Kalėdų senelis - musmirės

Kalėdų senelis buvo grybas

Kviečiame pabėgti į gamtą

 

Kaip atsirado Kalėdų senelis?

Artėja Šv. Kalėdos ir mes vėl prisiminsime pasakas apie balta barzda ir raudonais rūbais pasipuošusį storulį. Kaip atsirado Kalėdų senelis? Esame taip prie jo įpratę, kad magiški elfai, roges tempiantys skraidantys elniai, laipiojimas pro kaminą, dovanų slėpimas po spygliuočiais  ir baltai – raudona su Jėzum Kristum konkuruojančio barzdoto žiemos švenčių simbolio apranga niekam nebekelia nuostabos. O turėtų.

Labai gali būti, kad daugelio šių kalėdinių atributų šaltinis – musmirės, kurias šimtmečius platino ir naudojo Sibiro šamanai. Seniausias žinomas rašytinis šias praktikas aprašantis šaltinis siekia 1600’uosius. Be jokios abejonės, musmirės buvo naudojamos ir rekreaciniais sumetimais, tačiau pasak antropologo John Rush, šių grybų paskirtis buvo komunikacija su dvasių pasauliu. Mokslininkas teigia, kad musmires šamanai gruodžio pabaigoje dovanodavo vietiniams gyventojams, dažnai į jurtas patekdami pro kaminą dėl sniego pusnies užblokuotų durų.

 

Svaiginančios Kalėdų dovanos

Sibiro šamanai prieš sniegui nuklojant žemę rinkdavo ir džiovindavo musimires ir jas išdovanodavo žiemos saulėgrįžos laikotarpiu vietiniams gyventojams. Kad pagerbtų grybą, jie ir apsirengdavo raudonais ir baltais drabužiais. Sibiro išminčių lipimas per Jurtos kaminą gali paaiškinti kodėl raudonai ir baltai apsirengęs Kalėdų senelis lanko vaikučius būtent taip. Musmirės paprastai auga po spygliuočiais, o Kalėdų senelis dovanas palieka po Eglute.

Skraidantys elniai

Kodėl Kalėdų senelio elniai skraido? Šie raguočiai dažnai sutinkami Šiaurės Europoje ir Sibire, todėl jie tapo tose vietovėse gyvenusių genčių kultūros dalimi.  Pavyzdžiui suomiai turi atstumo matą poronkusema: tai distancija, kurią galima nujoti ant elnio, kol jam prireiks nusišlapinti. Šie šiaurės gyvūnai taip pat valgo sąmonės būseną keičiančias musmires. Kadangi šviežios musmirės yra toksiškos, o džiovinimas reikalauja laiko ir pastangų, šamanai haliuciogeninį grybų poveikį saugiai patirdavo gerdami elnių šlapimą. Raudonųjų musmirių toksiškas medžiagas išvalydavo elnių virškinimo sistema.

Harvardo universiteto biologas Donald Pfister mano, kad narkotikų paveikti Sibiro šamanai stebėdavo besiganančius elnius ir patirdavo haliucinacijas, kad šie skraido. Haliuciogeninių grybų vartoję žmonės dažnai patiria skrydžio būseną, o tai paaiškina kodėl Kalėdų senelis skraido kartu su raguotais miško gyvūnais. “Iš pirmo žvilgsnio paaiškinimas atrodo juokingas, tačiau jis toks nėra”: teigia Carl Ruck, Bostono universiteto Antikos studijų profesorius. “Manau visi sutinka, kad Kalėdų senelis trip’ina (angliškai keliauja arba svaiginasi) su savo elniais.” Be to, vieno iš Kalėdų simbolio elnio Rudolfo nosis – raudona tarsi elnio, įsikandusio musmirę.

Elfai

Kalėdų seneliui padedantys elfai tai dvasios, su kuriomis bendraudavo narkotinių medžiagų paveikti Sibiro šamanai. Nors procesai, kaip elfai tapo Kalėdų senelio mitologijos dalimi nėra aiškūs, tikėtina, kad už raudonam storuliui padedančius elfus turėtumėme dėkoti vokiečių dailininkui – iliustratoriui Thomas Nas, emigravusiam į Šiaurės Ameriką pilietinio karo laikais arba rašytojai Louisa May Alcott, 1850 metai parašiusiai niekada nepublikuotą knygą “Kalėdų elfai”.

Amanita Muscaria ir Kalėdų senelis

Populiarioje kultūroje (pvz. 1865 metais Louis Carol išleistoje knygoje “Alisa Stebuklų šalyje”) išpopuliarinti musmirės vaizdiniai yra kilę iš gentinių tikėjimo sistemų, senesnių už krikščionybę. Psichodeliniai grybai vaidino didelį vaidmenį tokiose kultūrose kaip centrinės Rusijos stepių Kojakų gentyje, ar pas Samius Laplandijoje. Šių genčių mitologijoje pasakojama apie pasaulio medį, kurio šaknys siekia požeminį pasaulį, o šakos dievų pasaulį ar Šiaurinę žvaigždę. Pasaulio ašis yra Šiaurės Polius: simboliškai, tai yra ir Kalėdų senelio namai. Pasak antropologo John Rush, Kalėdų senelis yra moderni, sąmonę keičiančius grybus elnių apsuptyje kramtančių ir su dvasiomis bendraujančių šamanų inkarnacija.

Elnių šlapimas ir Coca Cola

Santa Klausas yra archetipinis personažas, sukurtas religiniam personažui (Šv. Nikolajus) senovės mitų ir legendų įtakotoje populiarioje kultūroje virstant į sekuliarų dabartinį Kalėdų senelį. Jį suformavo tūkstantmečius menančios tradicijos ir po industrinės revoliucijos susiformavusi vartotojiška visuomenė. Nors galima įvardinti įtakingiausius šiam mitui suformuoti padėjusius kūrėjus (rašytojai Washington Irwing, Louisa May Alcott, Clement Clarke Moore, filantropas John Pintard, dailininkas Thomas Nast) vienam asmeniui Kalėdų senelio autorystės priskirti neįmanoma. Jis yra kolektyvinės pasąmonės produktas.

Nors daugėlis mano, kad modernų Kalėdų senelį sukūrė CocaCola, tai nėra tiesa. Tačiau kompanija neabejotinai smarkiai prisidėjo populiarinant mums pažįstamą Kalėdų senelio įvaizdį. 1930’aisiais populiariausio gazuoto gėrimo gamintojas, ieškodamas būdų pagyvinti žiemos prekybą limonadu, kreipėsi į talentingą iliustratorių Haddon Sundblom, patikėdama jam sukurti grafinių gėrimo reklamų su Kalėdų seneliu seriją.

Istorija nesikartoja, ji vystosi spirale: vėlyvaisiais viduramžiais Sibiro šamanai gėrė elnių šlapimą, o dvidešimtojo amžiaus trečiame dešimtmetyje moderni šamano versija – Kalėdų senelis troškulį malšino kokakola.

Šamaniškos Šv. Kalėdos

Tiek krikščioniškoji tiek pagoniška ar šamaniška Kalėdų mitologija skleidžia žinią apie dalijimąsi išmintimi, gerumu ir rūpestingumu o ne daiktais. Todėl Kalėdų dovanos turėtų būti dvasinis simbolis o ne materialus įsipareigojimas, ekonomikos variklis ar vaikų papirkinėjimo priemonė.

 

PARAMA

Galite prisidėti prie psichedelikų renesanso tapdami mūsų remėjais čia, įsigydami psichodelinį džemperį La Catrina, prenumeruodami naujienas (viršuje dešinėje), prenumeruodami mus Facebook, arba prisijungdami prie Psichedelinės psichoterapijos Facebook grupės.

 

You may also like