Leninas buvo grybas

Leninas buvo grybas

1991’aisiais metais, prieš pat Sovietų Sąjungos griūtį, tarybiniai žmonės per TV žiūrėjo šokiruojančią laidą: du rimtai atrodantys pašnekovai sedėjo kabinete ir diskutavo apie 1917’ųjų metų spalio revoliuciją. Tai buvo žurnalistas Sergėjus Šolokovas ir prisistatęs politiku bei aktoriumi, pogrindinis muzikantas ir rašytojas Sergėjus Kuriukinas. Pokalbio metu pastarasis rimtu veidu išdėstė hipotezę – bolševikų lyderis Vladimiras Ilyčius Leninas buvo ne žmogus o grybas.

Kurekinas nerišliai aptarinėjo revoliucijų priežastis ir papasakojo apie savo kelionę į Meksiką, kur senovinių šventyklų freskose įžvelgė pavaizduotus į spalio revoliuciją panašius įvykius. Po to papasakojo apie Carlos Castaneda ir jo aprašytus centrinės Amerikos indėnų papročius naudoti psichodelinius iš kaktusų padarytus gėrimus. Pasak jo, Castaneda rašė ne tik apie kaktusus, bet ir magiškuosius grybus, kurie taip pat sukeldavo haliuciogeninį poveikį. Kurekinas taip pat pacitavo lyderiaujančiam marksistui skirtą Lenino laiišką: “Vakar aš suvalgiau daug grybų ir jaučiausi nuostabiai gerai”.

Pastebėdamas, kad Rusijoje haliuciogeninį poveikį sukelia musmirės, Kurekinas padarė išvadą, kad bolševikų vadas valgė būtent šiuos grybus, kurie pakeitė jo sąmonės  būseną ir išprovokavo psichodelinę patirtį. Jis teigė, kad psichodelinius grybus valgė ne tik Leninas bet ir kiti bolševikai. “Spalio revoliuciją sukėlė žmonės, kurie ilgus metus vartojo haliuciogeninius grybus”: rimtu veidu teigė Sergėjus Kurekinas. “O Lenino asmenybę pakeitė grybas, kadangi musmirės identitetas yra stipresnis nei žmogaus. Todėl Leninas pavirto grybu.”

Po sencacingo teiginio laida tęsėsi dar dvidešimt minučių abiems: Kuriukinui ir Šokolovui pateikinėjant nesibaigiančius “įrodymus” apie Lenino aistrą grybų rinkimui. Abu pašnekovai net palygino šarvtuoto automobilio, ant kurio pozavo Leninas nuotrauką su po žeme esančios grybienos piešiniui. Vieną akimirką, po teiginio, kad sovietiniai kūjo ir pjautuvo simboliai iš tiesų yra grybas ir grybautojo peilis, abu pašnekovai nesulaikė juoko.

Jei Kuriukinas būtų kalbėjęs apie kažką kitą, visi TV žiūrovai būtų supratę pokštą, bet pokštauti apie Leniną per televizorių Sovietų Sąjungoje buvo neįsivaizduojamas dalykas. Rusų antropologas Aleksėjus Jurčiakas mano, kad žiūrovai nebūtinai patikėjo, kad Leninas buvo grybas, tačiau jie traktavo Kurekiną kaip rimtą tyrėją, todėl netrukus televiziją užplūdo prašymai paneigti arba patvirtinti teiginį, kad komunistų lyderis buvo grybinis organizmas.

Sergėjaus Kuriukino našlė Anastasija prisimena, kad idėja kilo jos vyrui, žiūrint TV laidą apie Sergėjaus Jesenino mirtį (rusų poetas, nusižudęs 1925’aisiais). Laidos vedėjas bandė įrodyti, kad poeto mirtis buvo žmogžudystė, remdamasis absurdiškais įrodymais. Pavyzdžiui buvo rodomos Jesenino laidotuvių nuotraukos, ir komentuojama “žiūrėk, šis žmogus žiūri į šitą pusę, o štai tas į aną pusę, todėl Jeseninas buvo tikrai nužudytas.” Tai pamatęs Kuriukinas pažvelgė į savo žmoną ir pasakė: “Žinai, naudojant tokius “įrodymus” galima įrodyti bet ką.”

Būtent taip avangardinis menininkas ir padarė. Remdamasis netikrais moksliniais tyrimais, klaidinga logika ir moksliniu žargonu Kuriukinas įtikinamai įrodinėjo, kad grybai nėra nei gyvūnai nei augalai, o materialią formą įgavusios radijo bangos – grybai. Eižėjant Sovietų Sąjungai iš cenzūros ir priespaudos išsilaisvinę rusų žurnalistai ėmė  mėgautis laisve dažnai eteryje kalbėdami nesąmones. Kuriukinui pavyko pašiepti tokią “žurnalistiką”.

Praėjus dienai po TV laidos transliacijos grupė veteranų bolševikų kreipėsi į Leningrado regioninės komunistų partijos komitetą ir liepė paaiškinti ar tiesa, kad Leninas buvo grybas. Vienas iš partijos funkcionierių griežtai atsakė veteranams, kad tai negali būti tiesa, “nes žinduolis negali būti augalu”.

 

Kviečiame į užburiantį nuotykį su žiemiškomis istorijomis, miško terapija ir stebuklinga gamta.

Žygis musmirių takais

Sužinoti daugiau

You may also like