Kas yra depresija?

Liūdesys, slogi nuotaika, susidomėjimo bet kokia veikla praradimas – tai nutinka daugėliui iš mūsų. Tačiau jei tai jaučiame ilgą laiką ir tai neigiamai veikia mūsų gyvenimą, tikėtina, kad susirgome depresija. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, depresija yra labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Ji taip pat yra pagrindinė nedarbingumo priežastis. Manoma, kad visame pasaulyje nuo depresijos kenčia net 350 milijonų žmonių.

Diagnozė

Suprasti ar sergama depresija galima tik konsultuojantis su gydytoju ar psichologinės sveikatos specialistu. Tik profesionalai gali tinkamai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymo metodą. Kaip ir įprastai lankantis pas daktarą specialistas gali atlikti fizinę apžiūrą, bandydamas suprasti fiziologines depresijos priežastis. Aškinantis simptomus ar jų trukmę, užduodami klausimai. Yra klausimynų, padedančių nustatyti depresijos stiprumą: pvz. Hamiltono depresijos įvertinimo skalė. Depresija būną įvairių rūšių, jos simptomai varijuoja nuo švelnių (vistiek kenkiančių) iki labai sunkių.

Kas nėra depresija?

Depresija skiriasi nuo nuotaikų svyravimo, kuriuos patiriame visi. Laikinas nuotaikos pablogėjimas dėl kasdienybės iššūkių dar nėra depresija. Net jei užpuola labai stiprios emocijos, tokios kaip gedulas praradus artimą žmogų; tai dar nėra depresija – tai vadinama netekties skausmu. Taip, netektis gali išprovokuoti depresijos simptomus: psichologai tai vadina “sunkia netektimi”.

Depresijos priežastys

  • Genetika
  • Biologiniai neurotransmiterių kiekio pakitimai
  • Aplinkos veiksniai
  • Psicho-sociologiniai veiksniai

Papildomi rizikos faktoriai:

  • Skaudūs gyvenimo įvykiai
  • Asmenybė: mažiau sėkmingos strategijos sunkumams įveikti ar anksčiau įvykusios traumuojančios patirtys
  • Genetika: jei artimi šeimos nariai serga depresija, rizika susirgti didesnė.
  • Vaikystės traumos
  • Tam tikrų receptinių vaistų vartojimas
  • Rekreacinių narkotikų, tokių kaip alkoholis ar amfetaminas vartojimas
  • Galvos trauma
  • Jau pasitaikę depresijos epizodai
  • Chroniško skausmo sindromai

Depresijos gydymo būdai

Mažai tikėtina, kad depresija (tikra depresija o ne nuotaikos svyravimai) paprasčiausiai pasibaigs savaime. Ignoruojama ir negydoma, ji gali tęstis mėnesius, kartais metus. Be jokių abejonių, ši liga labai apsunkina gyvenimą. Kiekvienu atveju gydymas turi būti individualus: gali užtrukti kažkiek laiko, kol surandamas efektyvus būdas padėti konkrečiam pacientui. Skirtingi depresijos tipai reikalauja skirtingo gydymo. Lengvi depresijos simptomai gali būti gydomi:

  • Supratimu apie buklę
  • Gyvenimo būdo pasikeitimais (pvz. reguliarus sportas)
  • Psichologine terapija, atliekama profesionalo.

Vidutinio sunkumo arba sunkios depresijos atvejais gali prireikti gydymo vaistais, derinant juos su kitais terapijos būdais. Bet kokiu atveju pradėti gydytis galima tik susitikus su gydytoju. Gydytojas gali pasiūlyti susitikti su socialiniu darbuotoju, psichologu, konsultantu ar psichiatru.

Pokalbio terapija

Psichologiniai gydymo būdai yra efektyvūs. Jie gali padėti pakeisti mąstymo modelius, pagerinti susitaikymo su aplinkybėmis įgūdžius suteikiant daugiau įrankių įveikti stresą ir konfliktus. Jie ne tik padeda gydytis, tačiau gali padėti išvengti panašių sutrikimų ateityje, išmokus atpažinti ir pakeisti kenksmingas mintis ir elgesio modelius. Yra ne vienas pokalbio terapijos būdas:

  • Kognityvinė elgesio terapija
  • Tarpasmeninė terapija
  • Elgesio terapija
  • Dėmesingumu paremta kognityvinė terapija

Vaistai

Antidepresantai yra receptiniai vaistai. Jie naudojami gydyti vidutinės ir sunkios depresijos formas. Jie netinka vaikams, ir gali būti skyriami labai atsargiai suaugusiems. Depresijai gydyti naudojami šie vaistai:

  • Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
  • Monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriai
  • Tricikliai antidepresantai
  • Netipiniai antidepresantai
  • Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).

Alternatyvios terapijos

Aerobiniai pratimai gali padėti švelniai depresijai: jie didina endorfinų organizme kiekį ir stimuliuoja neurotransmiterį Norepinefriną, kuris susijęs su nuotaikos reguliavimu. Taip pat naudojama stimuliuojanti smegenis elektrokonvulsinė terapija. Pasikartojanti transkranialinė stimuliacija siunčia į smegenis elektromagnetinius impulsus ir gali padėti sunkios depresijos atveju.

Gydymui atspari depresija

Vaikščiojimas klinikine virve dideliame aukštyje

Gydymui atspari depresija yra didelis iššūkis klinikinei psichiatrijai. Ji parodo, kad mes žinome labai mažai apie gydymo tinkamumą kiekvienam individualiam atvejui. Gydymui nepasiduoda 45% sunkios depresijos atvejų. Gydymui atsparia vadiname tokią ligos formą, kurios nepalengvina bent 2 skirtingos antidepresantų terapijos. Būtent šios depresijos formos dažnaiu susijusios su suicidinėmis mintimis ar bandymais nusižudyti. 1/3 pacientų pabando atimti sau gyvybę nors kartą per savo gyvenimą. Tai yra dvigubai didesnis skaičius, nei gydymui pasiduodančios depresijos atvejais. Profesionalai turi elgtis labai delikačiai su terapijos skirimu siekdami išvengti papildomo streso pacientams. Nors naujienos pilnos informacijos apie naujus terapijos metodus, sunkiai sergantiems pacientams virtimas bandymų triušiais gali kelti papildomų iššūkių.

Kas gydo gydymui atsparią depresiją

Šiuo metu vyksta seratonino sistemoje veikiančių psichodelinių narkotikų (LSD, Psilocibinas, DMT) klinikiniai bandymai. Tiriant LSD buvo atrasta, kad psichodelikas sukuria labiau neuroplastišką smegenų būseną, kurioje pacientai patiria pasaulį intensyviau ir turtingiau. Tai leidžia jiems iš naujo įvertinti jų išankstines pažinimo nuostatas, kurios sukelia depresyvias mintis, sutrikimą ir polinkį į savižudybę. Gydymas psichodeliniais junginiais sumažino depresijos simptomus, suicidines mintis ir psichologinį stresą. Ta pačia terapine logika pasižymi ir kognityvinė elgesio terapija: intensyvi, greito poveikio dinamiška psichoterapija, taip pat tarp asmeninė terapija, kurios pasirodė efektyviai taikomis gygymui atspariai depresijai.