Grybai namie

Magiškų grybų auginimas namuose

Kaip ir kodėl išmokome auginti glotniagalves patys? 

Su magiškais grybais vakarų pasaulį 1950-aisiais supažindino bankininkas, megėjas etnomikologas R. Gordonas Wasson’as. Meksikoje susipažinęs su magiškų grybų šamane Maria Sabina, savo potyrius jis aprašė žurnale “Life”.

Tačiau galimai didžiausią įtaką grybų auginimo kultūrai padarė Terencas McKenna. Vizionierius, mistikas, psichodelinis filosofas, pasakorius, išprotėjęs mokslininkas, psichodelinė legenda: juo galima žavėtis, iš jo mokytis, tačiau sunku  išmatuoti didžiulį  šios iškalbingos asmenybės indelį į vakarų kultūrą ir dabar vykstančią psichodelinę revoliuciją.

Kubiškoji glotniagalvė prisistatė Terencui, kai jis buvo dešimties. Jo brolis Denisas, kuriam tuo metu buvo šešeri, vėliau rašė, kad Terencas lakstė paskui namų ruošos darbus dirbančią mamą mojuodamas žurnalu ir reikalaudamas, kad ji papasakotų apie grybus daugiau. Tačiau mama, aišku, neturėjo ko pridurti. 

Po keturiolikos metų Terencas McKenna kartu su broliu Denisu ir trimis draugais Kolumbijos Amazonėje ieškojo paslaptingo DMT nuoviro, vadinamo oo-koo-hé. Vietoj to, La Chorreros vietovėje jie rado (ir suvalgė) Stropharia cubensis, arba, kaip vėliau McKenna jį pavadino, “žvaigždėtąjį stebuklingąjį grybą”. 

Psilocibinas leido McKennai bendrauti su iš pažiūros kito pasaulio būtybe, kurią jis vadino, be kitų vardų, “grybu”, “mokomuoju balsu” ir “Logosu”.

Vėliau McKenna aiškino: “Psilocibinas ir DMT iššaukia Logosą, nors DMT veikia intensyviau ir trumpiau. Tai reiškia, kad jie tiesiogiai veikia kalbos centrus, todėl svarbus patirties aspektas yra vidinis dialogas. Vos sužinojus apie psilocibiną ir apskritai apie triptaminus, ateina laikas nuspręsti, ar įsitraukti į dialogą ir bandyti įprasminti gaunamą signalą. Būtent tai ir bandžiau padaryti.”

McKenna parsivežė grybo sporų į Ameriką ir kartu su broliu išmoko jį auginti namie. “Nuo 1975 m. pavasario gaudavau nuolatinį Stropharia” papildymą, – rašė jis knygoje “Tikros haliucinacijos” (True Hallucinations). Tą pavasarį ir vasarą jis valgė Stropharia “po penkis gramus džiovintų” dozių maždaug kas dvi savaites. 

McKenna suprato:

“Grybas visada grįždavo prie temos, kad jis puikiai išmano evoliucijos kelius ir simpatizuoja simbiotinei sąjungai su tais, ką jis vadino “žmogiškomis butybėmis”.”

1976 m. broliai McKennos išleido nedidelę knygelę, kurioje pateikė “tikslias instrukcijas be galimybės suklysti, kaip auginti ir konservuoti magišką grybą” (Stropharia cubensis) – “ne tik vieną stipriausių haliucinogeninių grybų, bet ir vieną labiausiai paplitusių bei lengvai prieinamų”.

“Mūsų nuomonė šiuo klausimu nesiremia nei kitų žmonių nuomonėmis nei jokia knyga, tačiau ją suformavo 5 g džiovintų psilocibino grybų vartojimo patirtis, nes naudojant tokį kiekį nutinka kai kas ypatingo. Atsiranda aš-tu ryšys tarp psilocibiną vartojančios asmenybės ir grybo sukeliamos sąmonės būsenos. Karlas Jungas tai vadina “persikėlimu” ir tai yra būtina ankstyvosios ir primityviosios žmonijos santykio su dievais ar demonais sąlyga. Grybas kalba, o mūsų nuomonę formuoja jo sklandus pasakojimas apie save vėsioje proto naktyje”. 

Visi grybai magiški. 

Grybiena gali būti viena iš priežasčių, kodėl grybuose yra tiek daug imunitetą stimuliuojančių, antivirusinių ir antibakterinių junginių.  Senovės pasaulio kultūros nuo seno gerbė vaistinius grybus, pradedant kinų medicinoje vertinamu Lingzhi grybu ir baigiant galinguoju gydytoju vadinamu Agarikonu, kurį atrado senovės graikų gydytojas Dioskoridas. Mikologas Paulas Stametsas intriguojančiai nurodo priežastį, kodėl: žmonių skrandžiai  išskiria junginius bei fermentus, padedančius mums virškinti ir naudoti maistingąsias medžiagas. Grybų skrandis yra išorėje, dirvožemyje, kuriame jie guli.  Per 650 milijonų evoliucijos metų grybiena ir įvairūs jos vaisiakūniai prisitaikė išskirti junginius, kurie saugo nuo kenksmingų bakterijų ir toksinų, todėl jie gali ramiai ir sveikai virškinti dirvožemį.  Jų gebėjimas prisitaikyti yra lobis, dėl kurio turime tokių grybų kaip Kalakuto uodega, pasižyminti stipriomis priešvėžinėmis savybėmis, arba Kordicepsas, kuris padeda kraujotakai ir širdies sveikatai. 

Terensas Makkenna (Terence McKenna) tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu tikėjo, kad magiški grybai yra tarpgalaktinio intelekto forma. Jis manė, kad sporos galėjo būti sąmoningai atsiųstos per kosmosą į mūsų planetą tam, kad grybai galėtų augti ir gaminti psilocibiną – haliucinogeninį cheminį ryšininką, galintį perduoti nežemišką intelektą visų, kurie ryžtasi vartoti psichoaktyviųjų grybų ir patirti psichodelinį poveikį, protams.

Nors McKenna’os hipotezė žavi, mokslininkai pripažįsta, kad ji yra pritempta ir niekuo nepagrįsta. Įtikinamesnė McKenna’os iškelta idėja, žinoma kaip “Apsvaigusios beždžionės teorija”, nagrinėjanti vaidmenį, kurį psichodeliniai grybai galėjo atlikti žmogaus evoliucijoje. McKenna teigė, kad mažos psilocibino dozės galėjo pagerinti mūsų protėvių medžioklės gebėjimus, o didesnės dozės – palengvinti bendruomenės tarpusavio ryšių užmezgimą. Kartu paėmus, šie privalumai  paskatino didelį evoliucinį šuolį.

McKennos samprotavimai pagrįsti, ar ne, akivaizdu, kad žmonės turi ypatingą polinkį psilocibinui ir kitiems psichodeliniams junginiams. Nesvarbu, ar jie surenkami laukinėje gamtoje, ar auginami sandėliuke. Glotniagalvės gamina gausybę sporų. Šios sporos prisitvirtina prie žmonių, kurie jas perneša keliaudami iš miesto į miestą,, iš šalies į šalį. Ši veikla neabejotinai prisidėjo prie psilocibiną gaminančių grybų plitimo.

Taigi ar grybai gamina psilociną mums? Ar atsitiktinė mutacija leido grybams gaminti psilocibiną, kurį žmonės atrado ir išplatino po visą pasaulį? Tikriausiai ne. Naujausi tyrimai rodo, kad psilocibinas greičiausiai suteikia grybams evoliucinį pranašumą ne todėl, kad jis yra enteogeninis, gali mus ekstaziškai pakylėti ir taip skatina platinti jų sporas, bet todėl, kad jis pakeičia vabzdžių neurochemiją ir slopina norą ėsti grybus – tai nauda jiems patiems.

Vabzdžių apetito slopinimo realybė yra daug mažiau jaudinanti nei fantazijos apie tarpgalaktinį intelektą. Nepaisant to, psilocibinas yra nepaprasta molekulė, turinti didelį potencialą psichikos sveikatos pritaikymui ir psichikos ligų gydymui. Mes dar tik pradedame suprasti jos nepaprastas savybes.

“Mūsų nuomonė šiuo klausimu nesiremia nei kitų žmonių nuomone, nei jokia knyga, o remiasi penkių gramų džiovintų psilocibino grybų vartojimo patirtimi, nes esant tokiam kiekiui pasireiškia ypatingas reiškinys. Tai Aš-Tu ryšio atsiradimas tarp asmens, vartojančio psilocibiną, ir jo sukeliamos psichinės būsenos. Jungas tai vadina “perkėlimu” ir tai buvo būtina ankstyvosios ir primityviosios žmonijos santykio su dievais ir demonais, sąlyga. Grybas kalba, o mūsų nuomonė priklauso nuo to, ką jis iškalbingai pasakoja apie save vėsioje proto naktyje.”

Toliau įžangoje plačiai cituojamas grybas. Citata, kurią Terencas McKenna knygoje “Psichodelinio laiko sintaksė” (1993) pavadino “tiesiogine transkripcija”, o knygoje “Tikrosios haliucinacijos” grybo teiginiais :

“Aš esu senas, senesnis, nei manė jūsų rūšis, kuri pati yra penkiasdešimt kartų senesnė už jūsų istoriją. Nors žemėje gyvenu jau daugybę amžių, esu kilęs iš žvaigždžių. Mano namai – ne viena planeta, nes daugybė pasaulių, išsibarsčiusių po spindintį galaktikos diską, turi sąlygas, kurios suteikia mano sporoms galimybę gyventi. Grybas, kurį matote, yra ta mano kūno dalis, kuri skirta seksualiniams potyriams ir saulės vonioms, o tikrasis mano kūnas yra plonas pluošto tinklas, augantis dirvoje. Šie tinklai gali apimti hektarus ir turėti kur kas daugiau jungčių, nei jų yra žmogaus smegenyse.”

Dėmesio! Glotniagalvių auginimas namuose ar disponavimas jų sporomis Lietuvos respublikoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

 

You may also like