasklaidoje, ji pagalvojo, kad būtų smagu legaliai vartoti psilocibiną (magiškųjų grybų veikliąją medžiagą), tačiau ji neteikė daug vilčių, kad jis gali padėti.

Tyrimo metu moteris dalyvavo 3 mėnesių trukmės psichoterapijoje, kurios metu (kartu su kitais dalykais) ji buvo skatinama sutelkti dėmesį į rūkymo bjaurumą ir kenksmingumą. Tada, kambaryje su dviem asistentais, kurie rūpinosi jos saugumu, Cox praryjo kapsulę su psilocibinu – magiškų grybų veikliąja medžiaga, tada užsidengė akis ir užsidėjo ausines.

“Tai buvo intensyviausia mano gyvenimo patirtis”

:vėliau teigė Cox, pažymėdama, kad mokslininkai leido jai klausytis muzikos, kuri intensyvėjo kartu su psichodelinio junginio poveikiu. “Tai tarsi vaikščiojimas po savo smegenis ir lindimas į triušio olas”, sakė moteris.

Jos vizijos buvo ryškios: pavyzdžiui, spalvingas kambarys, pilnas daugybės durų, kurias atidariusi ji prisimindavo malonius prisiminimus iš koledžo laikų. Sesija sukėlė įvairias emocijas – nuo smalsumo ir džiaugsmo, iki trumpo paranojos priepuolio. Cox neprisimena, kad minčių apie rūkymą būtų kilę jos psichologės kelionės metu, tačiau kai ji baigė ir pabandė užsirūkyti, pajuto siaubingą cigarečių kvapą ir skonį. Ji užgesino rūkalą ir per pastaruosius trejus metus niekada neužsimanė kitos. Tokių dramatiškų rezultatų pasiekia ne visi, tačiau dauguma tame tyrime dalyvavusių rūkalių metė rūkyti.

Kas nutinka galvoje?

Kiekvienas žmogus psichodelinės terapijos seanso metu patiria skirtingus išgyvenimus, kuriuos daugeliui sunku apibūdinti žodžiais, nes vienu metu vyksta labai daug dalykų, – sako daktaras Matthew Johnsonas, Džono Hopkinso medicinos universiteto psichiatrijos ir elgesio mokslų profesorius ir centro, kuriame lankėsi Cox, asocijuotas direktorius. Tyrimais nustatyta, kad psichpodelikai keičia tai, kaip matote ir girdite, erdvės ir laiko suvokimą Daugelis patiria vizines įžvalgas. “Vėžiu serganti pacientė, dėl diagnozės patirianti sunkios depresijos simptomus matė apleistą kraštovaizdį, kuriame vis kasė ir kasė. Galiausiai ji rado spindintį brangakmenį, kurį palaikė metafora, kad vėžys užgožė jos gyvenimo džiaugsmą, bet jo esmė vis dar buvo grožis”, – pasakoja Džonsonas. (Dalyviai suvokia, kad jų vizijos yra jų pačių proto projekcijos, todėl tyrėjai vengia vartoti haliucinogenų terminą psichodeliniams junginiams apibūdinti).

Norint visiškai suprasti poveikio mechanizmą, reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau smegenų skenavimas ir kiti tyrimai šį tą atskleidė. Pavyzdžiui, psichodelikai (išskyrus kartais jiems priskiriamą MDMA) smegenyse jungiasi su serotonino receptoriais, vadinamais 5-HT2A (jie veikia tiksliau nei antidepresantai – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai). Dėl to smegenų neuronų tinklai pakeičia savo įprastinį elgesį, sako Kalifornijos universiteto San Franciske daktaras Jacobas Scottas Aday’us. “Sritys, kurios paprastai nesusikalba tarpusavyje, staiga pradeda bendrauti”, – aiškina jis. Panašu, kad psichodelikai taip pat slopina smegenų sritis, vadinamas foninio rėžimo tinklu, kuris iš dalies padeda palaikyti mūsų įprastą savimonę.

Taip galima paaiškinti, kodėl žmonės atsipalaiduoja nuo savo įsisenėjusių įsitikinimų ir tampa atidesni naujiems mąstymo apie save ir savo problema,s būdams. “Psichodelinė terapija gali būti tokia dramatiška patirtis, panaši į svarbiausius gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, apsilankymą kitoje kultūroje ar įsimylėjimą”, – sako Džonsonas. Mokslininkas teigia, kad psichodelinė terapija yra panašesnė į pačią psichoterapiją nei į daugumą psichiatrinių vaistų. Pavyzdžiui, gydant priklausomybę, vaistai veikia kaip norimos medžiagos pakaitalas, sušvelnindami abstinenciją. Tačiau psichodelikais skatinama savirefleksija, o kaip tik to siekiama ir psichoterapija, sako jis.

Taip nutiko 44 metų verslininkei Kelsey Ramsden iš Vankuverio. Prieš penkerius metus Kelsey Ramsden jautėsi prislėgta, nors buvo apdovanojimus pelniusi verslininkė, turinti nuostabų vyrą ir vaikus. Moteris jau lankė psichoterapiją ir vartojo antidepresantus, tačiau nujautė, kad jai reikia daugiau. Ramsden dvejus metus tyrinėjo psichodelinę terapiją – skaitė straipsnius, kalbėjosi su ekspertais ir konsultavosi su keliais ją išbandžiusiais kolegomis verslininkais, kol galiausiai pajuto, kad yra pasirengusi tai išbandyti pati.

Kambaryje su psichiatru ir psichologu (kurie stengėsi išlikti tylūs, bet esant poreikiui galėjo pacientę nuraminti ar paguosti) Ramsden matė ryškių spalvų kaleidoskopą. Kažkuriuo metu ji pradėjo matyti savo praeities situacijas tarsi filmus ekrane, be jokių vertinimų ir iš savo, ir iš kitų perspektyvos. “Tai buvo transformuojantis dalykas. Galėjau pamatyti, kad tie, kurie mane skaudino, skaudino patys save”, – prisimena Ramsden. Per kitus metus ji dalyvavo dar dviejuose seansuose, tarp kurių vyko psichoterapija. Ši patirtis pakeitė gyvenimą. Savivertė pakilo, o santykiai su šeima labai pagerėjo. Jos keturiolikmetė dukra pastebi, kad Ramsden mažiau rėkia ir yra visapusiškesnė. “Aš tai vadinu psichine gerove. Anksčiau mano emocinių išteklių gylis buvo menkas, o dabar jis daug gilesnis”, – sako Ramsden. Ši patirtis buvo tokia gili, kad ji metė darbą ir tapo bendrovės “Mindcure”, kuri iš dalies tyrinėja psichodelines molekules, prezidente ir generaline direktore, laukdama dienos, kai šie “narkotikai” taps legaliais.

Augantis tyrimų spektras

LSD ir kitų psichodelikų tyrimai iš tiesų prasidėjo šeštajame dešimtmetyje, o per 15 metų buvo parašyta daugiau nei tūkstantis klinikinių darbų. Nors dauguma jų nebuvo aukščiausios kokybės klinikiniai tyrimai pagal šiuolaikinius standartus, , jie leido pažvelgti į šių medžiagų galimybes. Tačiau, kai septintojo dešimtmečio hipiai pradėjo vartoti psichodelikus rekreaciniais tikslais, o tokie jų evangelistai kaip Harvardo profesorius Timothy Leary ragino studentus suvartoti LSD, ir “įsijungti, nusiteikti ir iškristi”, visuomenė nusiteikė prieš šias medžiagas. 1970 m. Kongresas priėmė Kontroliuojamų medžiagų įstatymą, dėl kurio narkotikai tapo ne tik nelegalūs, bet ir sunkiai tiriami. Daugybė mokslininkų vėl atsigręžė į juos tik po 2006 m., kai Džono Hopkinso universiteto ekspertas žurnale “Psychopharmacology” paskelbė aukštos kokybės nors ir nedidelės apimties tyrimą, kuriame 36 sveikiems žmonėms saugioje aplinkoje davė psilocibino, po kurio jie pranešė apie teigiamus požiūrio ir elgesio pokyčius. Šie pokyčiai vis dar buvo jaučiami net ir po 14 mėnesių.

Šiandien ne tik Džono Hopkinso, bet ir kiti didieji universitetai, įskaitant Niujorko universitetą ir Kalifornijos universitetą Berklyje, yra atidarę specialius mokslinių tyrimų centrus. (Dauguma jų tiria psilocibiną, nes jį galima pagaminti laboratorijoje ir todėl, kad, skirtingai nei LSD, magiškų grybų veikliosios medžiagos seansai trunka 4-6 valandas, o ne 10-12 valandų). 2018 m. psichodelikams buvo suteiktas dar vienas postūmis, kai žurnalistas Michael’as Pollan’as išleido bestselerį “Kaip pakeisti protą”, kuriame aprašomi tyrimai ir paties M. Pollano patirtis. Tais pačiais metais Maisto ir vaistų administracija psilocibinui suteikė “proveržio terapijos” statusą, skirtą vaistams atspariai depresijai gydyti, o tai pagreitino klinikinius  bandymus. “Manau, kad per kelerius ateinančius metus vaistų agentūra patvirtins psichodelikus”, – mano Džonsonas, jei tyrimai ir toliau demonstruos teigiamus rezultatus.

Šiuo metu tiriamas psichodelikų pritaikymas:

Depresijai ir nerimui

Praėjusiais metais Džono Hopkinso universitetas psichiatrijos žurnale “JAMA Psychiatry”  paskelbė tyrimo rezultatus, parodžiusius, kad daugiau nei pusė iš 24 žmonių, sergančių sunkia depresija, kuriems buvo skirti du psilocibino seansai (kartu su palaikomąja psichoterapija), po mėnesio visiškai išgijo. Netrukus bus paskelbtos šio tyrimo ilgalaikės išvados, o “vienerių metų rezultatai taip pat atrodo daug žadantys”, – sako daktaras Gukasyanas. Kai britų tyrėjai palygino dvi psilocibino procedūras su kasdieniniu antidepresanto Escitalopramo vartojimu, psichodelikas veikė bent jau taip pat gerai. Net pacientams, susidūrusiems su gyvybei pavojinga liga, psichodelikai suteikia stiprią emocinę pagalbą. Niujorko universiteto mokslininkai nustatė, kad 60% vėžiu sergančių pacientų, kurie tyrime vartojo psilocibiną, net ir praėjus ketveriems metams po šios patirties, depresija nesugrįžo.

Potrauminio streso sutrikimui

Kai Kalifornijos mokslininkai, atlikę bandymą su 90 žmonių, palygino MDMA ir pokalbių terapiją su tiesiog pokalbių terapija, pirmasis derinys nugalėjo. Praėjus dviem mėnesiams po gydymo, du trečdaliai MDMA vartojusiųjų grupės narių nebeturėjo potrauminio streso sindromo simptomų, palyginti su trečdaliu, gavusių tik psichoterapiją.

Priklausomybei nuo cigarečių, alkoholio ir opioidų

Kai 15 rūkalių du ar tris kartus kartu su kognityvine elgesio terapija vartojo psilocibiną, po 30 mėnesių 60 proc. rūkalių atsisakė šio blogo įpročio. “Dauguma žmonių pastebi, kad potraukis rūkyti labai sumažėja. Atrodo, kad ir emociniai metimo aspektai – dirglumas, baimė, depresija – yra gerokai mažesni”, – apie savo tyrimus pasakoja Džonsonas.

Galvos skausmo

Jeilio universitetas pradėjo tirti, ar psichodelikai gali sumažinti migreną ir klasterinius galvos skausmus.

Anoreksijos

Dr. Gukasyan ir jos kolegos kol kas gydė tik keletą žmonių, tačiau rezultatai teikia vilčių. “Sunku įsivaizduoti, kad žmogui, kuris galbūt dešimtmečius kankinosi, gali taip pagerėti, bet kai kuriais atvejais mes tai pastebėjome”, – sako ji.

Netgi sveiki žmonės gali pasijusti geriau, kai kontroliuojamomis sąlygomis vartoja psichodelikus. Praėjus mėnesiui po to, kai keliolika žmonių laboratorinėmis sąlygomis pavartojo psilocibino, sumažėjo nerimas ir atsirado kiti pozityvūs pokyčiai. Nedidelė grupė žmonių, vartojusių LSD pranešė apie padidėjusį optimizmą. O pernai paskelbtoje Aday apžvalgoje  nustatyta, kad daugelis bandžiusiųjų psilocibiną teigia, jog jaučiasi labiau vieningi, dvasingesni ir emociškai pakiliai nusiteikę.

Geriau to nebandyti namie

Ekspertai džiaugiasi jų galimybėmis, tačiau įspėja, kad šias medžiagas rizikinga vartoti vakarėliuose, koncertuose ar net namuose – 1960-aisiais dėl tokių veiksmų žmonės kartais patekdavo į greitosios pagalbos skyrių, kai išsigąsdavo savo sunkios psichodelinės kelionės. “Daug laiko skiriame tam, kad užmegztume ryšį su dalyviais ir padėtume jiems jaustis saugiai, kai jie jaučia psilocibino poveikį”, – sako daktarė Gukasyan.

Net ir kontroliuojamoje aplinkoje žmonės dalį seanso gali būti neramūs ar paranojiški. Aday nustatė, kad labiausiai į sunkias psichodelines patirtis linkę asmenys, kurių asmenybės yra mažiau atviros ir priimančios. Didžiausia rizika patirti nepageidaujamą poveikį: žmonės, kurių šeimoje ar asmeninėje anamnezėje yra bipolinių sutrikimų ar šizofrenijos atvejų, todėl mokslininkai bent jau kol kas jų neįtraukia į tyrimus.

Džonsonas sako, kad imantis atsargumo priemonių galima sumažinti problemų tikimybę: pasiruošti, ko tikėtis, pasirūpinti, kad padėtų apmokyti terapeutai, kurie kitą dieną padėtų suvokti mintis ir jausmus. Tai labai svarbu, nes šių vaistų poveikiui didelę įtaką daro žmogaus lūkesčiai ir aplinka.

Žinoma, bent jau kol kas, šių vaistų vartojimas ne klinikinių tyrimų metu yra neteisėtas. Praėjusiais metais Oregonas tapo pirmąja valstija, legalizavusia psilocibino vartojimą gydymo įstaigose (valstybei nustačius taisykles), o tokie miestai kaip Ouklandas (Kalifornija), Denveris ir visai neseniai Vašingtonas dekriminalizavo jų vartojimą.

Ellen Cox tikisi sulaukti dienos, kai ir kiti galės pasinaudoti psichodelikų teikiama nauda. Po visų tų metų, kai stengėsi atsisakyti savo įpročio, tai įvyko per vieną jaudinančią dieną. Cox daugiau nebekosėja ir nejaučia dusulio, o savo gyvenimo nebetvarko pagal rūkymo grafiką. Be to, ji sutaupo pinigų. “Per mėnesį cigaretėms išleisdavau 350 dolerių”, – sako ji. “Už tuos pinigus nusipirkau sau naują automobilį.”

 

Šaltinis: goodhousekeeping.com

 

You may also like