pludūriavimo kapsulė

Plūdrumo kapsulės įveikti nerimui

Juslinės informacijos ribojimas (sensorinė deprivacija) yra tyčinis išorės jutiminių stimulų pašalinimas kuriam laikui. Rega, klausa, lytėjimas, kvapas ir skonis yra būdai, kuriais smegenys priima informaciją iš mus supančio pasaulio. Idealiu atveju būtų pašalinti visi pojūčiai, bet tai sunku atlikti su skoniu ir kvapu (covid-19 sau tyliai kikena). Modernių laikų sensorinės deprivacijos autorius – neurologas Joh. C. Lilly. Mokslininkas su kolegomis sau uždavė klausimą, ar jutiminiai pojūčiai reikalingi sąmonės užtikrinimui. Jis pagamino uždarą, šviesos ir garso nepraleidžiančią kapsulę su druska praturtintu vandeniu, kuroje žmogaus juslinė informacija būtų smarkiai apribota. Mokslinių eksperimentų rezultatai juos gerokai nustebino: be įeinačios informacijos smegenys ne tik neišsijungė, bet ir suaktyvėjo. Plūduriavimo vonia sukėlė pakitusios sąmonės būsenas, primenančias mokslininko mėgstamus psichodelinius narkotikus.

Kaip atsitiko ir su Harvarde psichodelikus tyrinėjančiu mokslininkų Timothy Leary, plūdrumo kapsulės išradėjas John. C. Lilly, piktnaudžiaudamas psichodelinėmis patirtimis atsisakė mokslinių principų ir savo tolimesne veikla (pvz. bendravimui su delfinais skirtos kalbos kūrimas) neprisidėjo prie mokslo pažangos.

Jei smegenys, atribojus nuo jutimų neišsijungia, kas jose vyksta?

 

Smegenys yra nuostabi kūno dalis, kontroliuojanti jo funkcijas ir apdorojanti milžiniškus skirtingais būdais gaunamos informacijos kiekius. Jutiminė informacija yra apdorojama ir interpretuojama, tada inicijuojama reakcija į ją. Šie procesai nereikalauja aktyvaus mąstymo – jie vyksta automatiškai.

Prieš atliekant bandymą uždaroje plūduriavimo kapsulėje, buvo manoma, kad be juslių stimuliavimo smegenys tiesiog išsijungtų. Taip pat vyravo klaidingas požiūris, kad miegant smegenys yra beveik neaktyvios. Paaiškėjo, kad tai netiesa. Tiek miegant, tiek nuslopinus pojūčius smegenys išlieka labai aktyvios. Nors dabar ši informacija visai nekelia nuostabos, tačiau 1950-aisiais tai buvo stulbinantis atradimas.

Teta banga

Nestimuliuojamų juslėmis smegenų veiklos paslaptį geriausiai atskleidė encefalogramos ir funkcinio magnetinio rezonanso skenavimas. Panardinus save į plūduriavimo kapsulę pirmąsias 30-40 minučių smegenų aktyvumas padidėja. Tai galima paiškinti būnant izoliacijoje, pradžioje išryškėjančiomis kasdienėmis mintimis ar nerimu. Po 30-40 min. protas nurimsta, tačiau pradeda atsirasti trumpi smegenų elektromagnetinio aktyvumo šuoliai. Tokia smegenų aktyvumo kreivė vadinama alfa ir teta bangomis. Elektromagnetinio aktyvumo pliūpsniai būdingi visiems plūdrumo kapsulėje mirkstantiems žmonėms, tačiau tų pliūpsnių dažnis ir stiprumas yra individualūs.

Tohoku universitete atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad teta aktyvumas buvo dažnesnis ir truko ilgiau nei alfa bangos. Teta bangos dar pastebimos miegant arba esant gilioje meditacijos būsenoje. Jų aktyvumas siejamas su plastišku mąstymu, fantazijomis, kūrybiškumu ir netikėtomis asociacijomis. Alfa bangoms priskiriama lėta minčių tėkmė, buvimas čia ir dabar. Smegenų elektromagnetinio ritmo nestabilumas siejamas su įvairiais nerimo sutrikimais.

Jutiminės informacijos tekėjimo į smegenis sustabdymas išjungia tik smegenų dalis, kurios atsakingos už jos apdorojimą, tačiau visos kitos dalys gali likti aktyvios. Šis procesas atlaisvina smegenis nuo įprastinio darbo krūvio. Taip drastiškai sumažinus apkrovą, pasiekiama sąmonės būklė, artima gilios meditacijos praktikai: sutiprėja kūrybiškumo, problemų sprendimo, mokymosi, emocijų integracijos gebėjimai. Smegenų funkcinio ir struktūrinio plastiškumo padidėjimo įrodymų netekus juslinės informacijos srauto galima rasti ir aklųjų ar kurčiųjų neurologiniuose tyrimuose. Praradus vieną iš juslių, smegenys sustiprina kitus gebėjimus.

2018-aisiais metais atliktas mokslinis tyrimas parodė didelį trumpalaikį depresijos ir nerimo simptomų sumažėjimą tarp 30-ies dalyvių. Deja, atliktas tyrimas buvo nedidelės apimties, todėl reikia platesnių tyrimų.

You may also like