Khaliya Aga Khan. Kai matome tik pusę pasaulio.

Mano vardas Khalya, ir kaip minėjau, esu Kolumbijos universitą baigusi visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti psichinės sveikatos srityje.

Kas yra psichinė sveikata?

Jei keliais žodžiais, psichinė sveikata yra dvasinės ligos nebuvimas. Lygiai taip pat: būti sveikam reiškia nesirgti. Fizinės sveikatos būsenos nėra tik sirgimas ir buvimas sveiku: galima būti sužeistam, galima gyti. Dvasinės sveikatos srityje tokių žodžių nėra. Todėl šiandien norėčiau pristatyti terminą dvasinis sužeidimas. Kad suprastumėte kas tai yra, norėčiau, jos įsivaizduotumėte moterį jūsų gyvenime: mamą, dukrą, vaiką. Vizualizuokite šį asmenį.

Tada, pagalvokite apie karo veteraną, kurio turbūt nepažįstate, bet įsivaizduokite, kad jis yra draugo draugas. Pamatykite juos savo vaizduotėje.

O dabar pagalvokite apie tai: viena iš trijų ar penkių moterų taps seksualinio smurto auka nors kartą gyvenime. Mes kalbame apie daugiau nei vieną moterį per minutę.

Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose, vienas iš keturių karo veteranų kenčia nuo potrauminio streso sindromo. Kiekvieną dieną, 22 iš jų įvykdo savižudybę.

Dabar aš klausiu jūsų: Ar šie žmonės serga psichine liga? Jie tokie buvo, ar tokais tapo? Jei tokiais tapo, ar yra būdas jiems padėti? Aš manau, kad atsakymas į klausimą yra TAIP.

Psichinį stresą vadindami psichine liga, mes darome prielaidą, kad šie žmonės yra palaužti, o tai yra dalis priežasties, kodėl daug iš mūsų naudojamų pagalbos priemonių neveikia.

O kas, jeigu mūsų žinios apie psichinę sveikatą buvo klaidingos?

Kai svarstau apie dvasinę sveikatą, man į galvą ateina trys dalykai, galintys ją pakeisti: aklosios zonos, neuroplastiškumas ir psichodelikų mokslas.

Aklosios zonos

Prieš daugelį metų, aš perskaičiau mane sukrėtusią istoriją. Viena moteris, vardu ponia S., pasiekusi savo šešiasdešimtmetį patyrė stiprų insultą, kuris paveikė jos dešiniojo smegenų pusrutulio funkcijas. Nuo to laiko, ji galėjo matyti tik dalykus, vykstančius kairėje jos regos lauko pusėje. Ponia S. to nežinojo.

Ji toliau sau ramiai gyveno, nesuprasdama, kad mato tik 50% pasaulio. Jos protas ją apsaugojo, apsimesdamas, kad mato visą pasaulį. Aš tai vadinu aklosiomis zonomis. Tiesa, kad mes visi, daugiau ar mažiau, turime savo aklasias zonas. Jas turi ir mokslas.

O kas, jeigu mes dirbame tik su 50% faktų, bet įsivaizduojame, kad matome pilną paveikslą?

Na, statistiškai psichinė trauma paveikia vieną iš keturių asmenų per jų gyvenimą, o tai sudaro bent pusę pasaulinių ligų naštos. Šie skaičiai auga labai sparčiai, ypač jaunimo gretose.

Dvasinė trauma nėra tik potrauminio streso sindromas. Tai gali pasireikšti depresija ar nerimo sutrikimais. Dauguma žmonių, galvodami apie dvasinę sveikatą, ir psichiatrijos industrijos pasiūlytus įrankius, prisimena selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius, vadinamus SSRi antidepresantais. Prozakas, Zoloftas, Paksilis yra labai populiarūs vaistai.

Nors šie vaistai keičia neurotransmiterių lygį, jie nepaveikia neuroplastiškumo*. O jis yra raktas.

Neuroplastiškumas

Neuroplastiškumas yra smegenų sugebėjimas save reorganizuoti, kad kompensuotų sužeidimą ar praradimą. Paprastas neuroplastiškumo pavyzdys yra bandymas savaitę valytis dantis su nedominuojančia ranka. Pradžioje bus sunku, tačiau kartu veikiantys neuronai susijungia, todėl vėliau pasidarys lengviau. Arba kuo daugiau skatinsite aksonų atsiradimą kažką darydami, tuo daugiau neuronų tinklų susikurs smegenys, tuo lengviau ir greičiau atliksite tą užduotį.

Neuroniniai šablonai atsiranda tam, kad padėtų irtis per gyvenimą lengviau ir leistų mums išlikti. Pavyzdžiui, potrauminio streso sindromas pakeičia neuronų tinklus. Išgyvenimo mechanizmas yra sužadinamas, ir persijungia į gyvenk arba bėk rėžimą, apeidamas smegenų žievę ir tiesiogiai remdamasis primitiviąja smegenų dalimi, kurioje glūdi smegenų migdolinis kūnas. Tai yra limbinė sistema.

Šio mechanizmo problema yra tai, kad jo veikimą labai sunku atšaukti. Jis atsirado tam, kad išliktumėme gyvi, todėl jis smegenyse palieka labai gilius įrašus. Bandymai spręsti problemą ilgus metus nebuvo sėkmingi: kognityvinė elgesio terapija, akistatos su trauma terapija ir antidepresantai nėra pakankamai efektyvūs.

Šios priemonės yra nuviliančiai neadekvačios atlikti užduočiai. Šiuo, kaip ir psichinių traumų atvejais,  mes turėtumėme pasikinkyti neuroplastkiškumo galią. Psichotropiniai medikamentai dažniausiai supančioja smegenis ir kontroliuoja neurotransmiterių lygį, tačiau nebūtinai sukuria elgesio pasikeitimus, ir nebūtinai išprovokuoja asmenybės pokyčius.

Psichodelikų mokslas

Neuroplastiškumas įgalina pokyčius. Tai mane atvedė prie trečiojo punkto: psichodelinio mokslo. Ne, psichodelinis mokslas nėra klaidinantis terminas. Tai tikras mokslas su tikrais įrankiais.

Pagalvokite apie idėją, kad galbūt 50 metų mes sprendėme tik pusę lygties, bandydami išlaikyti turinčius psichikos sutrikimų gyvais, bet jų negydydami.

Tada aš klausiiu: Kas, jei mūsų supratimas apie psichinę sveikatą nėra teisingas? Taip pat darau prielaidą: kas, jei mes nepripažįstame to, ko nežinome? Kas jei mes buvome priversti uždengti akį? Tam, kad nematytumėme antros psichinės sveikatos lygties dalies?

Norėčiau, kad suprastumėte jog aš nereklamuoju psichodelikų naudojimo. Aš reklamuoju mokslo naudojimą. Pavyzdžiui, jei aš jums pasakyčiau, kad klinikinuose bandymuose buvo taikomas vaistas, kuris sunkios depresijos atvejais, per tris ar keturias sesijas su 72% sėkmės koeficientu padėjo pacientams, kurių neveikė visos tradicinės gydymo formos , jus turbūt atsakytumėte “Tai yra nesąmonė, taip negali būti.” Tačiau tai yra tiesa.

Ir tai buvo vienas iš daugėlio šiuo metu tyrinėjamų psichodelinių narkotikų, kurie suteikia tikrą viltį, ypač gydant depresiją ir potrauminio streso sindromą, bei daugelį kitų sutrikimų, kuriems svarbus neuroplastiškumas.

Daugelis mokslinių institucijų, tokių kaip Johns Hopkins ir Londono imperatoriškasis koledžas turėjo peržengti didžiules kliūtis tam, kad galėtų tobulintį šį mokslą. Grupės, tokios kaip MAPS (Daugiadisciplininė psichodelikų studijų asociacija), Berkley fondas ir Heffer institutas, mano nuomone, yra herojai, nes deda pastangas, kad šių tyrimų liepsna užgestų.

Kartu, mes galime išspręsti šią psichinės sveikatos krizę. Kartu, mes galime sugrąžinti šį mokslinį lauką atgal iš mokslo pakraščių į centrą. Psichinė sveikata yra žmogaus teisė, ir šie dvasiškai sužeisti žmonės nusipelno išgyti.

Ačiū.

Neuroplastiškumas ir depresija

Šamaniška arbata gali būti proveržis alzheimerio gydyme

Navigacija psichodelinės savigydos minų lauke

Kaip psichodelikai ateina į sveikatos apsaugos sistemą

Eksperimentinė terapija depresijai gydyti jau pasiekiama

Haliucinogenai

Psilocibinas veikia keturis kartus geriau nei antidepresantai

 

 

You may also like