Smailiakepurė glotniagalvė – laisvės kepuraitė

Liberty cap

Kiekvieną rudenį ypatinga grybautojų rūšis lankosi ganomose pievose ir ieško magiškų grybų, kurie gamina junginius, panašius į mūsų mintis ir emocijas valdantį hormoną – serotoniną. Lietuvoje auganti šių grybų rūšis lotyniškai vadinama psilocybe semilanceata. Smailiakepurė glotniagalvė auga šiaurės Europoje, tačiau jis tėra vienas iš šimtų glotniagalvių rūšies grybų, kurių gausu visoje planetoje. Psichoaktyvi šių grybų medžiaga – psilocibinas, kūne virstantis į psilociną, yra nelegali beveik visame pasaulyje, tačiau jos fizinis toksiškumas yra ypač mažas. Galima tvirtai teigti, kad glotniagalvės yra nekeliantys priklausomybės ir saugūs psichoaktyvūs grybai, kurių demonizavimas yra susijęs su nesąžininga politika, ideologija ir švietimo stoka.

Maža to, kad uždraustosios glotniagalvės nėra toksiškos, didžiulis jų terapinis potencialas domina vis daugiau neurologijos, klinikinės psichiatrijos ir psichologijos mokslininkų. Psichoatyvi glotniagalvių rūšies grybų medžiaga – psilocibinas tapo eksperimentine priemone, kuria klinikiniuose tyrimuose stulbinančiai sėkmingai išgydomos depresijos formos, nepasidavusios populiariausiam, bet ne visada efektyviam psichoterapijos ir SSRi antidepresantų gydymui. Smailiakepurės glotniagalvės, kaip ir kiti psilocibino turintys grybai efektyviai mažina depresijos ir nerimo simptomus ir veikia kaip stiprus psichoterapijos katalizatorius. Daugėja mokslinių duomenų, kad  klasikiniai psichodeliniai junginiai, tokie kaip psilocibinas, LSD ir DMT skatina suaugusių smegenų neurogenezę – naujų neuroninių ląstelių augimą.

2020-ųjų rudenį Oregono valstija JAV legalizavo psilocibino naudojimą terapijoje, o tai yra viltinga žinia pasauliui, kurį supurtė COVID-19 pandemija, daranti visokeriopą žalą psichinei sveikatai: tiek tiesioginę, susijusią su neurologiniais ligos keliamais simptomais, tiek netiesioginę – karantininio laisvės ribojimo keliamus psichologinius iššūkius, su kuriais ne visi tvarkomės vienodai gerai.

Psilocybe semilanceata – laisvės kepuraitė

Pasaulis, iš naujo atradinėdamas psichodelinių junginių terapines savybes, susirgo tikra kultūrine amnezija. Piktybiškai neišsilavinę politikai, tokie kaip Ramūnas Karbauskis, desperatiškai stengiasi apriboti suaugusių žmonių laisvę elgtis su savo smegenimis kaip norime. Misionieriaus pozą mėgstantys politikos personažai yra pati pavojingiausia politikų rūšis, visiškai atspari istoriniams faktams, moksliniams duomenims ir paprasčiausiai žmogiškai empatijai. Valstiečių – žaliųjų sąjungos lyderis su savo pavojinga nekompetencija ir baudžiamuoju kūju nusitaikė ne tik į kanapes už mokyklos kampo bandančius paauglius, bet ir sunkia depresijos forma ar nerimo sutrikimais sergančius žmones.

Kultūrinės amnezijos ir mokslinės dislekcijos priešnuodis yra švietimas. Laisvė, švietimas ir atsakomybė yra visuomenės sėkmės receptas. Laisvės kepuraites (lot. pileus) Romoje dovanodavo išlaisvintiems vergams. Savo išvaizda ši pavergtųjų geidžiama kepuraitė iš tiesų priminė smailiakepurę glotniagalvę. Liberty cap (angl. laisvės kepuraitė) – yra labiausiai paplitęs pasaulyje smaliakepurių glotniagalvių pavadinimas. Kokia šio psichodelinio grybo vardo istorija? Atsakymas slypi po žmogžudystėmis, revoliucijomis, poezija, ksenofobija ir moksliniais atradimais.

 

Tikroji laisvės kepuraitė buvo galvos apdangalas, nešiojamas išlaisvintų Romėnų vergų, kad pažymėtų jų statusą – nebe nuosavybė, bet iš tiesų ne laisvi. Išlaisvintam asmeniui ši kepuraitė buvo pasididžiavimo ir tuo pat metu gėdos simbolis. 44 metais prieš Kristų kepuraitė įgavo naują kultūrinę svarbą, kai Julijus Cezarius buvo nužudytas Kovo Idų metu. Kad pareklamuotų savo dalyvavimą žmogžudystėje, Marcus Junius Brutus išleido monetas, kurių averse buvo laisvės kepuraitė ir užrašas EID MAR (Kovo idos). Monetos prasmė buvo aiški: Roma išsivadavo nuo Cezario tironijos.

Markas Junijus Brutas žemo statuso simbolį paaukštino į politinio elito lygį, ir šis įvaizdis išliko daug ilgiau nei jo autorius. Visą likusį Romos imperijos laikotarpį imperatoriai naudojo šį simbolį tam, kad pabrėžtų jų absoliučios valdžios tautoms suteikiamą laisvę.

Po Romos imperijos žlugimo 5-ame mūsų eros šimtmetyje, laisvės kepuraitė buvo primiršta. Prireikė tūkstančio metų, kad simbolis vėl sudomintų visuomenę. Švietimo epochos laikais Europoje Antika buvo prisimenama ir interpretuojama, todėl laisvės kepurėlė grįžo į visuomenės sąmonę.

Knygos, tokios kaip Cesare Ripa Iconogia (1593) nupasakojo kepurėlės simboliką išsilavinusiems visuomenės sluoksniams, todėl ji vėl buvo pradėta naudoti kaip politinis simbolis. Kai olandai išspyrė ispanus iš Olandijos 1577-aisiais, laisvės kepuraitė vėl atsirado ant monetų, o Anglijos karalius Viljamas III-iasis atspaudė monetas tam, kad pažymėtų Anglijos karūnos užgrobimą be kraujo praliejimo.

Šis simbolis tapo ikoniniu dviejų XIII a. revoliucijų dėka: Prancūzijos ir Amerikos. Sumaišius senovišką Frygijos dizainą su laisvės kepuraitės išvaizda, kepuraitė tapo dekoratyviu ir populiariu galvos apdangalu.

1790-aisiais, birželio 20-tą dieną Prancūzijoje ginkluota gauja įsiveržė į karališkus Tuileries rūmus ir privertė Luisą XVI-ąjį (kurį vėliau nužudė revoliucionieriai) užsimauti laisvės kepuraitę. Amerikoje revoliucinės grupuotės paskelbė maištą prieš britų vadovavimą, iškeldami laisvės kepuraites miestelių aikštėse. 1781-aisiais metais pats Bendžaminas Franklinas sukūrė medalį paminėti penktąsias nepriklausomybės metines, kuriame Amerikos Laisvė (Libertas Americana) vaizduojama nuo vėjo plasnojančiais plaukais, o ant pečių matosi lazda su užmauta laisvės kepuraite.

 

Kaip laisvės kepuraitė pavirto psichodeliniu grybu

Prancūzijos ir Amerikos revoliucijos visai nesužavėjo Britanijos, tačiau lazda su užmauta kepuraitė įkvėpė jauną britų poetą Džeimsą Vudhousą (James Woodhouse) 1803-iaisiais sukurti poemą “Odė rudeniui ir raudonkrūtei”, kurioje aptarinėjamas rudens grybų grožis, o vienoje vietoje jie palyginami su laisvės kepuraite.

 

Whose tapering stems, robust, or light,
Like columns catch the searching sight,
To claim remark where e’er I roam;
Supporting each a shapely dome;
Like fair umbrellas, furl’d, or spread,
Display their many-colour’d head;
Grey, purple, yellow, white, or brown,
Shap’d like War’s shield, or Prelate’s crown—
Like Freedom’s cap, or Friar’s cowl,
Or China’s bright inverted bowl

Panašu, kad tai buvo pirmasis kultūrinis laisvės kepuraitės ir grybo, su išraiškingos formos kepurėle, ryšys. Smailiakepurės glotniagalvės dar nebuvo vadinamos laisvės kepuraitėmis, tačiau graži Vudhouso poetinė raiška tapo grybo pavadinimo priežastimi. Ši metafora patraukė garsaus inteligento Roberto Saufio (Robert Southey) dėmesį, kuris vėliau išleido dviejų tomų knygas Omniana, skirtas edukuoti įdomius pašnekovus. Knygoje tarp išpuolių prieš katalikus ir senovinio angliško poetinio metro, buvo šis pastebėjimas:

 

Yra vienas paplitęs grybas, taip tiksliai reprezentuojantis ant laisvės stulpo užmautą kepurę, kad atrodytų pati gamta jį siūlo kaip Galų respublikonizmo emblemą – grybai patriotai su savo grybų laisvės kepure.

Nors nei vienas autorius neidentifikavo tikslaus, su laisvės kepuraite siejamo grybo, XIX amžiaus mikologijos mokslo progresas ir mokslininkai, savo lentynose turėję knygos Omniana kopijas susiejo šį simbolį su konkrečiu grybu – smailiakepure glotniagalve.

Tuo metu keistas ir neįsimenantis mažas grybas pritraukė tik atsidavusių mikologų dėmesį. Kai populiarūs grybų pavadinimai atsiradinėjo mikologų žinynuose, Psilocybe Semilanceata pradėta vadinti Liberty cap – laisvės kepuraite. Vienas ankstyvųjų pavyzdžių – Mordekajaus Kuko (Mordecai Cooke) 1871 Britų grybų žinynas. 1884 Kukas išleido knygą Valgomi ir nuodingi grybai, kurioje šis grybas kabutėse pavadinamas “Laisvės kepuraite”. XX a. šis pavadinimas prigijo visiškai.

Smailiakepurė glotniagalvė Lietuvoje

Laisvės kepuraitės – smailiakepurės glotniagalvės auga Zarasų rajone, Ignalinos rajone ir kitose vietose – daugiausiai ganomose pievose rugsėjo – spalio mėnesį. Jas lengva sumaišyti su kitais grybais, tačiau panašių ir mirtinai nuodingų Lietuvoje nėra. Psilocibino turinčių grybų sporos yra rudai purpurinės spalvos.

Susiję įrašai

Naudingų sveikatai grybų auginimas

Kaip rasti ir atpažinti glotniagalves (Psilocybe)

Kaip atsirado kalėdų senelis

Psilocibinas gydo depresiją keturis kartus geriau nei antidepresantai

Privaloma psichodelinė terapija Lietuvos respublikos politikams

You may also like