8th gruodžio 2021

Klinikiniai psichologai atsargiai, tačiau teigiamai vertina psichodelikus

Jungtinėse Amerikos Valstijose yra daug entuziazmo dėl psichodelikų taikymo psichikos sveikatos sutrikimų gydyme

Daugelis psichikos sveikatos specialistų vertina riziką, susijusią su gydymu psichodelinėmis medžiagomis, tačiau dauguma jų taip pat mano, kad tokių medžiagų vartojimas gali būti psichologiškai naudingas, rodo naujas tyrimas, kurio metu apklausta šimtai psichologų. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale “Journal of Psychoactive Drugs”.

“Yra daug entuziazmo dėl psichodelinio gydymo galimybių klinikinėje slaugoje”, – sakė tyrimo autorė Gabrielle (Gabby) Agin-Liebes, licencijuota klinikinė psichologė ir “Neuroscape” mokslo darbuotoja. “Tačiau susidūriau ir su dešimtimis kolegų, kurie laikosi griežtai neigiamo požiūrio į psichodelinę terapiją. Jei tikimės kliniškai naudoti psichodelikus, kai jie bus patvirtinti mediciniškai, turime įvertinti kiek šie vaistai bus priimti visoje medicinos sistemoje.”

Tyrimo metu mokslininkai apklausė 366 licencijuotus klinikinius arba konsultuojančius psichologus Jungtinėse Valstijose apie jų požiūrį į psichodelinių medžiagų vartojimą psichikos sveikatos problemoms gydyti. Dauguma psichologų nurodė praktikuojantys kognityvinę elgesio terapiją (74 %), o mažesnė dalis – psichodinaminę / analitinę (31 %) ir humanistinę / į asmenį orientuotą terapiją (28 %). Tiriamieji nurodė, kad psichologo praktika užsiima vidutiniškai 17,4 metų.

Apie 76 proc. psichologų teigė, kad greičiausiai arba tikrai įspėtų savo klientus apie riziką, susijusią su psilocibino grybų vartojimu sunkiai depresijai gydyti. Tačiau 84,0% nurodė, kad jie manytų, jog jų klientui psichodelinė patirtis būtų psichologiškai naudinga.

Daugiau nei pusė psichologų (55,4 proc.) teigė, kad psichodelinės medžiagos yra saugios, jei yra vartojamos mediciniškai prižiūrimoje aplinkoje, o didžioji dauguma (84,7 proc.) manė, kad šios medžiagos nusipelno tolesnių mokslinių tyrimų.

“Mūsų tyrime dalyvavę respondentai apskritai išreiškė palankų požiūrį į psichodelikus ir nurodė, kad jei klientas atvyktų į jų klinikinę praktiką ir praneštų, kad naudojo psichodelikus terapiškai, dauguma manytų, kad jo patirtis buvo psichologiškai naudinga”, – “PsyPost” sakė Agin-Liebes. “Tačiau dauguma respondentų nurodė, kad jiems trūksta išsamaus supratimo apie psichodelikų saugumo profilį, o beveik pusė visų dalyvių nurodė, kad jie tik šiek tiek žino apie psichodelikų vartojimo riziką ir naudą.”

Psichologai buvo linkę labiau pritarti tradiciniams vaistams nei psichodeliniam gydymui.

Tik apie 20 proc. psichologų teigė, kad jie “labai aiškiai supranta” psichodelinį gydymą nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, potrauminio streso, depresijos ar nerimo, o 22,2 proc. psichologų informavo, kad jie yra pasirengę klientams taikyti tokį gydymą. Kiek daugiau nei 75 % respondentų sutiko, kad labai tikėtina, jog gali būti psichodelikais paremtas gydymas gali turėti trūkumų. Palyginimui, 52.5% sakė, kad jie “aiškiai supranta” gydymą tradiciniais vaistais tokiais kaip suboksonas, ir 74.5% manė, kad toks gydymas klientams galimas, tačiau tik 53% įžvelgė galimus gydymo šiuo vaistu trūkumus.

Be to, beveik 47,9 proc. dalyvių manė, kad psichodelikų vartojimas didina vėlesnių psichikos sutrikimų riziką, o 30,7 proc. buvo įsitikinę, kad psichodelikų vartojimas pramoginiais tikslais turėtų likti neteisėtas. “Didelė dalis respondentų psichodelikus ir alkoholį vertino kaip panašaus saugumo medžiagas, nors daugybė įrodymų rodo, kad alkoholis yra viena žalingiausių medžiagų, o psilocibinas – mažiausiai žalingas”, – pažymėjo Agin-Liebes. “Mūsų rezultatai rodo, kad psichodelikai vis dar stigmatizuojami psichologų tarpe, ir pabrėžia būtinybę geriau juos informuoti apie šių medžiagų mokslą ir saugumą.”

“Be teisinių apribojimų, vis dar yra socialinių ir požiūrio kliūčių, trukdančių paversti psichodelikus perspektyvia gydymo galimybe”, – pridūrė Agin-Liebes. “Istoriniai ir kultūriniai veiksniai gali turėti įtakos psichodelinės terapijos likimui ir pripažinimui gydant psichiatrinius sutrikimus, kitaip nei kitiems eksperimentiniams gydymo būdams.”

Tyrimo “Psichologų požiūris ir įsitikinimai apie psichodelinių narkotikų terapinį vartojimą Jungtinėse Amerikos Valstijose” autoriai: Alanas K. Davisas, Gabrielle Agin-Liebes, Megan España, Brianas Pileckis ir Jasonas Luoma.