Antidepresantai prieš magiškus grybus. II pakopos klinikinis tyrimas
Kas veikia geriau: antidepresantai, ar psilocibinas?
Trial of Psilocybin versus Escitalopram for Depression
Būna klinikinių tyrimų, kurie į klausimą taip paprastai neatsako. Taip nutiko ir su ilgai lauktu Dr. Robin Carhart – Harris palyginamuoju magiškųjų grybų ir SSRi antidepresantų II pakopos klinikiniu tyrimu.
Žinomas psichodelikus tyrinėjantis mokslininkas dr. Robin Carhart-Harris neseniai savo Tviterio paskyroje reklamavo būsimą klinikinio tyrimo rezultatų paskelbimą prestižiniame žurnale New England Journal of Medicine. Žinučių srautas prasidėjo nuo tyrimo struktūros detalių: dalyvių skaičius, dozių dydžiai, savanorių verbavimo strategija, pirminiai bei antriniai tyrimo rezultatai… Neužilgo šis Tviterio srautas pavirto romantiška moksliukų diskusija apie pasikliautinus intervalus, aiškaus hipotezių apibrėžimo svarbą ir nepadoriais kuždesiais apie išankstinę statistinę analizę. Pasirodo, šie dalykai yra labai svarbūs antros pakopos klinikiniame tyrime.
6-ąją žinučių srauto dieną Dr. Carhart-Harris paskelbė paslaptingą duomenų rinkinį, kurio visi segmentai, išskyrus vieną, pasirodė svarbūs. Tai nebuvo atsitiktinių duomenų pavyzdys. Būtent šie duomenys vėliau buvo paskelbti mokslinėje publikacijoje, tačiau jau su pavadinimais. Paaiškėjo, kad vienintelis, neesminis informacijos fragmentas Carhart Harris Tviterio skelbime ir tapo pagrindiniu palyginamojo psilocibino ir antidepresanto tyrimo rodikliu. Tik šiuo duomenų fragmentu galima buvo įvertinti tyrime iškeltą hipotezę, kad Psilocibinas yra efektyvesnis už Escitalopramą depresijos gydyme.
Visi kiti tyrimo duomenys buvo laikomi antriniais rezultatais, kuriais nebuvo leidžiama naudotis, įvertinant pirminę hipotezę. Po rezultatų paskelbimo psichodelinių naujienų prenumeratorius užgriuvo nuomonių, minčių ir analizių banga.
Nors Psilocibinas pasirodė geriau už Escitalopramą visuose išskyrus vieną tyrime naudojamą rodiklį, šie rodikliai yra antriniai, ir nebuvo koreguojami daugybiniams palyginimams.
Kai mokslininkas registruoja klinikinį tyrimą, jis turi nurodyti, kuris matavimas turėtų būti laikomas svarbiausiu (pirminiu). Pirminis šio tyrimo matas buvo 16 klausimų klausimynas QIDS-SR-16, kurį vaistų kontrolės institucijos anksčiau pripažino kaip tinkamą priemonę depresijai diagnozuoti.
Kiti mokslininkų atlikti matavimai yra antriniai ir jais negalima remtis darant oficialias – mokslines išvadas. Ši taisyklė nustatyta tam, kad tyrėjai negalėtų atlikti daugybės analizių, tikėdamiesi, kad viena iš jų patvirtins jų iškeltą hipotezę. Taip jie priversti likti sąžiningais. Šiaip ar taip, šį kartą komandai atsitiktinai pavyko išsirinkti tą vienintelį rodiklį, kuriame psilocibinas nepasirodė daug geriau už antidepresantą, nors šis rodiklis nebūtinai yra pranašesnis už kitus.
Galima pasidaryti išvadas apie Psilocibino efektyvumą žvelgiant į visus tyrimo rezultatus, bet kadangi tų rezultatų labai daug, jie reikalauja korekcijų daugybiniam palyginimui. Tai reiškia, kad norint išvengti klaidingai teigiamų rezultatų dėl testų, kuriais matuojami persidengiantys reiškiniai (pvz. nerimas ir depresija) reikšmingumo nustatymo standartas turėtų būti sugriežtintas. Mokslininkai oficialiai neužregistravo tyrimo daugialypiam palyginimui, todėl jis ir nebuvo atliktas.
Tyrimas išprovokavo klausimus apie bendrą psichiatrijoje naudojamų testų depresijos vertinimui efektyvumą. Pirminis tyrimo rodiklis tebuvo 16 punktų klausimynas. Nenaudodami bendrų rodiklių, psichikos sveikatos mokslininkai negali žinoti, ar jie tiria tuos pačius, ar skirtingus dalykus.
Šiuo metu įvairių grupių (pvz., psichiatrijos, psichologijos, neuromokslų, socialinių mokslų) tyrėjai ir skirtingų grupių mokslininkai psichikos sveikatą ir psichikos sveikatos rezultatus matuoja labai skirtingais rodikliais. Dėl to labai sunku palyginti skirtingus tyrimus ir tai trukdo siekti pažangos nustatant, kaip psichikos sveikatos intervencijos padeda ar kenkia, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl.
Kokie gi buvo tyrimo rezultatai?
Taigi, po šešių savaičių kasdienio antidepresanto dozavimo vienoje grupėje ir 2 psilocibino sesijų kitoje grupėje, QIDS-SR-16 vidutiniai balai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Tačiau Psilocibino grupėje žymiai labiau sumažėjo savižudiškumo, anhedonijos (gebėjimo jausti malonumą nebuvimo) ir standartinių psichologinių depresijos rodiklių, vadinamų Montgomery-Asberg depresijos vertinimo skale (MADRS) ir Hamiltono depresijos vertinimo skale (HAM-D), rodikliai.
70 proc. Psilocibino grupės tiriamųjų reagavo į gydymą, palyginti su 48 proc. tiriamųjų SSRI grupėje. Remisijos (visiško pasveikimo) rodiklių skirtumas taip pat buvo statistiškai reikšmingas: psilocibino grupėje šis rodiklis siekė 57 procentus, o Escitalopramo grupėje – 28 procentus. Kitaip tariant, magiškų grybų veiklioji medžiaga išgydė dvigubai daugiau pacientų nei efektyviausias antidepresantas.
Susiję įrašai
Kognityvinė elgesio terapija ir psichodelikai