Neuroplastiškumas

Neuroplastiškumas ir depresija. 10 svarbių taisyklių.

Tavo smegenys – visų smegenys – yra dar nebaigtas darbas. Jos plastiškos. Nuo pat dienos kai gimėme, iki paskutinio atodūsio. Jos nuolat keičiasi ir persitvarko.  Gerėja ir arba lėtai degraduoja, priklausomai nuo to, kaip jas naudoji.

Vienas iš svarbiausių depresijos požymių yra sutrikdytas neuroplastiškumas – funkcinis ir struktūrinis smegenų gebėjimas keistis. Neuroplastiškumo supratimas gali padėti atrasti būdus kaip pabėgti iš užburto depresijos rato. Kalifornijos universiteto neurologijos profesorius – emeritas Michael Merzenich dešimčia paprastų neuroplastiškumo taisykliu sufleruoja kaip pakeisti klaidingai veikiančią programą mūsų galvose.

Neuroplastiškumas

  1. Pokyčiai smegenyse įmanomi tik situacijose, kuriose jos yra pasirengusios keistis. Jei esame būdrus, sutelkę dėmesį, motyvuoti ir pasiruošę veiksmui, smegenys pradeda gaminti neurochemikalus, reikalingus funkciniam ir struktūriniam smegenų pasikeitimui. Jei esame neįsitraukę, nesutelkę dėmesio, išsiblaškę, arba darom kažką kas nereikalauja mąstymo arba susitelkimo, neuroplastiškumo jungikliai yra neaktyvūs.
  2. Kuo labiau stengiesi, tuo labiau motyvuoti ir pasiruošę esate; kuo blogesnis arba geresnis galimas veiklos rezultatas, tuo stipresni pakitimai smegenyse. Jei esate susitelkę užduočiai, ir stengiaties ištobulinti kažkokį įgudį dėl svarbios priežasties, smegenys keičiasi stipriau.
  3. Kas keičiasi smegenyse? Keičiasi jungčių, tarp neuronų stiprumas. Kuo ilgiau kažkas praktikuojama, tuo daugiau tarpneuroninių jungčių keičiama.
  4. Mokymosi sukelti neuronų jungčių pakitimai didina bendradarbiavimą tarp kiekvienos nervinės ląstelės, o tai būtina užtikrinti jungčių patikimumui. Neuronų veikimą galima palyginti su futbolo sirgalių keliamu triukšmu stadione plojant atsitiktinai ir plojant sinchroniškai, unisonu. “Kuo daugiau koordinuoto triukšmo jūsų sirgalių komandose (neuronų ląstelėse), tuo galingesni ir labiau patikimi jų sukelti elgesio pakeitimai.”
  5. Smegenys taip pat stiprina neuronines jungtis tarp neuronų grupių vertindamos reguliariai vienas po kito vykstančius įvykius: šis procesas leidžia joms nuspėti, kas įvyks vėliau ir tai sukuria nesibaigiančią asociacijų tėkmę. Be šio sugebėjimo sąmonės srautas taptų atskirų, stagnuojančių elementų seka.
  6. Pradiniai pasikeitimai yra laikini. Iš pradžių smegenys įrašo pasikeitimą, tada nusprendžia, ar jį paversti pastoviu. Jis tampa pastoviu, tik jei smegenys įvertina, kad neuroninis pokytis pakankamai įkvepiantis arba pakankamai naujoviškas, dėl jo įvykęs elgesio pakitimas yra svarbus.
  7. Smegenys keičiasi dėka vidinio protinio repetavimo, naudodamos tuos pačius mechanizmus, kurie veikia santykiaujant ir su išoriniu pasauliu. Nebūtina pajudėti net centimetro, kad sukeltumėte teigiamus plastiškus pakitimus smegenyse. Mintyse atsidaręs įvykių arba dalykų paveikslas verčia smegenis keistis.
  8. Atmintis valdo daugumą mokymosi procesų. Mokantis naujo įgūdžio, smegenys užfiksuoja pavykusius bandymus, atmesdamos nepavykusius. Jos atsimena paskutinį pavykusį veiksmą, atlieka papildomas korekcijas, ir taip progresuoja.
  9. Kiekviena mokymosi akimirka suteikia smegenims progą stabilizuotis ir sumažinti trukdantį, potencialiai blaškantį ir įsikišantį pašalinį “triukšmą”. Kiekvieną kartą kai smegenys sutvirtina tarpneuroninį ryšį mokantis kažkokio įgūdžio, jos silpnina ryšius tarp neuronų, kurie tą akimirką nebuvo naudojami. Taip šalinamas nesvarbus, arba trukdantis smegenų aktyvumas.
  10. Smegenų plastiškumas yra dviejų krypčių gatvė. Taip pat lengvai kuriami ir pozityvūs ir negatyvūs pakitimai. Mes turime “naudok arba prarasi” smegenis. Prarasti protinius ir fizinius sugebėjimus taip pat lengva, kaip juos įgauti.

 

You may also like