Ayahuaska ceremonija ir neuroplastiškumas

Ajavaska yra haliucinogeninis nuoviras, gaminamas iš Pietų Amerikoje augančių augalų: Šakrūnos krūmo (lotyniškai Psychotria Viridis), ir Svagiojo kvaitulio  – lotyniškai Banisteriopsis caapi, dar žinomo kaip dvasių Liana. Pavadinimai skamba iškalbingai. Abu augalai yra įtraukti į draudžiamų medžiagų sąrašus, todėl nerekomenduojame siųstis jų iš Ebay’jaus.

Veiklioji šio gėrimo medžiaga – Dimetiltriptaminas, arba DMT – kaip ir kiti klasikiniai psichodelikai, priskiriami triptaminams, tai yra alkaloidams, kurie metabolizuojami iš amino rūgšties – triptofano. Kitas gerai žinomas triptofano metabolitas yra neurotransmiteris – serotoninas. Taigi serotonino ir DMT molekulės labai panašios. Serotoninas liaudyje žinomas kaip “laimės hormonas”, bet iš tiesų jis dalyvauja daugelyje mūsų nervų sistemos funkcijų, tokių kaip suvokimas, mokymasis, emocijų reguliavimas, taip pat procesai, susiję su psichozėmis. Serotoninas svarbus ne tik nervų sistemos, tačiau ir viso organizmo darbui.

Populiariausi antidepresantai vadinami serotonino reabsorbcijos inhibitoriais. Jie neleidžia panaudotam serotininui grįžti atgal į priešsinapsinį neuroną – paprastai tariant atgal į sandeliuką, todėl likęs synapsiniuose plyšiuose, jis toliau jungiasi su įvairiais neuronų receptoriais, juos aktyvuodamas. Aktyvuoti neuronai siunčiai signalus kitiems neuronams, kurie, savo ruožtų aktyvuoja dar daugiau neuronų. Taip susiformuoja visa grandinė. Mūsų mąstymas, emocijos, mokymasis ir pasaulio pažininimas yra smegenų neuronų aktyvumo rezultatas.

Kaip antidepresantai padeda sergant depresija? Mes to gerai nesuprantame. Pasirodo, populiarus įsivaizdavimas, kad depresiją visada sukelia serotonino trūkumas yra neteisingas. Bent jau taip teigia mokslininkai. Gal tai paaiškina faktą, kad antidepresantai geriausiai veikia kartu su psichoterapija. Taip pat jie pasižymi daug didesniu efektyvumu, kai gydomos sunkios depresijos formos. Dabar manoma, kad antidepresantų efektyvumas pagrįstas neurogeneze. Jie skatina neuroninių ląstelių augimą. Tai paaiškina, kodėl SSRi antidepresantai nesuveikia iš karto, o jų teigiamo poveikio tenka laukti savaites ar mėnesius. Nors šie, prieš 70 metų išrasti vaistai gali būti efektyvūs, jų naudojimas susijęs ir su neigiamais padariniais, tokiais kaip svorio augimas, seksualinės funkcijos sutrikimai, o kartais ir suicidiniai polinkiai.

Jei DMT molekulė tokia panaši į serotoniną, gal ji panašiai ir veikia? DMT jungiasi prie įvairių serotonino receptorių, kurių žinomiausias (bent jau tarp psichonautų): serotonino 2A receptorius. Jis yra psichonautų šventasis gralis. Pavadinkime jį lizdu, į kurį idėjus kištuką (serotonino arba panašią į jį molekulę), keliaujame gilyn paskui triušį į stebuklų šalį. Prie šio receptoriaus kabinasi visi klasikiniai psichodeliniai narkotikai, tokie kaip LSD, psilocibinas, DMT ir meskalinas. Panašu, kad būtent serotonino 2A receptorius sukelia mistines patirtis ir smarkiai pakitusą sąmonės būseną. Jį veikiančio LSD – lizergo rūgšties diatilamido dėka, mokslininkai ir suprato, kad serotoninas veikia mūsų mintis ir elgesį. Serotonino 2A receptorius gali būti labai svarbus religinėse patirtyse, kuriose apninka kosminės vienybės ar meilės jausmas, kurį sukelia įvairios religinės praktikos. Ar esate girdėję, kad religija yra narkotikas?

Ajavaskos ceremonijos neseniai tapo populiariu Vakaruose būdu spręsti savo psichologines problemas. Tūkstančiai žmonių plūsta į Pietų Ameriką, dalyvauti šamanų organizuojamuose Ajavaskos programose, kurių šaknys – ritualinės tenykščių Pietų Amerikos gyventojų tradicijos. Ajavaskos turizmo industrijos atstovai mėgsta kartoti, kad jie tęsia tūkstantmečius siekiančias tradicijas, tačiau tokius teignius derėtų priimti su geru žiūpsniu druskos. Nors haliucinogenai buvo neabejotinai naudojami senovės kultūrose, ir tai įrodo archeologiniai radiniai, jų paplitimas tarp Pietų Amerikos šamanų gali būti susijęs su Ispanų užkariavimais. Be to, haliucinogeninių augalų vartojimas ekstazėje siunčiant prakeiksmus savo priešams, nėra visiškai tai, kaip mes suprantame psichodelinę terapiją. Bet kokiu atveju, Ajavaskos programos Pietų Amerikoje pasidarė didelė ir pelninga industrija, kurioje dėl pelno siekimo aukojamas bet koks tikras ar įsivaizduojamas dvasingumas, turistų fizinis ir psichologinis saugumas, ar net elementarios etikos normos.

Tai nereiškia, kad Amazonės džiunglėse dirba vien pavojingi šarlatanai, tačiau renkantis tokią kelionę, reikėtų labai smarkiai padirbėti su informacija apie jų patikimumą. Širdies ligos arba genetinis polinkis į psizhozę galėtų būti dar keli nuo psichodelinių retritų džiunglėse atbaidantys veiksniai. Ar Ajavaska yra Naujojo amžiaus judėjimo apologetų propaguojamas eilinis pseudomokslinis gydymosi būdas, kurį katalikų egzorcistai linkę vadinti demoniškomis apraiškomis? Na, pastariesiems pragare turbūt paskirtas atskiras smalos katilas. Bet pragaro nėra, nebent jį susikuriame čia, žemėje.

Ankstyvieji moksliniai tyrimai rodo, kad Ajavaska yra santykinai saugi ir gali būti labai naudinga psichinei ir fizinei sveikatai. Norėčiau pabrėžti žodį “ankstyvieji”. Klasikiniai psichodelikai sudomino net kovas narvuose organizuojančią kompaniją UFC. Sportininkai, kurie smūgiais ir spyriais į galvą bando iškovoti čempiono diržą, paprastai nuo smūgių ir spyrių į galvą ir nukenčia. Daugelis kovų veteranų skundžiasi migrenomis, sutrikusia kognityvine funkcija, depresija, nemiga, nerimu ir dingusia atmintimi. Smurtas prieš moteris taip pat dažnas reiškinys. UFC dėmesį patraukė vienas iš HBO televizos laidos Real Sports With Bryant Gumbel epizodų, kuriame atskleista istorija, kaip keturi profesionalūs atletai su klasikiniais psichodelikais sėkmingai gydosi neurologines smegenų traumas. Gal šis pasakojimas ir neatrodytų labai įtikinantis, bet jį įrodymais paremia ne vienas mokslinis tyrimas. Madrido Universiteto mokslininkų su graužikais 2020 metais atliktas studija parodė, kad DMT skatina naujų smegenų neuroninių ląstelių  ir glijos ląstelių formavimąsį. Neseniai, prestižiniame žurnale Nature publikuotame tyrime buvo atskleista, kad DMT pagerino pėlių kognityvinius gebėjimus. Publikuotas ne vienas mokslinis tyrimas, nurodantis, kad klasikiniai psichodelikai veikia kaip labai stiprūs smegenų uždegimą mažinantys agentai.

Šiuo metu rengiamasi III pakopos klinikiniams bandymams, po kurių turėtų įsijungti praktinis klasikinių psichodelikų pritaikymo tradicinėje medicinoje mechanizmas. Psichodelinė medicina per pastaruosius 15 metų tapo labai svarbia neurologijos, psichologijos ir psichofarmakologijos tyrimų sritimi. Šio video aprašyme rasite nuorodas į mokslines publikacijas, įrodančias, kad klasikiniai psichodelikai, tokie kaip Ajavaska (tai yra DMT), Psilocibinas ir LSD yra ne tik saugūs, bet ir potencialiai labai naudingi: gydant depresiją, nerimo sutrikimus netgi su insultu, alzheimeriu, ir parkinsono liga susijusius smegenų pažeidimus. Kodėl jie tokie efektyvūs? Turbūt yra ne vienas, tai paaiškinantis mechanizmas, kuriuos mes dar turime suprasti. Mes kažką žinome, bet nežinome dar daugiau. Kas jau paaiškėjo? Klasikiniai psichodelikai skatina funkcinį ir struktūrinį smegenų plastiškumą. Plastiškumas yra smegenų gebėjimas keistis. Daugelį dvasinių, psichinių ir neurologinių ligų lemia sutrikdytas plastiškumas. Psichodelikai mažina uždegimus. Smegenų uždegimai siejami tiek su depresija, tiek su neurodegeneracinėmis ligomis. Klasikiniai psichodelikai nekelia jokios fizinės priklausomybės.

Jie gal ir galėtų sukelti psichologinę priklausomybę, tačiau plačiai žinoma, kad psichodelinės patirtys toli gražu ne visada būna malonios. Šie ypač galingi psichoaktyvūs junginiai pašalina visus psichologinius šarvus. Neurologai lygina LSD laikinai paveiktų smegenų būseną su penkiamečio smegenimis. Klasikinius psichodelikus turbūt neįmanoma, arba bent jau labai sunku mirtinai perdozuoti. Mokslininkai tyrinėjo atvejus, kai per klaidą buvo suvartotos dešimtis ir net šimtus kartų už normalią didesnės dozės. Vartojusiems asmenims ne tik neliko blogų šalutinių reiškinių, tačiau netyčiom jie išsprendė savo sveikatos problemas. Apie tai kitame vaizdo įraše. Kas vyksta didelės Ajavaskos, Psilocibino ar DMT dozės paveiktose smegenyse?

Funkcinio magnetinio rezonanso pagalba buvo išsiaiškinta, kad nuslopinamas taip vadinamas smegenų foninio veikimo rėžimo neuroninis tinklas. Jis ypač aktyvus, kai neveikiame nieko. Sergant depresija, ši sistema padeda transliuoti nesibaigiančias negatyvias mintis, vadinamas ruminavimu. Manoma, kad smegenų foninnio rėžimo tinklas atsakinga už EGO – mūsų savęs suvokimą. Didelė psichodelikų dozė sukelia jausmus, kuriuos psichonautai vadina ego mirtimi. Šis pojūtis atsiranda dėl RGO valdančio neuroninio tinklo slopinimo. Tuo tarpu kitos smegenų dalys pradeda nevaržomai komunikuoti tarpusavyje. Net tokios, kurios įprastomis aplinkybėmis nesiunčia tiesioginių signalų viena kitai. Smegenys panyra į tam tikrą chaosą, kuris moksliškai vadinamas entropine būsena. Entropija fizikoje, yra chaoso didėjimas uždarose sistemose. Chaosas smegenyse skamba baisiai, ar ne? Atrodytų, kad daugiau tvarkos galvoje yra tikrai geras dalykas.

Pasirodo, ne visada. Pradėkime nuo senos fizikų neurologams pasiūlytos hipotezės, vadinamos smegenų kritikalumu. Kadangi šią idėją pasiūlė fizikai, ji turi aiškiai apibrėžtus fizinius ir matematinius modelius. Kadangi smegenyse vyksta procesai, susiję su informacijos apdorojimu ir elektromagnetinio aktyvumo bangomis, naudingų įžvalgų gali pateikti informatikos, fizikos ir matematikos mokslininkai. Kritikalumas yra kritinė būsena, tarp skirtingų būsenų, kai nėra aišku, kuri būsena ims dominuoti. Tai plona riba tarp chaoso ir tvarkos. Įsivaizduokite ledą, prieš pat tirpsmą, arba vandenį, prieš pavirstant dujomis, arba sniego gniūžtę, pradėjusią laviną. Arba… įsivaizduokite smėlio smilteles, byrančias žemyn smėlio laikrodžiu. Smiltelė po smiltelės, smėlio apačioje daugėja. Galiausiai, auganti smėlio krūvelė pasiekia tašką, kai ji pasidaro tokia nestabili, kad kita smiltelė gali sugriauti visą mažytę smiltelių krūvą. Kai įvyksta griūtis, smitelių krūva praplatėja, ir smėlis vėl sluoksniuojasi aukštyn, kol vėl pasiekia kritinį tašką ir vėl sugriūva. Taigi, kol smėlio laikrodis suberia visas smilteles į apačią, įvyksta daugelio griūčių seka. Tai yra sudėtinga, tūkstančių mažų smiltelių sistema, kuri dažnai panirdama į chaosą išlaiko bendrą stabilumą. Nors šie maži nestabilumai išlaiko smiltelių krūvą stabilią, jai pasiekus kritišką tašką, neįmanoma pasakyti, ar kita smiltelė sukels griūtį, ir kokio dydžio ta griūtis bus.

Smegenys yra neįsivaizduojamai sudėtingos. Kiekvienas iš dešimčių milijardų neuronų sąveikauja su tūkstančiais kitų, o jų tarpusavio bendravimas sukelia staigius procesus, kuriuos vadiname… galvojimu. Elektromeganetinis smegenų aktyvumas pastoviai šokinėja tarp ramios ir energetinės griūties būsenos. Lygiai taip pat, kaip į krūvą krentančios smėlio smiltelės. Kritikalumo hipotezė sako, kad sveikos smegenis pastoviai šokinėja tarp chaoso – tai yra energetinės neuronų aktyvumo griūties, ir ramių būsenų. Būtent ant šios plonytės briaunos smegenys sugeba efektyviausiai prisitaikyti prie aplinkos ir pasižymi didžiausiu našumu. Smegenys, nesugebančios balansuoti ant plonytės briaunos tarp tvarkos ir chaoso, pernelyg nenukrisdamos nei į vieną nei į kitą pusę, suserga Jei ši vis didesnio populiarumo tarp neurologų sulaukianti teorija teisinga, depresija gali būti pernelyg didelės smegenų tvarkos požymis, kai tuo tarpu šizofrenija – pernelyg didelio smegenų chaoso rezultatas. Ajavaska, psilocibinas ir LSD padidina smegenų chaosą. Dėl narkotiko poveikio neįprastai sąveikaujant skirtingoms smegenų dalims, mes galime patirti tokius fenomenus, kaip sinestezija – t.y. matyti garsą. Tai patsitinka todėl, kad pradeda neįprastai saveikauti skirtingi, už garsų ir vaizdų apdorojimą atsakingi smegenų centrai.

Jei išgertumėte didelę Ajavaskos dozę ir atsigultumėte po funkciniu magnetiniu rezonansu, jūsų smegenis tyrinėjantis mokslininkas didžiojoje smegenų dalyje pamatytų neįprastai didelį aktyvumą, o ten, kur slypi EGO, taptų įtartinai ramu. Jūs jaustumėte didžiulį, nevaldomą informacijos, pojūčių ir emocijų srautą, kuris tarsi sniego lavina užgriuvo jūsų sąmonę. Taip aiškėja galimas psichodelikų terapinio veikimo neurologinis mechanizmas. Jie sukelia smegenyse tokią chaoso būseną, kurioje staiga atsiranda daug įmanomų kelių, kuriais gali nukeliauti sąmonė. Psichologijoje panaši būsena vadinama psichologiniu lankstumu. Religijoje mes tai vadiname kritimu prieš Jėzų ant keliu pripažįstant savo netobulumą ir įsipareigojant keisti savo nuodemingą gyvenimo būdą. Psichodelinėje terapijoje tai vadiname emociniu proveržiu. Proveržiu, kuris gali išgydyti depresiją. Tik jei, jį sugebame paversti vertybėmis, o tada įsipareigojame jas taikyti savo kasdienybėje. Kitu atveju mes ne psichonautai, o gliukonautai.

You may also like