Karas prieš narkotikus

Karas prieš narkotikus

Ciniška ir amorali Ričardo Niksono kampanija prieš narkotikus

Beveik prieš 50 metų JAV prezidentas Ričardas Niksonas paskelbė patį brangiausią ir daugiausiai mirčių pareikalavusį karą šalies istorijoje – karą prieš narkotikus. 1971’aisiais įvykusioje spaudos konferencijoje JAV prezidentas pareiškė, kad narkotikai yra pats svarbiausias visuomenės priešas. Tai buvo mirtino ir brangaus, vis dar vykstančio karo pradžia. Po metų Niksonas įkurė Piktnaudžiavimo narktotikais teisėsaugos biurą (ODALE – Office of Drug Abuse Law Inforcement), kuris vėliau buvo sujungtas su kitom agentūrom ir pavadintas DEA (Drug Enforcement Agency) – kovos su narkotikais agentūra.

1994’aisiais buvęs Niksono vidaus reikalų patarėjas John Ehrlichman atskleidė, kad tikrasis Richard’o Nikson’o priešas buvo ne narkotikai, o prieš Vietnamo karą nusiteikę kairiųjų pažiūrų jaunuoliai ir juodaodžiai. Karo prieš narkotikus kampanija buvo sumanyta siekiant sužlugdyti šias politiškai prezidentui nepalankias grupes. “Norėtumėte sužinoti kas įvyko?”: žurnalisto paklausė prezidento patarėjas, praėjus dvidešimtmečiui po jo atsistatydinimo. Neturėjusio ką prarasti buvusio prezidento administracijos nario atvirumas pribloškė.

“Niksono 1968’ųjų prezidento kampanija ir Baltieji rūmai jam tapus prezidentu turėjo du priešus: prieš karą nusiteikusius leftistus ir juodaodžius. Suprantate ką aš sakau? Mes žinojome, kad negalime uždrausti protestų prieš karą ar juodaodžių, tačiau paskatindami visuomenę hipius susieti su marihuana o juodaodžius su heroinu, o tada smarkiai šias medžiagas kriminalizuodami, sugebėjome smarkiai pakenkti šioms dviems bendruomenėms. Mes galėjome suiminėti jų lyderius, laužtis į namus, nutraukti susirinkimus ir kiekvieną vakarą TV žiniose versti juos blogiečiais.”

Niksono sugalvotas “Karas prieš narkotikus” tebuvo amoralus ir ciniškas politinis įrankis, tačiau kiekvienas  po jo sekęs JAV prezidentas, nesvarbu demokratas ar respublikonas, rado būdų jį išnaudoti. Tačiau darosi vis sunkiau ignoruoti augančius šios kampanijos kaštus, mirčių kiekį Lotynų Amerikoje ir didėjantį narkotikų vartojimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prezidentas Trump’as garsiai stato sieną su Meksika, o narkotikai gabenami lėktuvais arba povandeniniais laivais. Nelegalūs migrantai skraidinami į Kanadą, iš kurios patekti į Valstijas daug paprasčiau. Tuo tarpu Meksikos narkotikų karteliai tiesia greitkelius, kuria savo mobilaus telefono operatorius (kad teisėsauga negalėtų klausytis pokalbių), įrenginėja saugius kurortus turistams, perkelinėja savo šeimas ir veiklą anapus sienos.

Karo prieš narkotikus kampanija prisidėjo prie JAV pirmavimo pasaulyje pagal įkalintų piliečių skaičių. Su narkotikais susijęs įstatymų pažeidimas JAV laikomas sunkiu nusikaltimu, todėl atsiradęs teistumas sukelia rimtas socialines pasekmės: sunkiau įsidarbinti, kai kuriose valstijose apribojama teisė balsuoti, dėl kriminalinio įrašo pavojaus priklausomybę narkotikams turintys amerikiečiai negali kreiptis medicininės pagalbos.

Kova prieš heroiną laimėta. Jį pakeitė baisesnis narkotikas.

Kovodamos prieš narkotikų kartelius Jungtinės Valstijos pačios sukėlė opioidų epidemiją, kuri nuo 1999’ųjų metų pasiglemžė daugiau nei 400000 gyvybių ir net paveikė JAV vidutinę gyvenimo trukmės prognozę. Šios krizės centre – už heroiną 30 kartų stipresnis ir daug pigesnis sintetinis opioidas Fentanilis, kurį 1960’aisiais sukūrė belgų chemikas Paul’as Janssen’as, ieškodamas greito poveikio skausmo malšintojo. 1990’aisiais JAV buvo pradėtas pardavinėti skausmui malšinti skirtas fentanilio pleistras.

Farmacijos kompanijos ir medicinos draugijos įrodinėjo, kad rizika įgauti priklausomybę nėra didelė, todėl gydytojai dažnai išrašinėjo receptus panašiems vaistams. Farmacijos kompanijos skatino opioidus naudoti ir su vėžiniais susirgimais nesusijusiam skausmui malšinti. 1999’aisiais metais 86% pacientų, naudojančių opioidus nesirgo onkologinėmis ligomis. 2010’aisias metais buvo pradėtas riboti receptinių opioidinių išrašymas todėl priklausomybę įgavę pacientai ėmė ieškoti nelegalių alternatyvų. Taip išaugo mirčių nuo heroino perdozavimo skaičius.

Deja Jungtinių valstijų miestuose heroinas dingsta iš rinkos taip sparčiai, kad kai kur jo įsigyti tapo labai sunku ir tai nėra karo prieš narkotikus sėkmė. Heroiną keičia lengviau pagaminamas, pigesnis, daug stipresnis ir mirtinesnis opioidas fentanilis, kurio didžioji dalis pagaminama Kinijoje, o į Jungtines Valstijas importuojama Meksikos narko-kartelių.

 

Karo prieš narkotikus aukos Meksikoje

Nepaisant JAV kovos prieš narkotikus agentūros pergalių (pvz. Guadalajara kartelio sužlugdymo, El Chapo įkalinimo) narko-karteliai vis stiprėja ir kesinasi tapti vienvaldžiais Meksikos šeimininkais. Tai įrodo 2019’ųjų spalio mėnesį įvykęs Sinaloa kartelio vado El Chapo sūnaus suėmimas. Jį išduoti 2018’aisiais paprašė Jungtinės Amerikos Valstijos. 2019 m. spalio 17 d. daugiau nei trisdešimt Nacionalinės gvardijos sukarintos policijos pareigūnų įsiveržė į vieno pagrindinių metamfetamino ir fentanilio tiekėju laikomo, El Chapo sūnaus Ovidio Guzmán López namus ir jį sulaikė. Pasak karo prieš narkotikus Meksikoje veterano, saugumo specialisto Ed’o Calderon’o, ant kareivių šalmų esančiomis kameromis filmuotoje medžiagoje galima įžvelgti operacijoje dalyvavusių pareigūnų baimę. Ji buvo visiškai pagrįsta.

Sinaloa kartelio vadeivos atžala suimtas išbuvo neilgai: narko-gangsteriai užtvėrė įvažiavimus į 800000 gyventojų miestą, paėmė įkaitais kareivių šeimas ir pavertė gatves karo lauko zona. Neužilgo į kampą užspeisti kareiviai paprašė Sinaloa kartelio paveldėtojo paskambinti savo broliui ir paprašyti nutraukti terorą. Neilgai trukus Ovidio Guzmán López buvo paleistas. Meksikos prezidentui Andrés’ui Manuel López Obrador’ui beliko teisintis, kad taip norėta išvengti mirčių. Jaunuolį suėmęs Nacionalinės gvardijos karys po mėnesio buvo suvarpytas 150-čia kulkų šalia Kuljakano miesto prekybos centro.

Apsikabinimai vietoje kulkų: naujoji Meksikos prezidento politika

Nuo 1961-ųjų metų Meksikoje narkotikų karo aukomis tapo daugiau nei 61000 žmonių. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė buvusio Meksikos prezidento Felipe Calderón 2006’aisiais paskelbtas karas prieš narkotikus. Jo metu buvo suimtas ne vienas kartelio vadeiva, tačiau valstybėje auga masinių kapaviečių skaičius o vadų pasikeitimas kartelių nesusilpnina. 2018’aisiais metais išrinktas naujas, kairiųjų pažiūrų Meksikos prezidentas Andrés Manuel López Obrador problemą bando spręsti šūkiu “Apsikabinimai vietoj kulkų”. Tokių lozungų kontekste sunku suprasti nevykusį bandymą suimti El Chapo sūnų. Prezidentas smarkiai kritikuojamas dėl nuoseklios strategijos nebuvimo.

You may also like