Ne, visai nepaaiškėjo nuo kuo mirė aštuoniolikmetė Naujųjų metų naktį

„Išsamaus tyrimo metu įvertinus įvykio aplinkybes, gautas specialistų išvadas ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad mergina mirė apsinuodijusi psichotropinėmis medžiagomis (LSD). Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leido pagrįstai manyti, kad aštuoniolikmetė psichotropines medžiagas įsigijo iš 32-ejų metų kauniečio.“

Lietuvos policija

Tekstą publikavo: 15min.lt, delfi.lt

Gruodžio 1 d., artėjant seimo balsavimui dėl nedidelio kiekio psichoaktyvių medžiagų turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimo, Lietuvos policija išplatino naujieną, kad teismui perduota byla, kurioje trisdešimt dvejų metų kaunietis kaltinamas pardavęs LSD neseniai pilnametystės sulaukusiai merginai, o narkotiku apsinuodijusi jauna mergina mirė Naujųjų metų naktį, 2020-ųjų pradžioje. Teiginys esą paremtas specialistų (nenurodytų) išvadomis ir liudytojų parodymais. Visą tekstą galima rasti čia.

Ši naujiena privertė kilstelti antakius visiems, kas yra susipažinęs su LSD pavojais. Nors klasikiniai psichodeliniai junginiai, tokie kaip Lizergo rūgšties dietilamidas (LSD) kelia rizikas, jos nesusijusios su mirtinu apsinuodijimu. Deja, nelegalių narkotikų prekeiviai vietoje pastarojo junginio dažnai parduoda NBOMe, fentanilį, ar neaiškias – neidentifikuotas  – naujas psichoaktyvias medžiagas, vežamas iš Kinijos, kurių gamybą ir platinimą skatina klasikinių narkotikų draudimas.

Apsinuodijimas LSD

Ar vargšę merginą galėjo pražudyti LSD? Aišku galėjo, jei ji, praradusi orientaciją ir realybės suvokimą būtų laksčiusi eisme, arba sirgusi širdies liga, kuri dėl narkotiko sukelto kraujospūdžio padidėjimo, sukėlė infarktą. Tačiau net širdies sustojimas yra sunkiai tikėtinas, nes LSD, priešingai nei kokainas arba alkoholis nekenkia kardiovaskuliarinei sistemai.

Ar galima mirtinai apsinuodyti Lizergo rūgšties dietilamidu?

Mokslininkai spėja, kad mirtis galbūt ištiktų, suvartojus 10.000-15.000 standartinių LSD dozių. Lizergo rūgšties dietilamidas laikomas vienu mažiausiai toksiškų rekreaciniais tikslais naudojamų narkotikų. Neseniai publikuoti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad asmenys naudojantys LSD ir kitus psichodelikus pasižymi mažesniu psichikos sutrikimų ir savižudybės rizika, tačiau yra pasitaikę neigiamų psichologinių reakcijų į narkotiką, kurios išprovokavo sėkmingus ir nesėkmingus bandymus atimti sau gyvybę. Nuo pat 1960-ųjų metų iki dabarties, sensacijų ieškanti žiniasklaida netiksliai apibūdina neigiamą narkotiko poveikį teigdama, kad jis išprovokuoja savižudybes ar atsitiktines mirtis dėl elgesio kontrolės praradimo. Daugelyje aprašytų istorijų LSD vaidmuo situacijose aprašytas klaidinančiai, taip pat dažnai paaiškėja, kad šis psichoaktyvus junginys apskritai nebuvo vartotas.

LSD sukeliamos rizikos priklauso nuo vartojimo aplinkos ir psichologinio nusiteikimo ir jos smarkiai skiriasi nuo rizikos, kurią kelia alkoholis, benzodiazepinai (tokie kaip Xanax) ir opioidiniai vaistai, kurie pasižymi gana prognozuojamu psichologiniu ir fiziniu poveikiu. Lizergo rūgšties dietilamido keliami pavojai gali būti sumažinti susipažinus su jo poveikiu, vartojant saugioje aplinkoje ir tinkamai psichologiškai nusiteikus. Narkotikas nesukelia jokios fizinės priklausomybės, o suvartoti mirtiną dozę beveik neįmanoma.

LSD perdozavimas

Specializuotas narkotikų rizikas nagrinėjantis žurnalas publikavo tyrimą, nagrinėjantį tris didelio LSD perdozavimo atvejus. Tyrimo autoriai: Mark Haden (Britų Kolumbijos universitetas Vankuveryje) ir Birgitta Woods (klinikinė psichiatrė Vankuveryje).

2000-aisiais 15-metė mergina, turinti bipolinio sutrikimo diagnozę atsitiktinai suvartojo 1000 mikrogramų LSD dozę (rekreacinė dozė yra 100 mikrogramų). Po perdozavimo psichiatrai diagnozavo, kad visi jos ligos simptomai dingo. Ji nustojo naudoti antidepresantus ir buvo sveika kitus 13 metų iki kelių gimdymų, kurie laikinai destabilizavo jos psichinę būklę. Šiuo metu moteris sveika ir laiminga.

Prieš dvidešimt metų 26-erių nėščia (tada to nežinojusi) mergina vakarėlio metu suvartojo 500 mikrogramų LSD dozę. Pasibaigus psichoaktyvaus junginio poveikiui ji sugrįžo į normalią būseną. Vaikas gimė sveikas, užaugo socialiai aktyvus ir protingas – šiuo metu mokosi universitete.

46-erių moteris, kentėjusi nuo prieš 25 metus laimo ligos sukeltų komplikacijų skausmo ir vartojusi opioidus, 2015-aisiais netyčia, sumaišiusi su kokainu, per nosį įtraukė 55 miligramus LSD – dozę, 550 kartų didesnę už vidutinę dozę. Po 24 val. sedėjimo fotelyje užmerktomis ar atmerktomis akimis ir dažno vėmimo ji sugrįžo į normalią būseną. Jau kitą dieną kojos skausmas dingo, todėl ji nustojo gerti morfijų ir nepajuto jokių įprastų abstinencijos opioidams simptomų.

NBOMe vietoje LSD

NBOMe yra neseniai nelegalioje rinkoje pasirodžiusios naujos psichodelinių junginių kategorijos pavadinimas. Gatvėje jie vadinami N-bombomis ir dažnai parduodami kaip LSD. Šią junginių grupę sukūrė dizainerių narkotikų tėvu vadinamas amerikiečių chemikas Aleksandras Šulginas. Šis narkotikas yra labai stiprus haliucinogenas ir stimuliantas.

Klinikiniai apsinuodijimo NBOMe požymiai: tachikardija, hipertenzija, susijaudinimas, agresija, haliucinacijos, traukuliai, hiperpireksija, klonusas, išaugęs baltųjų ląstelių skaičius, padidėjusi kreatinkazė, metabolinė acidozė, ūmus inkstų pažeidimas. Rekreacinis junginio vartojimas gali sukelti sunkų klinikinį apsinuodijimą.

NBOMe dažnai gatvėje parduodamas vietoje LSD, vartotojui, o kartais ir pardavėjui, to nežinant. Atskirti mirtinai pavojingą junginį nuo gerai ištirto klasikinio psichodelinio junginio – Lizergo rūgšties dietilamido galima naudojant specialius reagentų rinkinius.

Karas prieš narkotikus ar politinė propaganda?

Netikslus ir galimai klaidinantis Lietuvos policijos tekstas buvo perspausdintas didžiausiuose naujienų portaluose. Jokių detalių nepateikta, apie kraujo tyrimą ir jame rastas medžiagas nei žodžio, tik deklaruojama, kad kažkokie specialistai nustatė, kad mergina mirė nuo vienos saugiausių psichoaktyvių medžiagų – LSD. Tiesiogiai narkotiko sukeltų mirčių reiktų gerokai paieškoti net pasaulyje, jo saugumas įrodytas klinikiniais tyrimais, o terapinis potencialas teikia vilčių šimtams tūkstančių nuo dvasinių sutirkimų neišgijančių ligonių. Patogiu metu buvusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio buvusių kolegų išplatinta informacija gal ir neskirta kurti patogią informacinę aplinką priešintis Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamam narkotikų dekriminalizavimui, tačiau tokiu įtarimų gali kilti.

Belieka tikėtis, kad Lietuvos Policijos viešųjų ryšių skyrius ateityje pateiks tikslią informaciją, o ne abejotinas anoniminių ekspertų išvadas.

Psichoaktyvios medžiagos tikrai kelia rizikas, todėl jų valdymas ir priklausomybės ligų gydymas bei prevencija priklauso nuo patikimų žinių o ne propagandinių ančių. Tik moksliškai tiksli informacija ir ja paremti sprendimai gali leisti išvengti jaunų žmonių mirčių. Jei LSD pirkusi mergina būtų turėjusi narkotikų sudeties testų, kurie tekainuoja keliasdešimt Eurų ir būtų pasidomėjusi rizikomis, jauna gyvybė galėjo būti išsaugota. Baudžiamoji atsakomybė už nelegalų psichoaktyvių medžiagų pirkimą nepadėjo išvengti tragedijos.

Susiję įrašai

Toksikologo dr. Roberto Badaro užuominos

Narkotikų dekriminalizavimas. Portugalijos pamokos

Neurologinis psichodelikų veikimo mechanizmas. Kodėl jie nesukelia prikausomybės

You may also like