Trip Sitter’iai – psichodeliniai slaugytojai

Trip Sitter’is (psichodelinės kelionės slaugytojas) – tai blaivus asmuo, padedantis vienam ar daugiau žmonių išgyventi psichodelinę patirtį. Jo vaidmuo – ramiai padėti ir apsaugoti nuo pavojų bei medicininių iššūkių psichodelinės patirties metu. Tripsitter’is yra vienas iš keturių psichodelinės kelionės ramsčių. Jis veikia tarsi ryšys su realybe.

Jie išlieka visiškai blaivūs ir pasirengę reaguoti iškilus problemoms arba sunkiai psichodelinei patirčiai. Kas yra geras trip sitter’is? Kaip tai atlikti teisingai?

Koks Trip Sitter’io vaidmuo?

Slaugytojas nėra gidas. Jis negali vadovauti psichodelinei patirčiai ar bandyti ją kažkaip nukreipti pagal savo įsitikinimus.

Geras psichodelinis slaugytojas beveik nedalyvauja sesijoje: įsikiša tik tuo atveju, jei tai tikrai būtina. Jis skiriasi ir nuo psichodelinių fasilitatorių (padejėjų, palengvintojų), kurie būna papildomai apmokyti vesti psichonautus psichodelinėje kelionėje. Yra psichoterapeutų, kurie naudoja psichodelikus tam tikrų sutrikimų gydymui, tačiau slaugytojai nedaro nieko panašaus.

Geras psichodelinis slaugytojas tiesiog užtikrina keliautojo po pasąmonę saugumą ir kreipia dėmesį į jo poreikius: ar tai būtų pokalbis apie ypač sunkią patirtį, arbata, vanduo, antklodės, ar tiesiog buvimas stabilumo ir ramybės šaltiniu.

Kai kurie žmonės, būdami apsvaigę nuo psichodelikų patiria medicininių problemų. Slaugytojas privalo atpažinti, kada medicininės pagalbos reikia, o kada – ne.

Jei nėra tikrų medicininių problemų, Trip Sitter’is turėtų užtikrinti klientą, kad viskas gerai, ir išlikti ramus bei pozityvus.

Tačiau, jei psichonautui kyla problemų su sveikata, trip sitter’io atsakomybė jas atpažinti ir ieškoti profesionalios pagalbos. Jis taip pat užtikrina, kad veikiamas sąmonę keičiančių medžiagų, klientas nepadarys nieko kvailo (pvz. vaikščiojimas keliu, pasiklydimas miške, ar skrydis iš balkono).

Psichodelinių slaugytojų etikos kodeksas

  • Aš esu prižiūrėtojas o ne gidas, nebandysiu prisijungti ar kažkaip daryti įtaką psichodelinei patirčiai.
  • Aš vadovauju, bet kontrolę turiu perimti tik tada, kai tai iš tiesų būtina.
  • Aš padedu įveikti sunkias patirtis, o ne nuo jų atkalbu.
  • Viskas kas nutinka, ar pasakoma išlieka konfidencialu.
  • Aš nesidalinu savo vertinimais.
  • Aš mokausi užjaučiančiai ir aktyviai klausyti.
  • Aš išlieku budrus ir akylus.
  • Aš išmanau naudojamas medžiagas.
  • Aš gerbiu klientų asmenines ribas.
  • Aš išlieku empatiškas pacientų poreikiams.
  • Dalyviams skiriu visą savo dėmesį – nesinaudoju telefonu ir nesu niekuo užsiėmęs.

Psichodelinio slaugytojo savybės

Slaugytojas turėtų išmanyti naudojamas medžiagas. Jis turi išmanyti medžiagos dozavimą, poveikio trukmę, vietinius įstatymus, kurie reglamentuoja narkotikų vartojimą, šalutinius poveikius ir rizikas.

Labai rekomenduojama, kad psichodelinis slaugytojas būtų pats išbandęs naudojamą psichoaktyvią medžiagą. Tai ne visada įmanoma ar būtina, tačiau mažų mažiausiai, slaugytojas turi būti bendravęs su asmenimis, kurie yra bandę naudojamą medžiagą ir skaitęs literatūros apie ją.

Saugios psichodelinės kelionės atmintinė

Psichodelinis slaugytojas yra atsakingas už klientus. Jis neturėtų sutikti dalyvauti psichodelinėje sesijoje, kurioje nesilaikoma saugumo gairių. Keturi ramsčiai, ant kurių laikosi saugi psichodelinė patirtis:

Nusiteikimas

Teigiamos intencijos ir pozityvus požiūris, prieš naudojant psichoaktyvią medžiagą.

Aplinka

Medžiaga naudojama pažįstamoje, patogioje, saugioje aplinkoje.

Medžiaga

Psichoaktyvios medžiagos sudėtis turi būti tvirtai žinoma (jai ištirti galima naudoti specialius reagentus, tai sumažins riziką).

Psichodelinis slaugytojas

Atsakingas, patikimas ir blaivus asmuo turi užtikrinti psichodelinės sesijos saugumą.

Saugios erdvės sukūrimas ir palaikymas

Vienas iš pagrindinių psichodelinio slaugytojo vaidmenų – palaikyti saugią erdvę dalyviams.

Tai susiję su ramsčiu – “aplinka”. Aplinka, kurioje vyksta kelionė, turi būti saugi ir nekelti streso. Tinkamos aplinkos parinkimas reikalauja visos grupės pastangų, tačiau jos palaikymas prasidėjus kelionei tenka psichodeliniam slaugytojui.

Tai reiškia, kad su klientais arba klientu reikia elgtis ramiai, užtikrinančiai, mažinant galimas rizikas ir užtikrinant, kad dalyviai liktų toje pačioje erdvėje.

Psichodelinės patirties metu muzika yra svarbi erdvės dalis. Ji tokia galinga, kad gali pastūmėti žmones į “blogą kelionę” arba ištraukti iš jos. Psichodelinis slaugytojas visada turi gerbti dalyvių pageidavimus ir atsižvelgti į jų prašymus, o ne groti tai, ko norite klausytis pats. Jei kas nors pradeda patirti blogą tripą, muzikos pakeitimas į pozityvesnę, švelnesnę ar labiau patinkančią, gali padėti.

Reikia užtikrinti, kad kiekvienas galėtų naudotis viskuo, ko jam reikia, įskaitant antklodes, erdvę pabūti vienam, prieigą prie vonios kambario ir patogią vietą, kur būtų galima atsigulti ar pasišnekučiuoti.

Prireikus, kelionės slaugytojas turėtų būti sąsaja su išoriniu pasauliu. Jei pasibeldžiama į duris, paskambinama telefonu, reikia ką nors nuvežti ar užsakyti maisto – už tai atsako slaugytojas.

Saugios erdvės palaikymas iš dalies susijęs ir su konfidencialumu bei nesmerkimu. Dalyviai visuomet turi jaustis patogiai ir saugiai.

Jei sesija vyksta gamtoje, gali būti naudinga prieš tai telefone įdiegti programėlę, kuria galima sekti dalyvio buvimo vietą (jei jis kažkokiu būdu pasiklystų).

Slaugytojas turi išlikti aktyvus ir dėmesingas 

Jis išlikti atidūs ir sutelkti dėmesį į grupę. Šypsotis, užmegzti akių kontaktą, noriai klausytis ir padėti, kur tik reikia.

Kelionės prižiūrėtojas gali pasiūlyti veiklą grupei, bet niekada neturėtų bandyti ko nors primesti. Jei dalyviai nenori ko nors daryti, palikite tai ramybėje. Įprasta, kad slaugytojas nori, jog dalyviai išbandytų ką nors, ką jie patyrė teigiamo praeityje, vartodami psichodelikus. Tai jų asmeninė kelionė, todėl negalima nieko versti. Pateikite pasiūlymą ir nebandykite įkalbėti, jei jis nesukėlė susidomėjimo.

Kartais dalyviai gali jaustis labai prisirišę prie slaugytojo, o kartais nori pabūti vieni. Slaugytojas turi gerbti jų norus ir nepriimti nieko asmeniškai. Jei jie nenori, kad slaugytojas būtų šalia, arba nori sėdėti vieni kitame kambaryje, reikia paisyti jų prašymo.

Dėmesys yra labai svarbus, nors slaugyti psichodelinėje sąmonės būsenoje esančius gali  būti smagu, slaugytojas turi išlikti susikaupęs ir dėmesingas.

Kaip bendrauti blogos kelionės metu

Žodis bloga kelionė (bad trip) ne visada tikslus. Sunki kelionė nereiškia blogą kelionę. Psichodelikai ne visada nuveda ten kur jūs norite: jie nuveda ten, kur reikia atsidurti.

Nepaisant to, patirtis gali kelti iššūkių ir būti nemaloni. Apsaugoti dalyvį nuo sunkių patirčių ar užtikrinti, kad dalyvis mėgausis patirtimi, nėra slaugytojo atsakomybė. Sunkios patirtys dažnai būna pačios naudingiausios tobulėjant.

Jei kažkas patiria sunkų epizodą, slaugytojo užduotis padėti jam jį įveikti, o ne ištraukti iš patirties.

Pokalbio metu reikia aktyviai klausytis ir užduoti daug klausimų. Nesakykite jiems, kaip jaustis ar ką daryti. Tiesiog klausykitės ir užduokite tiriamuosius klausimus, pavyzdžiui, “kur esi dabar?” arba “kaip jautiesi?”. Galima padrąsinti atsiduoti patirčiai, o ne jai priešintis.

Slaugytojui svarbiausia būti paramos šaltiniu. Jei tokie veiksmai suderinti iš anksto, galima švelniai masažuoti arba laikyti už rankos (geriausia tos pačios lyties asmenį). Daugeliu atvejų, norint sumažinti nerimą ir sušvelninti išgyvenimus, pakanka būti ramiu, patikimu ir blaiviu energijos šaltiniu.

Kaip slaugytojui elgtis sunkios psichodelinės patirties metu:

Išlikti ramiu ir dėmesingu,

Laikyti už rankos ir guosti (jei reikia).

Užduoti tiriamuosius klausimus (ne nukreipiamuosius) ir atidžiai klausytis.

Apsvarstyti galimybę pakeisti muziką arba pasiūlyti pakeisti aplinką, jei tai reikalinga.

Nuraminti, jei atsiranda nerimas dėl sveikatos būklės (žinant tikrus sveikatos problemų požymius).

Kaip elgtis krizės metu

Yra didelis skirtumas tarp sudėtingos patirties vartojant psichodelikus ir psichodelinės krizės. Jei dalyvis šaukiasi pagalbos, patiria nekontroliuojamą paniką ar baimę, tampa susijaudinę, slaugytojui gali tekti įsikišti, kad suvaldytų situaciją ir juos nuramintų.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių psichodelinės krizės priežasčių yra ego mirtis, dėl kurios tiesiogine prasme jaučiatės taip, tarsi mirštate.

Slaugytojo, pareiga yra įvertinti kliento fizinę sveikatą. Reikia mokėti patikrinti gyvybines funkcijas ir žinoti, kaip atpažinti kritinę situaciją. Dažniausiai nėra jokios kritinės situacijos – dalyvis tiesiog jaučia nerimą dėl medžiagos poveikio arba išgyvena ego mirtį. Abu šie reiškiniai yra laikini.

Reikia patikrinti širdies ritmą, ieškoti dehidratacijos požymių ar kitų pavojaus indikatorių. Jei viskas atrodo gerai, galima juos nuraminti, kad viskas gerai.

Kartais tiesiog neįmanoma išvengti labai sunkios psichodelinės patirties (blogos kelionės). Slaugytojui telieka būti kartu, stebėti gyvybinius rodiklius ir laukti kol poveikis praeis. Jei krizė pasidaro nevaldoma, gali prireikti pagalbos iš šalies, bandant užtikrinti kliento saugumą.

Gyvybinių funkcijų tikrinimas

Geras psichodelinis slaugytojas neprivalo būti paramedikas, tačiau turi žinoti kaip atpažinti medicinines problemas ir ką daryti, jei jos nutinka. Štai patys svarbiausi dalykai, kuriuos reikia stebėti, norint įvertinti kliento būklę:

Širdies ritmas

Daugelis psichoaktyvių medžiagų pagreitina širdies ritmą, todėl padažnėjęs širdies darbas dar nėra būtinai pavojaus signalas. Normalus širdies ritmas yra 50-80 dūžių per minutę. Po psichodelikų naudojimo jis gali padidėti 20-40 dužių ir vis dar išlikti saugioje zonoje.

Kai kurie narkotikai, pavyzdžiui opiatai, gali pasižymėti priešingu poveikiu ir sukelti širdies ritmo sulėtėjimą. Jei širdies ritmas mažesnis nei 50 dūžių per minutę atkreipkite dėmesį į kitus pavojaus požymius: sąmonės netekimas, pamėlusios lūpos ar nagai.

Pavojinga, jei nuolatinis širdies susitraukimų dažnis viršija 160 arba jei klientas skundžiasi krūtinės skausmu ar širdies permušimais. Širdies ritmą galima sekti naudojant „Apple Watch“, „Fitbit“ ar kitų nešiojamų sveikatos technologijų jutiklius arba rankiniu būdu laikant pirštą ant riešo tiesiai po nykščiu. Savo telefone nustačius chronometrą galima suskaičiuoti dūžių skaičių.

Širdies plakimas turi būti matuojamas dūžiais per minutę.

Yra trys būdai tai padaryti:

  • Suskaičiuokite dūžių skaičių per 15 sekundžių ir padauginkite iš keturių
  • Suskaičiuokite dūžių skaičių per 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų
  • Suskaičiuokite dūžių skaičių per 60 sekundžių

Jei širdies ritmas per greitas, reiktų pabandyti rasti būdų, kaip klientą nuraminti. Galima pakeisti muziką į kažką ramesnio, duoti jiems išgerti stiklinę vandens, pritemdyti šviesą arba atlikti paprastus kvėpavimo pratimus.

Jei širdies susitraukimų dažnis ilgiau nei valandą išlieka didesnis nei 160 arba pusvalandį viršija 180, reikia kreiptis į gydytoją.

Deguonies lygis kraujyje

Deguonies kiekį kraujyje sunku išmatuoti be specialių prietaisų. Kai kuriose dėvimose sveikatos technologijose (pvz., “Apple Watch Series 5”) ši funkcija yra integruota. Nesant šiam prietaisui, pavojų galima pastebėti ir kitaip. Svarbiausias deguonies kiekio kraujyje sutrikimų požymis yra mėlynas atspalvis aplink burną, pirštų nagus ar akies audinį. Deguonies trūkumas yra rimta medicininė problema, todėl reikia nedelsiant kviesti pagalbą.

Kūno temperatūra

Kai kurie vaistai gali pakelti kūno temperatūrą ir sukelti hipertermiją.

Įprasta kūno temperatūra yra iki 37ºC. Svyravimai iki 1 laipsnio bet kuria kryptimi yra toleruotini, bet didesni svyravimai gali reikšti problemą. Jei temperatūra per aukšta, reikia ieškoti būdų, kaip ją sumažinti. Atidarykite langą, įjunkite kondicionierių, duoti klientui šalto gėrimo, paprašyti jų nusivilkti kelis drabužių sluoksnius.

Didesnė nei 39.5 ºC temperatūra yra hipertermija ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.  Hipertermija dažniausiai pasireiškia vartojant stimuliuojamuosius narkotikus, tokius kaip NBOM, 2CB, katinonus ar MDMA. Tai taip pat viena iš pagrindinių problemų, kylanti su kai kuriais pavojingesniais preparatais, tokiais kaip durnaropė ar musmirės.

Aukšta kūno temperatūra taip pat gali būti dehidratacijos arba saulės smūgio požymis. Gydymui reikia agresyvaus vėsinimo – šaltų rankšluosčių, daug vandens ir apsaugos nuo tolesnio buvimo saulėje.

Odos turgoras (dehidratacijos požymis)

Odos turgoras – tai jos elastingumas, odos gebėjimas keisti formą ir sugrįžti į pradinę būseną. Odos turgoras parodo, ar organizmui pakanka skysčių, kitaip tariant, ar jis nedehidratuoja – netenka skysčių. Viduriavimas ar vėmimas gali sukelti skysčių netekimą.

  • Burnos džiūvimas
  • Patinęs liežuvis
  • Silpnumas ir galvos svaigimas
  • Sumišimas arba dezorientacija
  • Padidėjęs širdies plakimas
  • Nesugebėjimas prakaituoti
  • Alpimas
  • Tamsios spalvos šlapimas

Kada reikia kviesti greitąją medicininę pagalbą

Nors naudojant klasikinius psichodelikus tai pasitaiko retai, svarbu žinoti, kada kviesti greitąją medicinos pagalbą:

  • Aukštesnė 39,5ºC temperatūra
  • Sunkus mieguistumas arba vangumas
  • Traukuliai
  • Pasunkėjęs kvėpavimas
  • Krūtinės skausmas
  • Alpimas
  • Šlapinimosi nebuvimas ilgiau nei 12 valandų
  • Širdies ritmas daugiau kaip 160 dūžių kaip valandą

Kaip psichodeliniam slaugytojui tausoti savo energiją

Psichodelikai turi savybę iškelti į paviršių labai gilias psichologines traumas. Nors slaugytojo vaidmuo nėra ką nors gydyti, jis privalo išklausyti ir paguosti dalyvį, jam pačiam sprendžiant savo iškilusias problemas.

Kartais neigiamas patirtis ir emocijas, kurios iškyla į paviršių, gali perimti kelionės slaugytojas, kai jis klausosi kliento. Svarbu įdėmiai klausyti ir veikti kaip veidrodis dalyviui, kad jis pats galėtų išgyventi savo emocijas, tačiau derėtų vengti pasinerimo į svetimą skausmą.

Yra daugybė būdų, kaip tai padaryti, ir kiekvienas žmogus yra skirtingas, tačiau populiarus metodas yra įsivaizduoti nematomą skydą aplink save, kalbant apie jo patirtį su psichodelinės kelionės dalyviu. Reikia atidžiai klausyti, įsivaizduojant, kad emocijos atsispindi nuo skydo.

Ypatingai empatiški ar jautrūs asmenys turėtų apsvarstyti, ar jiems tinka būti psichodeliniais slaugytojais.

Kaip slaugyti LSD ar magiškų grybų sesijos metu

LSD ir magiškų grybų poveikis labai panašus, todėl šiame skyriuje aptariami abu junginiai.

Magiškieji grybai ir LSD yra labai saugūs fiziologiniu požiūriu. Nė viena iš šių medžiagų nesukelia rimtų medicininių problemų ir jų mirtinas perdozavimas yra beveik neįmanomas.

Dažniausias iššūkis, su kuriuo susiduria slaugytojai, – sulaikyti savo globotinių sulaikymas nuo savarankiško klaidžiojimo nekontroliuojamoje aplinkoje. Tiek LSD, tiek grybai yra gana intravertiški psichodelikai, o tai reiškia, kad klientai gali jausti  norą pabūti vieni – bent jau trumpą laiką kelionės metu. Svarbu leisti jiems atrasti šią erdvę, kartu stebint jų buvimo vietą, kad nepasiklystų. Todėl derėtų dirbti tik su nedidelėmis grupėmis.

LSD ar grybus vartojantys žmonės taip pat dažnai susiduria su sunkumais kelionėje. Nerimo, paranojos ir gilios introspekcijos jausmai gali periodiškai kilti bangomis visos kelionės metu. Slaugytojas neturėtų bandyti to slopinti ir turėtų dalyvius skatinti patirčiai nesipriešinti, nes net sunkūs potyriai netrukus praeis.

Grybų poveikis pasižymi dar vienu komponentu: sesijos dalyviai tiesiog nežino ką daryti su savimi. Slaugytojas galėtų leisti grupei nuspręsti dėl sesijos metu vykstančių veiklų iš anksto ir neturėtų primesti savo idėjų, sprendimas turi būti suderintas su klientais.

LSD kelia papildomų pavojų, nes klientai, to nežinodami, vietoje pastarojo junginio gali būti atsinešę NBOMe, kuris yra pavojingas gyvybei psichodelikas.  Dėl šios priežasties, sintetiniai junginiai prieš juos vartojant privalo būti tikrinami reagentais.

NBOMe suvartojimo požymiai:

  • Vėmimas
  • Sąmonės praradimas
  • Smarkus susijaudinimas
  • Nesugebėjimas bendrauti
  • Didelis širdies dažnis
  • Didelis kraujo spaudimas
  • Traukuliai
  • Psichoziniai epizodai ar bandymai žudytis

Kaip slaugyti DMT sesijos metu

DMT naudotojo (kristalinės formos, o ne Ajavaskos) slaugymas yra visiškai kitoks. Junginys veikia labai trumpai: iki pusvalandžio. Jei jį naudoja visa grupė, vienu metu intoksikuotas gali būti tik vienas asmuo. Tai nėra medžiaga, kurią derėtų naudoti visai grupei vienu metu. Naudojant kolektyviai, DMT gali sukelti sunkiai kontroliuojamą chaosą.

DMT gali perketi vartotojus į kitą dimensiją, atimti galimybę kontroliuoti savo kūną, gali išprovokuoti kliedėjimą ar net norą klaidžioti. Geriau nesikišti, nebent tai yra būtina. Tokiu atveju stenkitės švelniai nukreipti klientą į patogią vietą, kurioje jis galėtų atsisėsti arba atsigulti. Nebūkite agresyvus ir nenaudokite jėgos.

Nebandykite sesijos metu dalyvio kontroliuoti. Tik likite šalia ir pasirūpinkite, kad nesusižeistų ir nieko nesužeistų. Naudojant DMT dažnai kelioms minutėms prarandama sąmonė. Tokiu atveju patikrinkite gyvybinius rodiklius, bet kokiu atveju kvėpavimas neturi sustoti, neturi būti traukulių ir pulso praradimo.

Kaip slaugyti Salvijos sesijos metu

Salvijai privalomas slaugytojas. Jokiu būdu negalima bandyti Salvijos, bet patikimo ir atsakingo prižiūrėtojo šalia. Pats junginys nėra pavojingas, tačiau ji visiškai atskiria protą nuo realybės. Naudojantys gali prarasti savo kūno kontrolę, imtis rizikingų veiksmų (tokių kaip laipiojimas, išbėgimas į gatvę, lakstymas laiptais).

Jei klientas klaidžioja, tačiau teritorija saugi, tiesiog sekite iš paskos. Jei kažkas patiria blogą kelionę, slaugytojas negali niekuo padėti. Tiesiog būkite šalia ir raminkite, kad viskas gerai. Skatinkite nesipriešinti ir pasiduoti patirčiai. Salvijos poveikis trumpas, jau po 20 minučių klientas turėtų nusiraminti.

Geras psichodelinis slaugytojas

Slaugytojas yra vienas iš keturių atsakingo psichodelikų vartojimo ramsčių. Jo vaidmuo – prižiūrėti psichodelinį keliautoją ar jų  grupę visos kelionės po pasąmonę metu, saugoti juos, kalbėtis su jais apie sunkius išgyvenimus ir padėti palaikyti ryšį su realybe.

Geras kelionės prižiūrėtojas išlieka blaivus ir budrus visą kelionės laiką, turi žinių apie vartojamą medžiagą ir išmano pagrindinius pirmosios pagalbos teikimo principus.

Kad kelionės prižiūrėtojo darbas būtų veiksmingas, visos kelionės metu turėtumėte išlaikyti ramų ir pozityvų požiūrį ir vengti daryti įtaką ar vadovauti dalyvio patirčiai. Turėtumėte leisti, kad psichodelinė kelionė vyktų organiškai.

Nors kelionės metu prižiūrėtojas taip pat gali smagiai praleisti laiką, jo svarbiausia atsakomybė yra grupės saugumas.

 

 

You may also like