Mums nebereikia psichodelinio Jėzaus. Psichodelikų naudojimas dažnai susijęs su mesianizmu. Visada atsiras žmogus, išgėręs pakankamai rūgšties, suvalgęs pakankamai grybų, išgėręs ajavaskos, kuris patikės, kad jo misija – skleisti šviesą mums – mirtingiesiems. Jis kelis mėnėsius gyvens Peru, “pabandraus su augalų dvasiomis” ir užmaišęs įvairių misticizmo ir religinių terminų salotas pradės jomis maitinti pažeidžiamesnius asmenis. Kiekvienas […]
Read More ›
Prieš “MDA” pridedant antrą raidė “M”, mokslininkai nesugalvojo kaip pritaikyti psichodelikui meskalinui artimą junginį. 1914 m. “Merck” užpatentuotas kaip “metilsafrilaminas”, šis vaistas buvo padėtas į lentyną rinkti dulkėms be aiškios paskirties. Taip buvo tol, kol Kalifornijos farmakologas Gordonas A. Allesas suprato, kad MDA iš tiesų yra gana įdomus. Jis sumanė patyrinėti šį junginį drauge su […]
Read More ›
Ką žinome apie ribinį asmenybės sutrikimą? Draugas ar priešas? Plėšrūnas ar grobis? Valgomas ar nuodingas? Kategorijų mokymasis yra esminis pažinimo gebėjimas, evoliuciškai būtinas išgyvenimui. Objektų grupavimas į kategorijas leidžia organizmams apibendrinti informaciją ir daryti išvadas apie dar nepažintų dalykų savybes. Pavyzdžiui, įsisavinęs kategoriją “paukštis”, žmogus gali padėti atpažinti naujas, anksčiau nematytas rūšis kaip paukščius ir […]
Read More ›
Šiuo metu išgyvename naują psichodelikos renesansą. Tokie junginiai kaip MDMA ir psilocibinas patenka į įprastą mediciną ir reklamuojami kaip stebuklingi vaistai nuo daugybės psichiatrinių bėdų. Tačiau psichodelikus pradėjus vertinti kaip įvairių psichologinių kančių gydymo būdus, mes nepastebime vieno iš vertingiausių jų teikiamų privalumų – žaismingumo potencialo. “Neuroplastiškumas” – tai žodis, kurį daugelis psichikos sveikatos specialistų […]
Read More ›
Psichodelinė terapija, kurios metu vartojamos natūralios medžiagos, tokios kaip psilocibinas, ibogainas ir ayahuasca, sulaukė didelio dėmesio dėl savo potencialo gerinti psichinę sveikatą. Šios terapijos nagrinėjamos siekiant gydyti įvairias psichikos sveikatos būkles, pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimą, depresiją ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad neurouždegimas – imuninis smegenų atsakas, slopina psichodelikų veiksmingumą. Esant traumos […]
Read More ›
Rugpjūčio pradžioje JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąjį geriamąjį vaistą, skirtą pogimdyvinei depresijai gydyti. Pogimdyvinė depresija yra rimta ir potencialiai gyvybei pavojinga liga, kai moterys jaučia liūdesį, kaltę, bevertiškumą, o sunkiausiais atvejais – net mintis pakenkti sau ar savo vaikui. Kadangi pogimdyvinė depresija gali sutrikdyti motinos ir kūdikio ryšį, ji taip pat gali sukelti […]
Read More ›
Mano merginai kažkodėl nepatinka mano vaistai nuo psichozės. Kiekvieną kartą juos išgėrus, ji kažkur išnyksta. 1951 m. gruodžio 11 d. Prancūzijos farmacijos kompanijos Rhône-Poulenc laboratorijose chemikas Paulas Charpentier sukūrė vaistą, kuris amžiams pakeitė psichiatriją. Charpentier nebandė sukelti revoliucijos; iš tikrųjų jis ketino sukurti geresnį antihistamininį preparatą. Patobulindamas jau buvusį vaistą, vadinamą promazinu, jis sukūrė naują […]
Read More ›
Obsesinis kompulsinis sutrikimas, arba (angl. OCD), yra klaidingai suprantama psichikos liga, nors ja serga maždaug vienas iš 50 žmonių. Diagnozės nustatymo ir gydymo kelias ilgas ir sudėtingas. Vidutiniškai OCD diagnozė nustatoma beveik po devynerių metų nuo simptomų pradžios, o pagalbos priemonės suveikia maždaug po keturių mėnesių. OCD serga vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Apie 60 proc. […]
Read More ›
Turbūt visi vaikystėje skaitėme pasakas apie pabučiuotas varles, virstančias princais. Matyt tokios istorijos nepraeina be pasekmių jau suaugus. Kambô – tai toksiškos išskyros, nugraibomos nuo besiginančios Amazonės varlės Phillomedusa bicolor (dvispalvės beždžionvarlės). Kai kurių Amazonės vietinių gyventojų tradicinėje medicinoje Kambô tepami odos nudeginimai, tam, kad išprovokuoti “organizmo valymąsį”, nors iš pradžių šamanišką ritualą šiaurės Peru […]
Read More ›
Kai Frank Herbert 1959 m. pradėjo kurti “Kopa”, jam buvo beveik 40 metų. Rašytojas daug metų studijavo ekologiją, o jo kompetencija apėmė įvairias sritis – nuo smėlio kopų Oregone iki grybų auginimo. Pasak garsaus mikologo Paulo Stametso, “Fantastic Fungi” žvaigždės, kuris rašė apie aštuntajame dešimtmetyje susikirtusius kelius su Herbertu, mokslinės fantastikos autorius taip pat buvo […]
Read More ›