Aprašymas
Meksikos revoliucijos simbolis
Lankantis Meksikoje sunku išvengti skrybelaite ir papuošalais pasidabinusių griaučių atvaizdo. Tai La Catrina – mirties deivė, užėmusi svarbią vietą mene, kultūroje ir netgi tapusi socialiniu simboliu. Ji yra revoliucijos ir Meksikos antspaudų grafikos tėvo Jose Guadalupe Posada duktė. Jo prabangiais moteriškais drabužiais papuošti skeletai buvo politinė ir socialinė satyra, skirta žmogaus kvailumui pašiepti. La Catrina nėra eilinė revoliucijos mažulė.
Posada gyveno diktatoriaus Porfirio Díaz karaliavimo laikais. Jo valdymo ekonominius pasiekimus ir šalies stabilumą nusvėrė valdžios korupcija, represijos, ekstravagancija, ir politinio elito pamišimas dėl visko, kas europietiška ir prabangu. Į n4edidelės išrinktųjų grupelės rankas sutekėję didžiuliai turtai piktino vargingai gyvenančius meksikiečius, todėl 1910-aisias prieš diktatorių kilęs maištas išprovokavo Meksikos revoliuciją.
Garsioji iliustracija vadinama “La Caravera Catrina” (kaukolė Katrina) – ji buvo publikuota revoliucijai įsibegėjant ir iliustravo aukštuomenės moterį kaip skeletą, dėvintį puošnią prancūziško stiliaus skrybelę: tai buvo tarsi vizualinis nekrologas privilegijuotai klasei. Ji tapo meksikiečių, paniekinusių vietinę kultūrą ir bandžiusių apsimesti europiečiais simboliu. Jos išvaizda šaukte šaukia, kad prabrangūs skarmalai nėra svarbūs: mirtis vistiek visus išlygins.
Narkotikų kartelio La Catrina
21-erių metų narkotikų kartelio lyderė María Guadalupe López Esquivel, žinoma La Catrina pseudonimu, buvo nužudyta Meksikoje, jos gerai ginkluoto būrio ir policijos susišaudymo metu. Įprastai Meksikos narkotikų karteliuose moterys yra išnaudojamos ir skriaudžiamos, todėl lyderėmis tampa ypatingai gudrios, žiaurios ir bebaimės merginos.
Mes sukūrėme džemperį La Catrina, įkvėpti Meksikos revoliucijos laikotarpio meno, pašiepusio tuštybę ir karo prieš narkotikus, pražudžiusio, arba sugriovusio gyvenimus dešimtims tūkstančių žmonių, beprasmybės. Jau seniai reikia revoliucijos dvasinės sveikatos priežiūroje ir priklausomybių gydyme, taip pat narkotikų politikoje, kai vietoje pagalbos priklausomybe sergantiems, jie yra baudžiami ir socialiai stigmatizuojami.