Ketaminas ir klasikiniai psichodelikai

Tokie narkotikai kaip LSD, psilocibinas ir DMT dėl savo sukeliamo patirties tipo vadinami psichodelikais. Jie grupuojami kartu, dėl savo panašaus poveikio organizmo serotonino receptoriams. Ketaminas, nors kai kurių laikomas psichodeliku, yra visiškai kitoks. Dėl savo skirtumų, tam tikrose situacijose jis gali būti pranašesnė įvairių psichikos sveikatos sutrikimų gydymo priemonė.

Psichodeliniai preparatai sukelia galingus, o kartais ir sudėtingus išgyvenimus. Priklausomai nuo asmens išankstinės psichinės būsenos, ketinimų ir aplinkos, kurioje jis vartoja narkotikus, vadinamų nusiteikimu ir aplinka, jie gali sukelti giliai jaudinančius potyrius, kurie gali tapti rimtu iššūkiu arba giliomis įžvalgomis.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl gydymo protokoluose reikalaujama, kad psichodelinio poveikio metu visą laiką dalyvautų bent vienas terapeutas, kad jis galėtų užtikrinti, jog šie stiprūs išgyvenimai būtų labiau konstruktyvūs nei destruktyvūs.

Subjektyvi ketamino patirtis dažnai būna visai kitokia. Nors gydymo protokoluose taip pat numatyta, kad gydymo metu turi dalyvauti bent vienas terapeutas, žmonės, vartojantys ketaminą gydymo tikslais, teigia, kad jis veikia gerokai švelniau už klasikinius psichodelikus.

Psichodelikai gali sukelti sudėtingas proto būsenas ir mintis, o ketaminas nuosekliau palengvina egzistencinę naštą. Tai dažnai vadinama “disociaciniu” poveikiu ir, atrodo, šiek tiek išlaisvina žmones iš jų fizinės tikrovės gniaužtų.

Nors dažnai sakoma, kad ketaminas sukelia keistus pojūčius, pacientai dažnai pasakoja apie pažįstamo sapno jausmą – tai pasitaiko rečiau, naudojant klasikinius psichodelikus.

Ketaminas ir klasikiniai psichodelikai veikia labai skirtingai. Ketaminas visų pirma veikia atpalaiduodamas smegenų sietyno ląsteles, kurios gali kontroliuoti, kada piramidinės ląstelės (neuronai, kurie atlieka didžiąją dalį “mąstymo”) užsidega ir perduoda savo pranešimus kitiems neuronams. Tai jos daro tarsi smaugliai apsivyniodamos piramidinių ląstelių aksonus (į uodegą panašias struktūras, kurios siunčia informaciją iš vieno neurono į kitą).

Ketaminas atpalaiduoja šį sukibimą, todėl smegenų piramidinės ląstelės tampa aktyvesnės ir sąveikesnės. Dėl to išsiplečia visaverčio savęs suvokimo būsena.

Klasikiniai psichodelikai veikia kitaip. Jie tiesiogiai stimuliuoja piramidines ląsteles tokiu būdu, kad panaikina sietyno ląstelių sukibimą. Užuot jas atpalaidavę, psichedelikai jas užgožia.

Be to, psichodelikai veikia organizmo serotoninerginę sistemą, jie gali paveikti serotonino receptorių pilną žarnyną, kuris vis dažniau vadinamas “antrosiomis kūno smegenimis”. Serotonino receptorių virškinamajame trakte aktyvavimas gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Nors psichodelinių seansų metu vėmimas gali turėti terapinę vertę (tarsi fizinio apsivalymo ritualas), jis gali būti nemalonus. Tačiau nesutariama, toks “valymasis” padeda, ar ne. Daugelis tiriamųjų teigia manantys, kad jis gali būti naudingas, nes padeda suvienyti kūną, protą ir dvasią, atnaujinti pasenusius mastymo šablonus ir atsikratyti neproduktyvių įsitikinimų.

Atsižvelgiant į esminius ketamino ir psichodelikų veikimo skirtumus, nesunku suprasti, kad psichodelikų patirtis gali būti audringesnė nei vartojant ketaminą.

Lengviau suprasti veikimo mechanizmą įsivaizduojant du būdus, kaip padidinti vandens srautą į pastatą. Ketaminas padidina srautą padidindamas vamzdžių skersmenį, todėl galima tiekti daugiau vandens iš esmės nedidinant slėgio. Sekant šia metafora, psichodelikai padidina vandens slėgį tokio pat dydžio vamzdžiuose.

Naudojanti pirmąjį mechanizmą vanduo tekės sklandžiau ir švelniau. Tačiau naudojant antrąjį mechanizmą galima tikėtis turbulencijos ir vibracijos, kuri gali būti triukšminga ir nemaloni.

Nepriklausomai nuo taikomo metodo, vandens srautas padidėja. Taip pat padidėja piramidinių ląstelių aktyvumas ir sąveika naudojant ketaminą ir klasikinius psichodelikus. Esminis skirtumas tarp šių dviejų metodų yra tai, kaip jais pasiekiamas rezultatas, o ne pats rezultatas.
Atsižvelgiant į tai, labai naudinga turėti abu mechanizmus. Naujajame sąmoningos medicinos amžiuje labai naudinga turėti keletą galimų klinikinių priemonių ir mechanizmų. Taip yra todėl, kad dėl paciento asmenybės, aplinkybių ir sveikatos būklės skirtumų gali būti priimtinesni skirtingi metodai.

Kada ketaminas naudingesnis už klasikinius psichodelikus?

Švelnesnė ketamino prigimtis gali būti ypač naudinga gydant depresija sergančius pacientus, kurie jaučia didelį nerimą ir baimę arba kurie turi įprotį smarkiai kontroliuoti savo emocijas. Dėl šių savybių gali būti sunku priimti pakitusią sąmonės būseną. Ketamino gebėjimas tiesiogiai atpalaiduoti gynybinę neuroarchitektūrą (sietyno ląsteles) gali būti labai vertingas klinikinėje priežiūroje.

Be to, nors ketamino poveikis gali būti gana stiprus, jo intensyvumas labai priklauso nuo dozės ir dozavimo greičio. Tai suteikia gydytojams galimybes kontroliuoti gydymą ir realiuoju laiku pritaikyti jį pagal paciento poreikius ir komforto lygį.

Tačiau vienas iš gydytojų ir mokslininkų keliamų klausimų, susijusių su ketaminu, yra tai, kiek ilgai išlieka teigiamas jo poveikis. Labai dažnai prireikia pakartotinių procedūrų.

Kada geriau rinktis klasikinius psichodelikus?

Atrodo, kad psichodelinio gydymo poveikis trunka ilgiau nei ketamino poveikis. Tai gali būti susiję su sudėtingesniu jų pobūdžiu. Juk jie priverčia gynybinę neuro architektūrą paklusti ir priimti didesnės sąmonės būseną, o ne ramiai snausti sąmonei plečiantis.

Naudojant ketaminą “kol katės nėra, pelės žaidžia”, tačiau nepamirškite, kad katė grįžta ir nelengvai paklūsta suįžulėjusioms pelėms.

Psichodelinė terapija gali būti tinkamesnė už ketaminą pacientams, patiriantiems dideles ilgalaikes kančias ir traumos padarinius, kuriems kiti gydymo būdai suteikia tik laikiną naudą. Šiuo atveju gali tikti posakis: “Be skausmo nebus ir naudos.”

Galiausiai, nepaisant šių skirtingų mechanizmų skirtumū, svarbu prisiminti, kad jie akivaizdžiai papildo vienas kitą, o ne prieštarauja vienas kitam. Nuostabu, kad galime turėti įvairių gydymo galimybių ir priemonių skirtingoms situacijoms.

Piktnaudžiavimas ketaminu

Jei ketaminas vartojamas didelėmis dozėmis arba ilgesnį laiką, išryškėja specifinės vaisto anestezinės savybės. Rekreaciškai ketaminą vartojantys žmonės gali patirti viso kūno nutirpimą: reiškinį, vadinamą k-duobe.

Piktnaudžiavimas ketaminu gali sukelti amneziją, dėl atminties praradimo ir atotrūkio nuo realaus pasaulio derinio vartotojai gali pasidaryti pažeidžiami ir susidurti su pavojais, kurių negali suvokti ar nuo kurių negali apsisaugoti nes jaučiasi atitrūkę nuo aplinkos. Pavyzdžiui, asmuo, kenčiantis nuo lėtinių ketamino sukeltų haliucinacijų ir amnezijos, gali patirti hipotermiją eidamas į šaltį arba gali būti toks dezorientuotas, kad pateks į eismo įvykį. Apsvaigus nuo ketamino viešoje vietoje padidėja rizika patirti seksualinę prievartą.

Net ir gydymo šiuo anestetiku šalininkai pripažįsta, kad tai nėra visagalis medikamentas. 2017 metais moksliniame žurnale “Lancet” buvo pabrėžta, kad išnykus teigiamam poveikiui, nuo psichikos sutrikimų kenčiantys žmonės gali smarkiai nusivilti ir jaustis blogiau nei prieš tai.

You may also like