13th vasario 2020

Beatričė Kiguolienė

“Alternatyvi medicina, kurios veiksmingumas įrodytas vadinama… medicina”

(Tim Minchin).

Yra medikų, kurių tekstus skaitant galima pasijusti atsidūrus alternatyviame pasaulyje. Ten diskusijose naudojami alternatyvūs faktai, kuriais įrodinėjama alternatyvi tiesa. O jei aplanko eretiška mintis, kad alternatyvios tiesos nebūna, gali trumpam pasirodyti, kad dažnas autorius, rašydamas savo išvedžiojimus, kramto raudoną grybą baltais taškeliais. Vienas tų autorių: buvusi medikė, o dabar alternatyvi medikė – Beatričė Kiguolienė.

Aptikau jos tekstą apie psichodelikus antropoteosofija.lt portale. Labai ilgas ir informatyvus rašinėlis, kuriame skiepų skeptikė, homeopatijos entuziastė dalinasi įžvagomis apie psichodelinių medžiagų įtaką sąmonei ir dvasingumui. Beatričės garbei reikia pripažinti, kad tekste apstu teisingos informacijos. Nors medaus skonio per degutą ten nesijaučia, verta išsakytas mintis panagrinėti atidžiau. Nes jos atspindi Lietuvoje besiformuojančią alternatyvios realybės kultūrą. Kažkada actu paremta priešlektuvine gynyba džugino Milda Bartašiūtė, o šiais laikais kova prieš sveiką protą tapo pavojingesnė. Vis daugiau nenuilstančių, prieš racionalumą ir mokslą kovojančių partizanų randa kelia į seimą ar ministrų kabinetus.

Toliau pateikiamos mano mintys apie įdomesnes Beatričės Kiguolienės teksto “Ties realybės riba – Ayahuasca” vietas:

Kai kurie tyrinėtojai šių medžiagų nenori vadinti haliucinogenais, t. y. nepripažįsta, kad jos sukelia haliucinacijas. O juk tai vienas iš kertinių klausimų: ar tikra, ar netikra? Pirma, ar tai, ką tie žmonės mato, girdi, užuodžia, jaučia, yra tikra, t. y. ar tai egzistuoja iš tikrųjų? Antra, ar šie vaizdiniai, garsai, kvapai ir jutimai yra jų pakitusių galvos smegenyse cheminių medžiagų vaisius, t. y. ar tai netikra? Greičiausiai tai abu variantai.

Atsakymą į šį klausimą diktuoja neuromokslas. Viskas ką mes jaučiame ir patiriame yra sensorinės informacijos interpretavimo smegenyse rezultatas. Protas sukuria iliuziją, kad tai ką matome yra objektyvi realybė. Tačiau tūkstančiai mokslinių eksperimentų, tiriančių visatos prigimtį ir žmogaus pažinimo studijos įrodo, kad mes haliucinuojame visą laiką. Tik tuos atvejus, kuriuose pamatome bendras haliucinacijas, pavadiname realybe. Tai, ką savo Olos alegorijoje įžvelgė dar Platonas, technologijų ir mokslo pažangos dėka pagaliau patvirtinome įrodymais.

Antropoteosofiniu požiūriu žmogus, vartojantis ayahuasca (toliau – ajavaska), nenušvis, nes ši medžiaga uždaro kelią į evoliuciją.

Šis vienas sakinys puikiai iliustruoja teksto prigimtį: turime reikalų su ideologija ir tikėjimu. Antroposofija – filosofija, sukurta XX a. pradžios ezoteriko Rudolfo Šteinerio. Lietuvos antroposofai save įvardindami dar pridėjo graikišką žodį Theos (Dievas), bandydami suteikti judėjimui krikščioniško moralinio legitimumo.

Pagal Oksfordo žodyną, žodis nušvitimas (enlightenment) reiškia kažko žinių įgyjimo ar supratimo procesą. Nušvitimu istorikai vadina XVIII a. laikotarpį, kuriame rašytojai ir mokslininkai pradėjo garsiai kalbėti apie tai, kad mokslas ir racionalumas yra svarbesni už tikėjimą ir tradicijas. Galbūt Beatričė kalba apie dvasinį nušvitimą? Dėl šio termino susitarti kiek sunkiau, nes skirtingos religijos, filosofijos ar tikėjimo sistemos gali jį interpretuoti skirtingai. Panašu, kad turima galvoje priartėjimą prie dieviškosios išminties. Antroposofai tiki, kad po iliuzijomis egzistuoja objektyvi realybė, prie kurios galima prisiliesti per dvasines praktikas.

Sakinyje paminėta ir evoliucija. Tai mokslinė teorija paaiškinanti, kaip per tūkstantmečius gyvi organizmai keičiasi natūralios atrankos būdu. Greičiausiai turima omenyje ne biologinė o dvasinė evoliucija. Tai yra filosofinė, ezoterinė, religinė idėja, kad gamta, žmogus ir kultūra vystosi link dvasinio absoliuto pagal kosmologinius šablonus arba iš anksto apibrėžtą potencialą.

Žmogus nenušvis nes Ajahuaska uždaro kelią į evoliuciją? Mokslas mano kitaip. Klasikiniai psichodelikai, tokie kaip DMT suteikia smegenims daugiau lankstumo, laikinai slopina žmogaus ego centrus smegenyse ir sukelia gilias dvasines patirtis. Tai įrodyta tiek psichologiniais testais tiek funkcinio magnetinio rezonanso tyrimais. Priešingai nei tikėjimo sistemos, mokslinis metodas leidžia susidaryti nuomonę apie realybės prigimtį remiantis įrodymais o ne tradicijomis ar norais, todėl atsiradus įrodymams, kad Ayahuaska užkerta kelią dvasiniam tobulėjimui, mokslininkai turėtų iš naujo įvertinti savo požiūrį. Deja, tikėjimo sistemos yra atsparios logikai ar racionalumui todėl nušvitimas antroposofams tėra ezoterinė koncepcija .

Mokslininkai mano, kad Ajahuaska (kaip ir kiti seratonino sistemoje veikiantys psichodelikai) suaktyvina sąmonę ir padidina smegenų neuroplastiškumą (funkcinį ir struktūrinį gebėjimą keistis auginant naujus neuronus ir formuojant naujus neuronų tinklus), taip pat slopina smegenų centrus, atsakingus už asmens savęs suvokimą – ego. Funkciniai magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad psichodelinė sąmonės būklė labai primena įgudusių meditacijos virtuozų ar 3-5 metų vaikų būseną. Išbandę psichodelinius narkotikus dažnai tai apibūdina kaip vieną svarbiausių transformuojančių dvasinių patirčių gyvenime. Ankstyvi moksliniai tyrimai demonstruoja didžiulį psichodelikų potencialą gydyti dvasines ligas (tokias kaip depresija), derinant jų poveikį su psichoterapija. Nors šios medžiagos, kaip ir kiekvienas galingas įrankis, kelia nemažai rizikų, empiriniai įrodymai visiškai prieštarauja antroposofiniam požiūriui. Vengiant ezoterinės terminologijos galima tvirtai teigti, jog įrodymai sako, kad tinkamai naudojamos psichodelinės medžiagos gali turėti labai daug teigiamos įtakos asmenybės psichologiniam vystymuisi ir kūrybingumui.

Tiesiog taip suprantamas dvasinis kelias: žmonės gauna tam tikrą dozę iš išorės, t. y. „stumtelėjimą“, ir įsivaizduoja, kad eina patys. O gal „stumtelėjimas“ buvo ne ta kryptimi, gal tai ir buvo planas TO, kuris „stumtelėjo“?

Dvasinis kelias gali būti interpretuojamas kaip gyvenimo tikslas, ar asmenybės būdas save realizuoti, jausti pilnatvę harmonijoje su savimi ir aplinka. Beatričė Kiguolienė ignoruoja faktą, kad žmogus dažniausiai gyvena sociume, ir kiekviename savo raidos etape gauna stumtelėjimus iš išorės, kuriuos turi interpretuoti. Jie vadinami sensorine informacija. Bendravimas, psichoaktyvios medžiagos (pvz. arbata), kvapai, vizualinė stimuliacija, garsai, lytėjimas: visa tai yra stumtelėjimai iš išorės. Šiame sakinyje galima įžvelgti prieštaravimą autorės taip mėgstamam holistiniam požiūriui.

Įdomu ir tai, kad dabar turime galimybę palyginti ajavaską vartojusiųjų potyrius. Jie sakosi jautę ryškų energijos kritimą žemyn, stuburo energiniu kanalu. Ištuštėjo viršutinės čakros, bet akivaizdžiai padaugėjo energijos apatinėse čakrose. Būtent tai ir pastebime, atlikdami rezonansinius tyrimus: tam tikram laikui – vieniems ilgiau, kitiems trumpiau – užsidaro viršutiniai energiniai centrai, jie tarsi blokuojami, tačiau tuo pačiu metu labai sustiprėja energija apatiniuose centruose, kartais pasireiškia ryškūs medicininiai simptomai.

Ką? Apie kokios rūšies energiją čia kalbama: kinetinę, potencinę, elektromagnetinę, cheminę…? Čakros yra energetiniai kūno centrai, aprašomi rytų filosofijoje. Misticizmą tyrinėjantis rašytojas Gary Osborn čakras pavadino metafizininiais endoktrininių liaukų analogais. Endoktrininių liaukų paskirtis – išskirti hormonus tiesiai į kraują. Hormonų gamyba sąveikauja su neurotransmiterių išskyrimu (o jie reguliuoja emocinį atsaką į išorinę ir vidinę stimuliaciją) , todėl galima teigti, kad fiziologiniai čakrų atitikmenys (iš paskutiniųjų bandant pritempti ezoterinę terminologiją prie mokslo) gali įtakoti sąmonę.

Psichodeliniai narkotikai iš tiesų slopina energetinį tam tikrų smegenų dalių aktyvumą (pvz. foninio rėžimo neurologinį tinklą, dalyvaujantį ego suvokime, kuris aktyvus kai mes nieko neveikiame) ir didina energetinį (elektromagnetinį) aktyvumą kitose dalyse. Čakrų mitologijos supinimas su “mediciniais simptomais” yra medicinos (mokslų paremtos sveikatos priežiūros praktikos) ir mitologijos kokteilis, kurio prielaidos tėra tikėjimo sistemos o ne racionalaus mąstymo ar logikos padarinys. Apšviestoje visuomenėje mitologija (kuri gal ir naudinga mokantis neabejotinai naudingos jogos) negali maišyti mokslu paremtoms disciplinoms, tokiomis kaip medicina.

Pastaruoju metu psichoaktyviąsias medžiagas populiaru vadinti gamtos medicina. Pabrėžiama, kad jos natūralios, nes randamos gamtoje, ir visiškai ignoruojamas faktas, kad yra begalė nuodingų ir mirtinai pavojingų augalų ir grybų, taip pat augančių gamtoje.

Na toks faktas nėra “visiškai ignoruojamas”. Turbūt kiekvienas žolininkas sutinka, kad dauguma vienaip ar kitaip žmogaus kūną veikiančių medžiagų, randamų augaluose yra nuodai ir ginklai, padedantys augalams apsiginti nuo gyvūnų ar mikroorganizmų. Kadangi didžiąją savo istorijos dalį žmogus praleido gamtoje, sąveikaudamas su augalais ir jose slypinčiomis medžiagomis, jis išmoko naudingai (o kartais ir žąlingai) pritaikyti juos sau. Žodis natūralus iš tiesų turi labiau teigiamą emocinę prasmę, bet naudojamas dažniau apibūdinti maistui ir vaistams o ne nuodams.

Tūkstantmečius vartojama arbata nebuvo būdas nušvisti. Juk ir dabar Amazonės džiunglių ar vietiniai Peru, Brazilijos gyventojai nėra nušvitę, tačiau dabartiniai ajavaskos propaguotojai pabrėžia, kad šios arbatos gėrimo ceremonija tai ir duoda.

Kaip ir ėjimas pas psichoterapeutą nėra arba yra būdas nušvisti. Ajahuaska, kaip ir kiti enteogenai buvo naudojami pakeisti sąmonės būseną, pasiekti transą, prisiliesti prie dvasinio pasaulio. Tam tikra prasme šamanai-išminčiai atlikdavo rabino arba psichologo funkcijas. Ar tai padėdavo nušvitimui? Galbūt, tačiau nušvitimas yra pernelyg abstraktus terminas, kurio reikšmę reikėtų tiksliai apibrėžti, prieš naudojant šį žodį kaip loginę prielaidą.

Tai ne vaistas. Nėra cheminės priklausomybės, neprarandama sąmonė. Tačiau neapleidžia jausmas, kad esi VISIŠKAI KONTROLIUOJAMAS, kažkieno dėmesio centre.

Vaisto apbirėžimas Lietuvos įstatymuose: “Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.” Kolkas vykdomi moksliniai tyrimai, sankcionuoti už vaistų kontrolę atsakingų institucijų JAV ir Europoje, tyrinėja vaistinį psichodelikų potencialą. Tikėtina, kad 5 metų bėgyje daugelis haliucionogeninių medžiagų bus pripažintos vaistais ir joms bus taikomi vaistų kontrolės mechanizmai.

Esi visiškai kontroliuojamas? Ironiška, bet tą patį galima pasakyti ir apie dievą, kurio įvaizdis pasirodo Beatričės Kiguolienės tekste. Esi visiškai kontroliuojamas, kažkieno dėmėsio centre. Psichodelikų veikimo neurologinio mechanizmo ir Karlo Jungo apibrėžtų archetipų tarpusavio sąveika galėtų paaiškinti daugelį dvasinių – religinių patirčių. Pvz. Izraelio profesorius Benny Shannon kelia hipotezę, kad Biblijoje aprašytas degantis krūmas, kurį pamatė Mozė, iš tiesų buvo degantis ir DMT (dimetiltriptaminas – psichoaktyvi medžia Ajahuaskos arbatoje) garus skleidžiantis krūmas, kuriuo intoksikuotas Mozė patyrė nušvitimą. Giliems religiniams potyriams dažnai nereikia ir psichodelikų.

Taip, cheminės priklausomybės nėra, bet yra kitokia – psichologinė priklausomybė: prieš ceremoniją žmogus savo visais subtiliaisiais kūnais ruošiasi įvykiui, kuris jam suteiks tai, ko kitomis priemonėmis nepavyko gauti.

Na taip, Ajahuaska, kaip ir bet kas, gali sukelti psichologinę priklausomybę. Žmogaus smegenys supaprastina daugelį savo funkcijų, paversdamos jas įpročiais: leisdamos tam tikrus veiksmus kartoti automatiškai, nenaudojant energetiškai imlių kognityvinių neurologinių tinklų. Ajahuaskos sukeliamos patirtys toli gražu ne visada yra psichologiškai lengvos ir malonios, todėl psichologinės priklausomybės atvėjai yra reti. Tai nėra dopamino sistemoje veikianti psichoaktyvi medžiaga, todėl psichologinės priklausomybės mechanizmas nėra palyginamas su kitom priklausomybėm, tokiom kaip: alkoholis, lošimas, seksas ir pan.

Pasak priklausomybių ligų gydymo autoriteto gydytojo Gabor Mate, priklausomybė yra elgesys arba medžiaga, kurį žmogus vartoja bandydamas sumažinti skausmą trumpuoju laikotarpiu, sukeldamas negatyvius padarinius ilguoju laikotarpiu. Su šiuo apibrėžimu galima nesutikti, tačiau preliminarūs klasikinių psichodelikų (taip pat ir Ayahuaskos) moksliniai tyrimai rodo, kad jie ypač efektyvus gydant psichologinę priklausomybę nuo rūkymo ar alkoholio.

Ištirpus apsaugoms staiga viskas tampa viena – šamanas gali matyti savo ir kitų problemas. Vienas lietuvis, grįžęs iš Peru, pasakojo, kad per ceremoniją žmogus yra pažeidžiamas, nes jo eterinis laukas padidėja kaip ir esančiojo šalia. Dingsta energiniai skydai. Žmogus susijungia su tos eterinės aplinkos visuma. Bet kas gali įeiti vienas į kitą, ypač jeigu yra tam pasiruošęs, nes ne tik pats pritraukia atitinkamas vibracijas, bet turi jų ir savyje – juk nėra labai švarus, kitaip ko gi tada važiuotų… Svarbiausia tai, kad tų „demonų apsėsti“ žmonės netenka sveiko proto, t. y. galimybių logiškai mąstyti, analizuoti, suprasti TIKRĄJĄ ĮVYKIŲ PRASMĘ. Jie nebeturi savo nuomonės, praranda savo asmenybę ir virsta socialiniais zombiais. Tada jų nuomonė tampa nuomone „tų demonų“, kurie apsigyvena pasąmonėje.

Šioje pastraipoje minimi pavojai yra realūs, bet vistiek nepavyko išvengti egzorcistinių kategorijų. Jokie “demonai” pasąmonėje neapsigyvena. Baimės, nuoskaudos, pyktis jau yra pasąmonėje, o psichodelinės medžiagos tiesiog tuos demonus parodo ir leidžia jais sąmoningai atsikratyti. Tame ir slypi didelis terapinis šių medžiagų potencialas. Smarkiai padidėjęs psichologinis lankstumas ir tinkama patirties integracija tam tikrais atvejais gali pakeisti ilgus metus psichoterapeuto kabinete. Čia slypi didžiausia Ajahuaskos nauda ir pavojus.

Psichodelinės sąmonės būsenos žmogus yra labiau pažeidžiamas, todėl mokslininkai akcentuoja saugios aplinkos ir tinkamo psichologinio pasiruošimo svarbą. Daugėja šamanų seksualinės prievartos atvejų Peru džiunglėse prieš psichodelinės terapijos ieškančias moteris iš vakarų. Psichodelinė sąmonės būsena, veikiant narkotikams (paprastai iki 12h) daro jų naudotoją pažeidžiamu fiziškai ir psichologiškai, todėl nerekomenduojama jų naudoti vieniems, nesant kontroliuojamoje aplinkoje su psichologine ir medicinine pagaba. Terminas socialinis zombis tėra skirtas sukelti neigiamam emociniam atsakui.

Dėl skiepų skeptikų idėjų ir jų plitimo socialiniuose tinkluose 2019 metais užsikrėtusių tymais skaičius patrigubėjo (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys). Kai realybė bandoma dekoduoti tikėjimu, ideologija, misticizmu ir emocijomis o ne empiriniais įrodymais, civilizacija ima kenkti sau. Šiuo atveju dvasinei, emocinei ir fizinei sveikatai. Tai jokiu būdu neprimena nušvitimo. Psichodelikų farmakologinis ir psichologinis potencialas tiriamas vis sparčiau, todėl belieka tikėtis, kad alternatyvūs medikai, žongliruojantys alternatyviomis tiesomis ir gąsdinantys demonais neužkirs kelio pagyti milijonams žmonių, kenčiantiems nuo depresijos ar kitų dvasinių sutrikimų. Belieka palinkėti Beatričei Kiguolienei patirti nušvitimą. Su ar be psichodelikų pagalbos – ne taip svarbu.