Bad trip’as
Palyginus su bloga psichodeline kelione, blogas seksas yra nieko tokio.
Terence McKenna
Tarptautiniame narkotikų politikos žurnale publikuoti tyrimo, kurio metu psichodelinių junginių vartotojai buvo paprašyti pasidalinti blogų kelionių patirtimi, rezultatai. Studija atskleidė, kad daugelis psichodelikų naudotojų kuria istorijas tam, kad sunkias psichodelines keliones paverstų pozityviomis patirtimis.
Psichodelikai arba haliucinogenai yra psichoaktyvūs junginiai, sukeliantys pakitusias sąmonės būsenas, paveikiantys nuotaiką, pasaulėjautą ir pažinimą. Nors haliucinogenai nekelia priklausomybės ir pasižymi mažu toksiškumu, jų poveikis pasižymi didele psichologine rizika. Kartais šie junginiai sukelia blogas keliones – intensyvias neigiamas reakcijas su nerimu, paranoja, panikos atakomis ar gąsdinančiomis haliucinacijomis.
Įdomu, kad daugelis psichodelikų naudotojų atranda šiose sunkiose patirtyse pozityvo, nepaisant to, kad jas apibūdina kaip smarkiai bauginančias. Tyrėja Liridona Gashi su komanda pasiūlė idėją, kad vienas iš psichonautų būdų surasti prasmę blogose kelionėse yra istorijų pasakojimas. Naratyvas gali padėti psichodelikų naudotojams traktuoti šiuos nemalonius pojūčius kaip vertingas ir pamokančias patirtis – lygiai taip pat, kaip žmonės bando surasti prasmę pasaulyje, pasakodami istorijas.
Norėdami tai ištirti, mokslininkai apklausė 50 Norvegijos psichodelikų vartotojų, kurių dauguma buvo dvidešimtmečiai arba trisdešimtmečiai. Dauguma dalyvių haliucinogenų buvo vartoję nuo 10 iki 50 kartų, o du dažniausiai minimi narkotikai buvo LSD ir psilocibinas. Dalyviams buvo užduodami atviri klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti detales apie jų patirtį blogų kelionių metu, įskaitant tai, kiek jie buvo išsigandę, ar patirtis juos pakeitė ir kaip jie jautėsi kitą dieną.
Visi dalyviai, išskyrus du, buvo nors kartą patyrę blogą kelionę. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, daugelio patirtyse buvo paranojos, sumišimo, panikos priepuolių ir nerimą keliančių vizijų. Gashi ir jos kolegos teigia, kad daugelis tiriamųjų aprašė ypač stiprų pojūtį, kad jie išprotėjo arba prarado savojo “aš” jausmą. Pavyzdžiui, kai kurie teigė, “kad sekundės ar minutės gali būti išgyvenamos kaip amžinybė, kad jie sukosi aplink problemas, kurių nepajėgė išspręsti”.
Nepaisant stresą keliančių potyrių, dauguma dalyvių su dėkingumu žvelgė į patirtas keliones, teigdami, kad jos suteikė gilių įžvalgų arba išvadavo užgniaužtus jausmus. Jie manė, kad kelionės leido susitvarkyti su asmeninėmis emocijomis arba patobulinti požiūrį į gyvenimą. Net ir išgyvenę psichozės epizodus manė, kad patirtis buvo vertinga.
Daugelis tiriamųjų taip pat užsiminė apie skirtumą tarp patyrusių ir nepatyrusių narkotikų vartotojų, teigdami, kad blogos kelionės kyla dėl narkotikų vartotojo kompetencijos stokos ir dėl to nėra kalta pati medžiaga. Tyrimo autoriai pažymi, kad kai kurie dalyviai dėl blogos kelionės kaltino net save, taip parodydami neįprastą ištikimybę psichodeliniams junginiams.
“Nors psichodelinės patirtys dažnai pasižymi nenusakomomis savybėmis, mūsų tyrimo dalyvių pasakojimai apie blogąsias keliones paprastai buvo turiningi ir išsamūs”, – rašo Gashi ir jo komanda. “Psichodelikų vartotojai – įgudę istorijų pasakotojai, pasižymintys išsamiais žodynais, kartais pasitelkdavo sudėtingą literatūros ir filosofijos kalbą.”
Autoriai teigia, kad šie pasakojimai gali iš dalies paaiškinti, kodėl blogos kelionės gali būti suprantamos ir kaip neigiama, ir kaip teigiama patirtis tuo pat metu. Kaip ir pasakojimai apie traumas, istorijos gali būti įveikos mechanizmas, padedantis psichodelikų vartotojams apdoroti savo emocijas ir įprasminti neigiamą patirtį.
