DMT tyrimai teikia vilčių insulto aukoms

Naujas tyrimas atskleidė, kad DMT sumažina ląstelinį insulto sukeltą stresą ir pagreitina žiurkių smegenų atsistaymą. Šie atradimai gali išplėsti DMT potencialo tyrimus gydant neurologinius sutrikimus.

N,N-Dimetiltriptaminas (DMT), naudojamas pakankamai didelėmis dozėmis, sukelia stiprias haliucinacijas, o mažytės medžiagos koncentracijos gali būti randamos smegenyse natūraliai. Ar junginys atlieka kažkokią fiziologinę funkciją, dar reikia išsiaiškinti, tačiau nauji tyrimai rodo, kad DMT lygis žiurkių smegenyse padidėja sustojus širdžiai.

Manoma, kad psichoaktyvus DMT poveikis atsiranda dėl serotonino receptorių stimuliavimo – daugiausiai receptoriaus 5-HT2A. Visai neseniai mokslininkai pastebėjo, kad DMT jungiasi ir su sigma-1 (Sig-1R) receptorium, kuris reguliuoja nervinių ląstelių atsaką  į stresorius. Ląstelės patiria stresą, kai ilgesnį laiką negauna maistinių medžiagų ar deguonies, o tai sukelia žalą, o galiausiai prasideda susinaikinimo procesas (apoptozė), tam, kad būtų apsaugotas supantysis audinys. Kadangi šis receptorius randamas nervinėse ląstelėse, jis gali tapti patraukliu terapiniu taikiniu užtikrinant sveiką ląstelinio streso reguliavimą smegenyse po patologinių įvykių, tokių kaip insultas, ar neurologinės Covid-19 komplikacijos.

Kai smegenų žievės neuronai užauginami laboratorijoje ir imituojamos insulto sąlygos, t.y. deguonies stoka, ląstelės patiria stresinę būseną ir pradeda save naikinti. Šis vyksmas sustabdomas kai ląstelės stimuliuojamos DMT; procesas valdomas junginiui prisikabinus prie Sig-1R receptorių. Kad patvirtintų šį atradimą, mokslininkai atliko seriją bandymų su žiurkėmis tam, kad ištirtų, ar neuronus saugojantis poveikis modeliuojant insultą padeda ir žiurkių smegenims.

Iškart atsistačius kraujotakai žiurkės gavo pradinę DMT dozę, o po 24 valandų dar vieną. Siekiant įvertinti motorines žiurkių funkcijas 30 d. buvo vertinamas jų elgesys, toks kaip maisto vartojimo įpročiai. Smegenys buvo fotografuojamos magnetiniu rezonansu siekiant įvertinti insulto sukeltos žalos lygį. Buvo matuojami apoptozės aktyvumo, neurotrifiniai ir nekrozės faktoriai, uždegiminiai rodikliai.

Magnetiniu rezonansu buvo nustatyta, kad žiurkių, gavusių DMT, smegenų sužalojimo lygis buvo ženkliai mažesnis nei žiurkių, kurios junginio negavo. Neuronus apsaugantis poveikis buvo sustabdytas, kartu su DMT duodant BD1063 (blokuojantis vaistas, kuris taip pat jungiasi prie Sig-1R receptorių, jų neaktyvuodamas). Tai atskleidė, kad neuronus apsaugantis poveikis bent iš dalies priklauso nuo sigma-1 receptoriaus signalų.

DMT paveiktos žiurkės atstatė motorines funkcijas greičiau, nei kontrolinės grupės žiurkės: tai buvo nustatyta stebint priekinių letenėlių naudojimą žiurkėms maitinantis. Šioms žiurkėms taip pat stipriai sumažėjo žymenys, rodantys apoptozę, ir uždegimus rodančių molekulių skaičius tiek smegenyse, tiek cirkuliuojančiame kraujyje, taip pat padaugėjo neuronų augimo indikatorių.

Tyrimo rezultatai sutvirtina ankstesnių bandymų rezultatus apie neuronus saugančias DMT savybes ir sustiprina poveikio mechanizmo įrodymus. Šis darbas nukreipia dėmesį nuo organizme natūraliai atsirandančio DMT poveikio, į terapinį iš išorinių šaltinių gaunamo psichodelinio junginio potencialą. Nors DMT poveikio stebėsėna iš karto po patirtos traumos yra nepraktiška, tyrimas pateikia įdomių įžvalgų, kurios atveria duris tolimesniam jo neurodegeneracinės naudos tyrinėjimui.

Parengta pagal Psychedelic review

 

 

 

 

 

You may also like