29th kovo 2020

Ne apie narkotikus

“Pasaulis eina velniop” ir nesibaigiančių pamokymų ką veikti sėdint ant sofos naujienų srautas jau pradėjo varginti. Ačiū, aš pats žinau kada man groti ukulele, daryti atsispaudimus, ar pasimylėti su žmona be prezervatyvo. Ar nesijaučiate, lyg rengtumėtės kolonizuoti Marsą o kosmoso agentūra rengiasi tikrinti jūsų psichologinį pasirengimą uždariusi mažame kambaryje, iš kurio ištrūkti galėsite tik su skafandru? Restoranai, barai ir koncai nebūtinai yra skaudžiausias prarastas dalykas.

Oda yra didžiausias ir greičiausiai augantis mūsų kūno organas. Ji veikia tarsi skydas, saugantis nuo išorinio pasaulio, tačiau tuo metu dirba imtuvu, gaudančiu išorinio pasaulio signalus. Pirštų galiukai, kojų padai ir lūpos turi daugybę nervinių receptorių, kurie tą darbą ir atlieka. Paprastas apsikabinimas mūsų smegenyse pažadina sudėtingus ir nepaprastai naudingus procesus. Apsikabinę jaučiamės geriau.

Kai ištiesiame ranką, švelniai patapšnojame per petį, tvirtai apkabiname seną draugą ar mylimąją, mūsų viduje prasideda oksitocino – laimės hormono gamyba. Jis daro kur kas daugiau nei malonumo teikimas. Mokslas įrodė, kad šio hormono buvimas kūne pagreitina fizinių žaizdų gijimą, slopina neigiamus prisiminimus, gerina imuninės sistemos veiklą.

Mes nesiūlome apkabinti savo draugų. Jei tik turite galimybę, pabandykite apkabinti artimą žmogų, su kuriuo karantinuojatės. Jei esate vienas, įsivaizduokite, kiek daug žmonių nori dabar jus apkabinti. Ir kai baigsis visos šitos nesąmonės (o jos tikrai baigsis), apkabinkite kuo daugiau draugų. Net jei serga paprastu peršalimu.